Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2004

Fullveldisdagurinn, drögum fįna aš hśni

Žegar landsįtakiš ,,Veljum ķslenskt – og allir vinna”, hófst fyrir nokkru sķšan brį undirritušum nokkuš ķ brśn og taldi hér um gamaldags og śreltan hugsunarhįtt aš ręša.
En aušvitaš er skįrra aš į žennan hįtt sé hvatt til innlendrar verslunar en meš tollamśrum og bošum og bönnum.
Verst er žó aš hvort tveggja er enn ķ gangi, svo spurning er hvort žessi herferš, sem er nś studd af helstu žiggjendum rķkisstušnings og tollaverndar hérlendis, sé ętluš til aš auka stušning viš slķkt.
Hins vegar hafa auglżsingar frį landssambandi Bakarameistara ķ tengslum viš žessa herferš veriš mikiš įnęgjuefni. Hafa žeir ķ auglżsingum sķnum hvatt fólk til aš draga fįna aš hśni 1. des og sķšan reynt aš skapa hefš fyrir sérstakri fullveldisköku.
Žó slķk hefš vęri aš mestu byggš ķ kringum neyslusamfélagiš sem żmsir śthśša, vęri žaš skemmtileg hefš ef fjölskyldur kęmu saman į žessum degi, boršušu góša köku, hvort sem hśn vęri bökuš heima eša keypt ķ bakarķum og tölušu um gildi žessa mikilvęga dags.

Žaš er ljóst aš einhvers stašar verša börn žessa lands aš fį fręšslu um mikilvęgi žessa dags, ekki viršast žau fį hana ķ skólum landsins. Įšur fyrr var žetta žó alla vega frķdagur hjį žeim en er nś vķšast hvar bara venjulegur skóladagur.
Ķ flestum skólum landsins viršist ekki neitt vera gert ķ tilefni dagsins, en žannig er žaš ekki alls stašar og er žaš vel. Sérstaklega skemmtileg hefš hefur myndast aš mér skilst ķ Laugarnesskóla ķ Reykjavķk. Žar er į hverjum degi sérstakur morgunsöngur og hefur undirritašur veriš žeirrar įnęgju ašnjótandi aš vera višstaddur eitt sinn , var žaš ķ tengslum viš sumarstarfa minn viš upphaf skólastarfs. Sungu börnin žrjś ķslensk žjóšlög, og var žemaš ešlilega aš žessu sinni sumarlög.
En ég heyrši aš fyrir įri sķšan, į fullveldisdaginn 1. desember höfšu veriš sungin Žjóšsöngurinn okkar flotti, sem er vel syngjanlegur ef fólk kann kann hann, sem er ķ raun žaš sem helst vantar upp į, įsamt Öxar viš įna (žingvallasöngur) og Ķslands minni auk žess sem nokkur börn héldu fyrirlestur um fullveldiš og barįttuna sem žjóšin įtti ķ til aš öšlast žaš. Į hverjum föstudegi heldur einhver bekkur alltaf einhvers konar leikžįtt, eša koma fram į annan hįtt, meš fyrirlestrum eša einhverju slķku lķkt og gert var žį. Žessi stórskemmtilega hefš er eflaust mjög žroskandi fyrir börnin, sem og žau lęra um leiš um sérstakt mikilvęgi daga eins og Fullveldisdagsins.

Ašrir skólar męttu taka eitthvaš svipaš upp, sérstaklega ķ tengslum viš įlķka merkisdaga ķ sögu žjóšarinnar, žó leitun sé aš merkilegri degi. Einnig er naušsynlegt aš skólarnir stušli aš varšveislu menningararfleišar žjóšarinnar. Undirritašur var vanur žvķ ķ sķnum gamla skóla aš į hverjum mįnudegi ķ ašventu aš komum viš börnin saman ķ stigagangi skólans, og sungum jólalög og fórum meš ašventukvęši žegar kveikt var į kransi skólans. Žó aš ekki sé sama hefš ķ skóla systkina minna, er eitthvaš sem betur fer gert ķ tilefni ašventunnar, žó žaš mętti vera meira.

Ein helsta stofnunin sem haldiš hefur upp į daginn ķ dag ķ gegnum įrin er Hįskóli Ķslands, žó hinn almenni stśdent taki lķtinn žįtt ķ žeim nś oršiš.
Nś viršist vera sem eitthvaš eigi aš gera til aš breyta žvķ, meš žvķ aš hafa sérstakt žema į hįtķšarhöldunum, undir yfirskriftinni ,,Konur og fullveldi”.
Ekki skal hér giskaš į hvort žessi nżbreytni hafi įhrif į žįtttökuna en ķ fljótu bragši er ekki augljóst aš fullveldiš varši annaš kyniš framar hinu, fyrst og fremst ętti žetta nś aš vera hįtķšarhöld žjóšarinnar allrar. Hvaš kemur žį nęst, ,,Karlar og fullveldi”, eša veršur kannski einhverri annarri stjórnmįlastefnu en feminisma gerš skil ķ fullveldishįtķšum Hįskóla Ķslands ķ framtķšinni?

En hvort sem žś lesandi góšur ert karl eša kona, ungur eša gamall, ljóshęršur eša dökkhęršur ertu hér meš hvattur til aš taka žįtt ķ hįtķšarhöldum ķ tilefni dagsins, hvort sem žaš er meš žvķ aš męta į hįtķšarhöld į vegum Hįskólans eša meš žvķ aš setjast aš snęšingi meš fjölskyldu og vinum, leggur žér til munns fullveldisköku eša einfaldlega dregur fįna aš hśni lķkt og auglżsing bakarameistara leggur til, žį óskar undirritašur landsmönnum öllum til hamingju meš žennan merkisdag ķ sögu žjóšarinnar meš von um aš mikilvęgi hans og barįttunnar fyrir aš fį aš halda upp į hann gleymist žjóšinni aldrei.

Höskuldur Marselķusarson


R-listinn mjólkar borgarbśa

Talsvert hefur veriš ritaš aš undanförnu um žį įkvöršun borgarfulltrśa R-listans aš hękka įlögur į ķbśa Reykjavķkur upp ķ žaš hįmark sem leyfilegt er samkvęmt lögum. Er ekki skrķtiš aš žetta komi illa viš marga enda skattahękkanir aldrei neitt til aš glešjast yfir. Hafa ennfremur ófįir bent į aš žetta śtspil gangi žvert į margķtrekašar yfirlżsingar forsvarsmanna R-listans į undanförnum įrum um aš įlögur yršu ekki hękkašar heldur leitast viš aš halda žeim ķ algeru lįgmarki. Sś staša sem nś er uppi kemur žó ķ sjįlfu sér ekki óvart enda mį segja aš um dęmigerš vinnubrögš sé aš ręša af hįlfu margra vinstrimanna žegar kemur aš fjįrmįlastjórn į vegum hins opinbera. Eytt er um efni fram og skattgreišendur svo lįtnir taka skellinn žegar allt er komiš ķ óefni sem oftar en ekki vill verša raunin.

Śtsvar ķbśa Reykjavķkur hękkar śr 12,7% ķ 13,03% samkvęmt įkvöršun sem borgarfulltrśar R-listans tóku žann 16. nóvember sl., en hęrra mį śtsvar sveitarfélaga ekki vera lögum samkvęmt. Einnig įkvaš R-listinn aš fasteignaskattar Reykvķkinga yršu hękkašir eins og hitt hafi ekki veriš nóg. Segir ķ fréttatilkynningu R-listans aš žessi aukna skattheimta verši einkum notuš til aš greiša nišur skuldir Reykjavķkurborgar.
Mį segja aš žaš sé ķ sjįlfur sér įkvešiš žroskamerki hjį borgarfulltrśum R-listans aš žeir séu farnir aš višurkenna aš skuldsetning Reykjavķkurborgar sé vandamįl en hingaš til hafa žeir haršneitaš žvķ og jafnvel sagt aš skuldir borgarinnar vęru „góšar“ hvernig sem hęgt er aš komast aš slķkri nišurstöšu. Žeir sem bentu į vandann voru sķšan kallašir lygarar eša eitthvaš žašan af verra af forsvarsmönnum R-listans.

Žann tķma sem R-listinn hefur stjórnaš Reykjavķkurborg hafa skuldir borgarinnar margfaldast. Vandamįliš er reyndar oršiš svo slęmt aš forystumenn R-listans sjį sér sķfellt minna fęrt aš neita žeirri stašreynd. Žetta kom t.a.m. vel fram žegar fjįrhagsįętlun borgarinnar fyrir įriš 2004 var sett fram ķ lok sķšasta įrs. Skattahękkanirnar nś eru sķšan enn ein stašfesting į žessu.

Ef Reykjavķkurborg vęri vel rekin geršu menn vęntanlega rįš fyrir žvķ aš til aukins kostnašar kynni aš koma į żmsum svišum. En žaš viršist vera lenzka hjį ófįum vinstrimönnum aš telja aš rétt sé aš eyša öllu žvķ fé sem žeir hafi yfir aš rįša žegar žeir komast meš fingurna ķ opinberan rekstur. Hver kannast ekki viš vinsęlt oršalag į vinstrivęngnum: „vannżttir tekjustofnar“? Svo žegar ašstęšur koma upp sem kalla óhjįkvęmilega į aukin śtgjöld er eina rįš žeirra aš hękka įlögur į skattgreišendur. Eitthvaš sem ętti alltaf aš foršast eins og heitan eldinn.

Hjörtur J. Gušmundsson


Taktlausa grįttrķóiš

Um helgina rįku formenn stjórnarandstöšuflokkanna einum rómi upp mikiš ramakvein. Kvein žetta var nokkuš samstillt enda tókst žessum sömu mönnum nś į haustdögum aš stilla saman strengi sķna – aš minnsta kosti ķ einu mįli – žvķ aš vera į móti rķkisstjórninni ķ vetur. Žaš er ekki oft sem žessir žrķr menn eru samstķga, nema ef vera skyldi ķ žvķ aš safna skeggi. Žrįtt fyrir aš kvein žetta hafi veriš samstillt var žaš śr takti viš allar stašreyndir.

Til aš halda lengt greinarinnar ķ skefjum kżs ég aš kalla žremenningana einu nafni Steingrķm Arnar Skarphéšinsson. Įstęša žess aš žeir uršu svo uppvęgir nś var sś aš rķkisstjórnin samžykkti aš hrinda fyrirhugušum skattalękkunum ķ framkvęmd.

Steingrķmur hafši mešal annars žetta aš segja:
,,Viš höfum alla fyrirvara į žessum įformum bęši hvaš varšar innihald žeirra og žó ekki sķšur ašstęšur nś til žess aš fara śt ķ og įkveša skattalękkanir langt inn ķ framtķšina. Žaš er aš okkar mati efnahagslegt glapręši!”

Žaš er nefnilega žaš! Žaš į žį kannski einungis aš įkveša skattalękkanir til skamms tķma ķ senn. Ekki aš móta stefnu til framtķšar heldur breyta sköttunum fyrirvaralaust – helst žį til hękkunar lķkt og tķškast hjį Reykjavķkurborg.

Arnar sagši m.a. žetta:
,,Ég hefši byrjaš į žvķ aš hękka persónuafslįttinn og žar af leišandi aš hękka skattleysismörkin sem hefši komiš launžegum miklu jafnar nišur og hękkaš rauntekjur žeirra sem lęgstar hafa tekjurnar.”

Žaš viršist vera aš formašur Frjįlslynda flokksins hafi veriš svo upptekinn viš ęfingar į harmakveini stjórnarandstöšunnar aš hann hafi gleymt aš kynna sér efnisatriši skattalagabreytinganna! Žęr fela einmitt ķ sér umtalsverša hękkun persónuafslįttarins!

Steininn tók śr meš mįlflutningi Skarphéšinssonar
,,Žaš sem aš stendur aušvitaš upp śr meš žessar tillögur er aš žeir fį mest sem hafa mest, žeir sem hafa minnst og jafnvel śr įkaflega litlu aš spila, žeir fį langminnst og sumir fį ekki neitt! Žaš er žaš sem er ósanngjarnt. Sķšan tel ég aušvitaš aš žaš sé nś žörf į mörgu öšru ķ žessu samfélagi heldur en aš eyša milljöršum til žess aš fóšra vasa žeirra sem eru mjög hįlaunašir.”

Nema kvaš?
Žaš er svo sem ekki viš mįlefnalegri rökum aš bśast hjį flokki sem hefur enn ekki mótaš sér heildstęša stefnu, en hefur žess ķ staš tileinkaš sér barįttuašferšir erlendra jafnašarmannaflokka sem felast einkum ķ slagoršum įn raunverulegs innihalds.
Žaš vęri gaman aš vita hvernig formašur Samfylkingarinnar ętlar aš fara aš žvķ aš lękka tekjuskatta į žį sem lęgst hafa launin. Sį hópur er sem kunnugt er meš tekjur langt undir skattleysismörkum og borgar žvķ engan tekjuskatt fyrir!
Žetta er kannski veršugt verkefni fyrir framtķšarhóp Samfylkingarinnar aš leysa śr.

Össur viršist lķta svo į aš rķkiš eigi žį peninga sem menn afla og gefi mönnum hluta žeirra til baka af gęsku sinni.
Žannig sé veriš aš ,,fęra fólki” fślgur fjįr meš skattalękkunum.
Tökum sem dęmi aš ég žyggi mįnašarlega 100 krónu styrk hjį Össuri til rannsókna į bleikjum ķ Žingvallavatni og tvęr krónur frį Steingrķmi J. til sama verkefnis. Svo minnkar fjįržörf mķn svo ég įkveš aš hętta aš žiggja styrk Steingrķms og žiggja einungis 70 kr frį Össuri mįnašarlega. Žį er ég nįttśrulega aš hlunnfara Steingrķm stórkostlega samkvęmt kenningum Össurar!
Ég er aš ,,fęra” Össuri 30 krónur mešan Steingrķmur ,,fęr” einungis tvęr!
Žaš veršur hver aš dęma fyrir sig hversu skynsamlegur svona mįlflutningur er.

Įróšurinn var žó jafnharšan rekinn ofan ķ žremenningana žvķ Tryggvi Žór Herbertsson forstöšumašur Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands var nęstur tekinn tali:

,,Mér sżnist aš žetta komi vel fyrir žį tekjulęgstu og fyrir svona lįgar millitekjufjölskyldur og barnafjölskyldur og annaš slķkt,
žį sżnist mér žetta koma vel śt – jį.”


og sķšar:

,, [Rannsóknir sżna] žaš aš skattalękkanir sem eru tilkynntar meš góšum
fyrirvara koma betur nišur į hagkerfinu upp į ženslu en skattalękkanir
sem eru tilkynntar allt ķ einu.”

Svo hafa sumir śr stjórnarandstöšunni klifaš į žvķ aš žaš eigi aš hlusta į sérfręšingana!
Tilvitnuš vištöl birtust ķ sjónvarpsfréttum RŚV laugardagskvöldiš 20. nóv. sl.

Vinstrimenn berja sér gjarnan į brjóst og segjast vilja rétta hlut žeirra sem minnst hafa og vilja eigna sér slķka stefnu. Žeir reyna aš nį henni fram meš żmiss konar sértękum ašgeršum. Žeir kjósa aš setja atvinnulķfinu žröngar skoršur meš miklum įlögum til aš ,,nį fram réttlęti”.
Stašreyndirnar tala hins vegar sķnu mįli. Vinstrimenn viršast oft gleyma žvķ aš žaš eru fyrirtękin sem veita fólki atvinnu. Til aš žau geti greitt hį laun žurfa žau aš bśa viš hagstęš rekstrarskilyrši. Kaupmįttur lęgstu launa hefur aldrei hękkaš sem neinu nemur žegar vinstri stjórnir hafa setiš viš völd. Sķšan 1995 hefur kaupmįttur rįšstöfunartekna hękkaš um ca. 30 % žar af lęgstu launanna mest.
Hvaš skyldu žremenningarnir hafa sagt viš 4 % hękkun tekjuskattsins ķ staš lękkunar?

Hver skyldi taka mark į žessum mįlflutningi stjórnarandstöšunnar?
Ég efast um aš žeir geri žaš sjįlfir.

Žorsteinn Magnśsson

Greinin birtist įšur ķ Morgunblašinu žann 24. nóvember s.l.


Žau borga fyrir žig

Ég horfši į afhendingu Eddu veršlaunanna um daginn. Žar hélt kona nokkur mikinn reišilestur. Hśn vildi benda mönnum į aš žaš hefši kostaš 2000 milljónir fyrir ķslenska kvikmyndageršarmenn aš bśa til myndir į įrinu, en aš rķkissjóšur hefši ,,einungis” lagt fram 300 milljónir. Žetta žótti henni mikil hneysa! Kvikmyndageršarmennirnir sjįlfir og ašilar frį śtlöndum žurftu aš borga mismuninn. Žaš nęr aš sjįlfsögšu ekki nokkurri įtt. Sķšan fullyrti hśn aš žaš vęri aušsannanlegt aš kvikmyndagerš vęri aršvęnleg og aš réttlįtt vęri og ešlilegt aš ašrir en kvikmyndageršarmennirnir sjįlfir greiši fyrir kvikmyndageršina.

Ég verš aš višurkenna aš hér var ég hęttur aš skilja konuna. Hvers vegna į ég (sem skattgreišandi) aš greiša fyrir kvikmyndageršina ef hśn er aršvęnleg?
Aršvęnleg fyrir hverja? Er hśn aršvęnleg fyrir mig eša fęr kvikmyndageršarmašurinn arš fyrir vinnu sķna og į sama tķma allan kostnaš sinn greiddan śr mķnum vasa?
Og ef žetta er svona aršvęnlegt, hvers vegna keppast menn ekki um aš fjįrfesta ķ kvikmyndagerš? Vęri ekki betra aš leyfa einstaklingum aš fjįrfesta og gręša?
Hvers vegna žarf ašstoš frį rķkinu?

Žegar aš ég slökkti į sjónvarpinu fór ég aš hugsa til žess aš sumir įhugamenn um leiklist hamra reglulega į žvķ aš žaš žurfi aš fjįrmagna leikhśsin rausnarlega.
Ašrir hafa įhyggjur af įstandi knattspyrnuvalla į landinu, og vilja aš rķkiš komi aš žvķ aš bęta žar śr og svona mętti lengi telja.

Hvaš į mašur aš segja viš fólk sem tķmir ekki aš borga fyrir sķn eigin įhugamįl, eša greiša kostnaš tengdan eigin atvinnu, heldur vill aš kostnašurinn lendi į samborgurum sķnum?

Rķkissjóšur er ekki óžrjótandi galdrabrunnur žar sem peningar verša til af sjįlfu sér. Of mikil skattbyrši er verulegt vandamįl fyrir margt vinnandi fólk, sem stritar til aš nį endum saman. – Žau borga fyrir žig.

Sindri Gušjónsson


Hvalveišarnar hafa ekki skašaš feršamannaišnašinn

Eins og kunnugt er tóku ķslenzk stjórnvöld žį įkvöršun į sķšasta įri aš hefja hvalveišar ķ vķsindaskyni, en sś įkvöršun var studd af 75% landsmanna samkvęmt skošanakönnun Gallup ķ maķ žaš įr. Höfšu žį hvalveišar ķ vķsindaskyni ekki veriš stundašar hér viš land ķ 14 įr, eša sķšan įriš 1989. Hvalveišar ķ atvinnuskyni voru hins vegar bannašar af Alžjóšahvalveiširįšinu 1986. Žó mikill meirihluti landsmanna hafi stutt įkvöršun stjórnvalda lagšist hśn ekki żkja vel ķ suma, ž.į.m. forsvarsmenn Hvalaskošunarsamtakanna og żmsa ašra ašila innan feršažjónustunnar auk żmissa umhverfisverndarsamtaka. Er óhętt aš segja aš žessir ašilar hafi keppst viš aš spį hruni ķslenzka feršamannaišnašarins ef stjórnvöld dręgju ekki įkvöršun sķna til baka. En annaš hefur žó komiš į daginn.

Žvert į fullyršingar žessara ašila stefnir nś ķ metįr ķ straumi feršamanna til landsins. Žannig var greint frį žvķ į Mbl.is 28. október sl. aš um 37 žśsund fleiri erlendir feršamenn hafi komiš til Ķslands fyrstu nķu mįnuši žessa įrs en į sama tķmabili ķ fyrra. Ennfremur kemur fram ķ fréttinni aš Feršamįlarįš geri rįš fyrir aš erlendir gestir til landsins verši um 365 žśsund į įrinu eša um 45 žśsund fleiri en ķ fyrra. Žetta samsvarar žvķ aš hingaš til lands muni aš mešaltali um eitt žśsund gestir hafa komiš į degi hverjum į įrinu. Žarna er žó ašeins įtt viš erlenda gesti sem dvelja ķ landinu aš sögn Feršamįlarįšs. Žvķ til višbótar komi fjöldi fólks meš skemmtiferšaskipum auk žeirra sem hafa ašeins stutta višdvöl ķ Leifsstöš.

Samfara žessu hafa gjaldeyristekjur žjóšarbśsins vegna feršamannaišnaršarins aukist verulega. Žannig nįmu žęr 14,9 milljöršum króna fyrstu sex mįnuši žessa įrs en voru 13,9 milljaršar ķ fyrra samkvęmt tölum frį Sešlabankanum. Aukningin er žvķ sem nemur um einum milljarši króna į umręddu tķmabili og mį bśast viš aš hśn verši nokkuš meiri žegar tölur liggja fyrir um įriš 2004 ķ heild.

Sama var uppi į teningnum į sķšasta įri. Ekki er aš sjį aš hvalveišarnar hafi haft nokkur įhrif žar į frekar en ķ įr. Samkvęmt upplżsingum frį Feršamįlarįši fyrir įriš 2003 var feršamannastraumurinn til landsins meiri alla mįnuši žess įrs en sömu mįnuši įriš įšur og breyttist žaš ekkert eftir aš hvalveišarnar hófust ķ įgśst. Žannig mį nefna aš feršmönnum fjölgaši um 22% ķ nóvember 2003 mišaš viš sama mįnuš įriš į undan. Var žaš įr metįr ķ feršažjónustunni og er žegar ljóst aš įriš 2004 er oršiš aš metįri mišaš viš sķšasta įr eins og fyrr segir.

Gušmundur Gestsson, varaformašur Hvalaskošunarsamtakanna, var einn žeirra sem hvaš įkafast böršust gegn hvalveišunum. Hafši hann uppi stór orš um aš veišarnar myndu skaša hvalaskošunarišnašinn og gekk svo langt aš krefjast žess ķ įgśst į sķšasta įri aš Einar K. Gušfinnsson, formašur feršamįlarįšs, segši af sér vegna stušnings hans viš veišarnar. Ķ umfjöllun um hvalveišar ķ Fréttablašinu 10. jślķ ķ sumar višurkenndi Gušmundur hins vegar aš hvalveišarnar hefšu ekki skašaš hvalaskošunarišnašinn og aš feršamönnum ķ hvalaskošunarferšir hefši ekki fękkaš vegna žeirra.

Mašur hlżtur žvķ aš spyrja sig hvaš hafi oršiš af hruni ķslenzkrar feršažjónustu sem ófįir andstęšingar hvalveišanna spįšu? Ekki er aš undra aš lķtiš sem ekkert hafi heyrzt ķ andstęšingum hvalveiša hér į landi undanfarna mįnuši.

Hjörtur J. Gušmundsson


Jafnrétti oršiš misrétti

Sķšastlišin įr hefur umręšan um jafnan rétt kynjanna skotiš mikiš upp kollinum. Žetta er reyndar umręša sem hefur veriš višlošandi – lķklega sķšustu įratugina.
Hśn er aušvitaš bara mismikil og oft illa meš farin.

Nś er ķhaldsmašurinn aušvitaš hlynntur jafnrétti og mér finnst žaš bara hiš besta mįl ef aš ég og konan mķn eigum jafnan rétt og jafn mikil tękifęri ķ lķfinu.

Ég velti fyrir mér nokkrum atrišum varšandi jafnrétti.

Jóhanna Siguršardóttir žingmašur Samfylkingarinnar hefur oft reynt aš slį pólitķskar keilur meš alls kyns fyrirspurnum til rįšherra varšandi kynjahlutföll og jafnrétti.
Ekki žaš aš hśn geti ekki nįš ķ žessar upplżsingar sjįlf, en allavega.
T.d. óskaši hśn eftir skriflegu svari viš
fyrirspurn til fjįrmįlarįšherra um kynjaskiptingu ķ stjórnum og stjórnunarstöšum tķu stęrstu lķfeyrssjóša landsins. Önnur fyrirspurn žar sem aftur er óskaš eftir skriflegu svari kemur frį Jóhönnu sama dag. Og spurningin er einföld, ,, Hvernig er kynjaskiptingin ķ stjórnum 50 stęrstu hlutafélaganna į atvinnu- og fjįrmįlamarkaši?” Spurningum žessum er varpaš fram žann 6. okt. s.l. og svar berst frį fjįrmįlarįšherra (eša öllu heldur frį einhverjum skrifstofumanni į launum hjį rķkinu) tęplega mįnuši seinna eša žann 2. nóv. Hér veršur žó ekki fariš nįnar śt ķ žį skrżtnu stašreynd aš žingmenn geti komiš meš slķkar fyrirspurnir og komist hjį žvķ aš hafa fyrir žvķ aš finna slķkar upplżsingar sjįlf. Žaš er efni ķ annan pistil.

Spurningarnar tvęr eru athyglisveršar. Lķklega įtti Jóhanna von į žvķ aš žarna kęmi ķ ljós aš meirihluti stjórnenda ķ žessum fyrirtękjum og lķfreyrissjóšum vęru karlar. Žaš finnst henni lķkega hiš versta mįl. Žetta endurspeglar ķ raun umręšuna um kvenréttindi sem komin er į algera villigötur. Ķ kjölfariš į žessu eru nokkrar spurningar sem mér datt ķ hug um žetta.

Af hverju spurši Jóhanna um 50 ,,stęrstu” fyrirtękin?
Er e.t.v. verra aš karlar séu viš stjórn ķ stęrri fyrirtękjum? Ef aš 5 manna kvenstjórn er viš völd ķ mešalstóru fyrirtęki, er žaš į ekki jafn mikiš ,,óréttlęti” eins og ef aš žaš vęri 5 manna karlstjórn ķ stórfyrirtęki.
Annaš. Žessi 50 fyrirtęki sem hśn spurši um hljóta aš vera mešal 50 ,,stęrstu” af žvķ aš žau eru vel rekin. Burt séš frį žvķ hvort kyniš sé viš stjórnvölinn. En žaš skiptir Jóhönnu lķklega engu mįli. Hśn vill aš žaš sé jöfn kynjaskipting į žessum bęjum.Af hverju spurši hśn ekki: Hversu margar konur eru undir stżri hjį Steypustöšinni?
eša hvernig er kynjaskiptingin į sjómönnum?

Nś geri ég rįš fyrir aš Jóhanna og félagar hennar ķ Samfylkingunni vilji beita sér fyrir žvķ aš žaš verši sett lög varšandi kynjahlutföll ķ stjórnum fyrirtękja.
Lķklegast munu žau einbeita sér aš lķfeyrissjóšunum, fjįrmįlafyrirękjum og stórfyrirtękjum. Krafan mun vera um allavega helmingaskipti kynja ķ stjórnum fyrirtękja. Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, sem um žessar mundir undibżr stefnumótum Samfylkingarinnar, var spurš ķ sjónvarpsžętti į dögunum hvort aš hśn myndi beita sér fyrir slķkum lögum. Hśn neitaši žvķ ekki en ,,vonaši” aš til slķks žyrfti ekki aš koma.

Mį žį ekki eiga von į žvķ ķ framhaldinu aš Samfylkingin (ef hśn veršur žį til) muni ķ framtķšinni beita sér fyrir žvķ aš helmingur allra vörubķlstjóra verši konur?
Mun flokkurinn įsamt Feminstiafélagi Ķslands ekki beita sér fyrir žvķ aš helmingur allra smiša og rafvirkja į landinu verši konur? Er žaš ekki ,,ešlileg žróun” og ,,jafnrétti.” Hvernig stendur į žvķ aš stjórnmįlamenn sem žykjast lįta sér annt um jafnréttismįl einblķna bara į žaš aš konur verši įhrifamiklar ķ stjórnum fyrirtękja. Oftast eru žetta jafnašarmenn sem svona tala en vilja žó ekki lįta jafnt yfir alla ganga.
Tökum dęmi: Ķ stjórn stórfyrirtękis starfa 8 manns – 2 konur og 6 karlar. Lögin ganga ķ gildi og žį žarf aš taka upp į žvķ reka 2 karla.
Af hverju? Voru žeir ónothęfir? Alls ekki, žeir voru bara karlar! Er žį ekki jafn raunhęft aš reka mikiš af kennurum og rįša helming allra kennara sem karla? Er žį ekki jafn raunhęft aš reka kassastelpur ķ stórverslunum og rįša inn helming karla?

Mikiš hefur heyrst frį Feminstafélagi Ķslands um žessi mįl sl. įr og hefur heilt stjórnmįlaafl, Samfylkingin, tekiš aš mestu leyti undir skošanir žess félags.
Fyrir sķšustu Alžingiskosningar fannst Samfylkingunni mikilvęgt aš kona yrši nęsti forsętisrįšherra. Žaš er svo sem ekki viš öšru aš bśast žar sem formašur flokksins er ónothęfur ķ stjórnun en hins vegar er žetta mjög hęttulegt hugarfar. Žaš žarf ekki konu ķ stól forsętisrįšherra. Žaš žarf hęfan einstakling sem hefur vit į žvķ sem hann er aš gera. Ef žaš sķšan er kona, žį er žaš bara hiš besta mįl. Reyndar hiš allra besta mįl!
Žarna vildu menn žó koma lélegum stjórnmįlamanni sem hafši į 9 įrum tekist aš koma höfušborginni nęstum į hausinn, svikiš samstarfsmenn sķna og fariš óundirbśin ķ framboš meš lķtiš fyrir sér nema persónulegt hatur į žįverandi forsętisrįšherra, ķ forsętisrįšherrastól.
Af hverju, jś af žvķ aš žį vęri žaš ķ fyrsta skipti sem kona yrši forsętisrįšherra.
Aldrei lagši Samfylkingin mikiš upp śr leištogahęfileikum ISG.

Feministar og žeir sem tala hvaš hęst fyrir ,,jafnrétti” kynjanna hafa eins og įšur sagši lagt mikiš upp śr žvķ aš konur nįi įrangri ķ fyrirękjum og ķ stjórnunarstöšum ķ žjóšfélaginu. Žaš er svo sem ekkert viš žaš aš athuga aš konur nįi įrangri.
Aušur ķ krafti kvenna er gott dęmi um framlag kvenna til atvinnulķfsins.
Mašur veltir samt einu fyrir sér. Hvernig lķta feminstar žį į žęr konur sem kjósa žaš aš mennta sig ekki og einbeita sér aš heimilinu og börnunum?
Eru žęr verri eša ,,lélegri” konur en ella?
Eru žęr aš missa af žvķ sem heimurinn hefur aš bjóša?
Eru žęr fastar ķ gamaldags hugsunarhętti? Žetta eru alls ekki ósanngjarnar spurningar.
Sś kona sem sér fram į žaš aš mašur hennar geti unniš fyrir žeim tekjum sem heimiliš žarf til aš reka sig og kżs ķ framhaldi af žvķ aš einbeita sér aš barnauppeldi og aš sinna góšu heimili, er ekki verri kona en menntaša konan sem er deildarstjóri eša forstjóri.
Hins vegar lķta gallharšir feminstar nišur į slķkar konur.

Nś er ég lķklega bśinn aš koma mér ķ vandręši meš žvķ aš skrifa slķkan pistil.
Žvķ aš um leiš og mašur gagnrżnir Feminstafélag Ķslands og/eša žį žingmenn sem žykjast standa aš jafnréttisbarįttu, er mašur vķst oršinn karlremba.
Žį er mašur gamaldags og skilur ekki ,,nśtķmann.”

Stašreyndin er hins vegar sś aš ég og konan mķn höfum alveg jafn mikla möguleika og jafn mikinn rétt ķ lķfinu. Viš erum ung, eigum alla framtķšina fyrir okkur og getum vališ okkur žį leiš sem viš viljum fara ķ lķfinu. Viš getum bęši menntaš okkur og lagt į okkur aš nį langt (hvernig sem žaš er svo skilgreint). Best er aušvitaš aš viš tökum sameiginlegar įkvaršanir og styšjum viš bakiš hvort į öšru til aš lįta drauma okkar rętast. En viš eigum jafn mikla möguleika.

Gķsli Freyr Valdórsson


Aldrei aftur verkfall

Meš lögum hefur nś veriš bundinn endi į langt og strangt kennaraverkfall sem lokaš hefur öllum opinberum grunnskólum landsins.
Hver stjórnmįlamašurinn į fętur öšrum hefur meš heitstrengingum lżst žvķ yfir aš žetta megi aldrei gerast aftur. Fagnašarefni er aš ekki hefur žurft aš framfylgja öllum žįttum laganna, žar sem deiluašilar hafa loksins samiš sķn į milli. En sveitarfélögin viršast ekki hafa nįš sķnum markmišum um breytingar į starfshįttum grunnskóla og breyttan vinnutķma, og viršist jafnvel mišstżringin hafa veriš aukin m.a. meš žvķ aš launapottur skólastjórnenda, eina leiš žeirra til aš veršlauna góša kennara, hefur veriš nįnast aflagšur.

Žvķ veršur ekki į móti męlt aš verkfalliš kom flestum heimilum landsins ķ opna skjöldu, enda hefur verkföllum hér į landi fękkaš mikiš undanfarin įr, žetta var oršiš fjarlęg martröš śr fortķš stéttaįtaka og mišstżringar žjóšfélagsins.
Jafnvel stjórnarandstöšužingmenn hafa lżst žvķ yfir aš meš frekari lagasetningum sé rétt aš koma ķ veg fyrir aš svona lagaš gerist į nż į Ķslandi į 21. öldinni. Hafa menn helst veriš aš horfa til hinna noršurlandanna, hvernig mįlunum er hįttaš žar og hvaš lęra megi af žvķ. En sį lęrdómur į varla viš ķ žessu tilviki nema aš litlu leyti, žvķ aušvitaš getum viš ekki bara gefiš eftir öllum kröfum kennara lķkt og viršist undirliggjandi hjį žeim sem žangaš vilja helst horfa. Ešlilegra vęri aš viš lęršum af sögunni og fęršum okkur į nż yfir ķ meiri sveigjanleika og frelsi ķ skólamįlum landsins lķkt og hefur skilaš sér ķ žvķ aš ķ flestum öšrum atvinnugreinum starfar stétt meš stétt.

Frekari lagasetning frį Alžingi žarf žvķ aš tryggja aukiš sjįlfsstęši hvers skóla, frekari heimildir skólastjórnenda til aš veršlauna góša kennara og reka slęma žvert į allar prófgrįšur viškomandi manna, aukin įhrif foreldrafélaga hvers skóla fyrir sig į starfsemina, réttindi foreldra til aš taka börn sķn śr skólum og kenna žeim heima, auknar kröfur į kennara um aš žeir standi sig, aukna samkeppni milli skóla um nemendur og žį jafnframt fjįrmagn, valfrelsi foreldra um hvaša skóla börnin fara ķ, aš hętt sé aš borga kennurum laun fyrirfram, aukna įherslur į einkaskóla og sķšast en ekki sķst heimild til fękkunar starfsmanna ķ skólum, og styttingar grunnskólans um eitt įr ķ sparnašarskyni fyrir sveitarfélögin.
Einnig žarf aš leysa lķfeyrissjóšsmįl kennara enda eru lķfeyrisskuldbindingar rķkisins oršnar žungur baggi į žjóšfélagiš.

Ein af fréttum vikunnar ķ žeim farsa sem fór af staš žegar tilkynnt var um lögin, flestum kennurum til léttis enda höfšu žeir ķ stolti sķnu ekki getaš samžykkt samning lakari en kröfur žeirra voru um – en jafnframt flestum sveitarfélögum landsins algerlega ofviša – var aš kennarar ętlušu ekki aš vinna vinnuna sķna žegar žeir snéru aftur ķ skólana, ef žeir į annaš borš męttu. Aš kennarar sitji meš hendur ķ skauti ķ vinnunni vęri nįttśrulega algerlega óįsęttanleg vinnubrögš fyrir alla foreldra, lķkt og formašur Heimils og skóla hefur sagt, og żtti bara undir raddir žess efnis aš kennarar séu ekkert annaš en strķšaldnar barnapķur, žó höfundur žessar greinar vilji ekki meina aš svo sé.

Heyrst höfšu raddir, sem sjįlfsagt er aš taka undir, aš foreldrar sem hefšu kost į žvķ, og ašrir ašstandendur sem gengiš hafa ķ störf kennara undanfarnar vikur ętlušu aš męta ķ skólana ķ vikunni til aš fylgjast meš aš kennarar ynnu sķna vinnu og er žaš vel. Jafnvel aš ef kennarar męttu ekki tękju ašstandernurnir aš sér kennsluna, enda margir oršnir vanir slķku. Nś hefši lķklegast heyrst hljóš śr horni ef fólk įn lögverndašra réttinda sem kennarar gengi žannig ķ störf fólks sem ekki lét svo lķtiš aš męta til starfa, en fróšlegt hefši veriš aš sjį hvort aš gęši kennslunnar hefšu oršiš eitthvaš lakari, eša aginn eitthvaš lakari ķ ķslenskum kennslustofum viš žaš. Sérstaklega nś į dögum žegar sķfellt fleiri skólar, mį žar nefna Ingunnarskóla ķ Grafarholti sem dęmi, senda ekki einu sinni börnin heim meš verkefni aš loknum skóladegi.

Ósagt skal lįtiš hvort žeir treysti ekki foreldrunum til aš sjį um kennsluna, en alla vega er žaš raunin aš rķkiš treystir ekki foreldrum žessa lands til aš sjį um kennslu barna sinna. Jś, žvķ sś er raunin aš hér į landi, öfugt viš t.d. ķ Svķžjóš, Bandarķkjunum, Noregi og vķšar, aš ekki er lengur heimilt fyrir heimavinnandi foreldra aš sjį alfariš um uppfręšslu eigin barna, sem var jś lykillinn aš lęsi og varšveislu tungunnar ķ gegnum aldirnar hér į landi. Meš allri žeirri tękni sem nś er fyrir hendi er ekkert žvķ til fyrirstöšu nś į upplżsingaöld aš žeir fįu heimavinnandi foreldrar sem eftir eru ķ landinu, eša jafnvel ašrir ašstandendur, afar og ömmur sem hvort eš er hafa margir hverjir nś oršiš nokkurra vikna reynslu af aš vera meš barnabörnin geti séš um alla mikilvęgustu hluta kennslu a.m.k. yngri deilda Grunnskólans, kannski aš uppfylltum įkvešnum skilyršum.

Aušvitaš ęttu foreldrarnir žį aš geta haldiš eftir meiru af launum sķnum ef žeir žannig gętu sparaš hinu opinbera kostnaš į žann hįtt eša fengiš endurgreišslu nokkur veginn jafngilda žvķ sem skólarnir fį sem kostnaš į hvern nemenda; slķkt gęti jafnvel gert fleiri fjölskyldum kleyft aš hafa annaš foreldriš meira og minna heima til aš sjį um börnin ķ lķfsgęšakapphlaupi nśtķmans hvar žau verša oft afskipt meš tilheyrandi vandamįlum lķkt og bent hefur veriš į ķ umręšunni.

En vandi ķslenska skólakerfisins er hin mikla mišstżring og skortur į sveigjanleika enda hefur sś alda uppgangs og vaxtar sem fariš hefur um žjóšfélagiš ķ kjölfar aukins frelsis į sķšustu įrum fariš fram hjį žvķ. En žaš er vandi sem lagasetning getur leyst žó aušvitaš leysi lagasetning jafnan engan vanda eins og svo oft hefur veriš klifaš į ķ fjölmišlum ķ umręšunni um verkfalliš undanfariš. En žaš er nokkuš ljóst aš žaš aš setja meiri peninga inn ķ kerfiš leysir ekki grundvallarvanda žess, svo aš hugmyndir Vinstrihreyfingarinnar Gręns frambošs um hękkun śtsvarsheimildarinnar nś žegar rķkiš hyggst lękka sķna skatta er ekki svariš, žó aušvitaš eigi kjörnir fulltrśar sveitarfélaganna aš bera įbyrgš į hve hįir skattarnir eru sķn megin.

Žaš er kjósenda aš dęma um hverjum sé svo best treystandi til aš halda sig innan skynsamlegra marka ķ samneyslunni en endanleg breyting stęrsta sveitarfélagsins frį žvķ aš vera meš einna lęgstu įlögurnar į landsvķsu yfir ķ žęr hęstu mögulega nś nżlega ętti aš tryggja aš nżjir, hęfari menn séu rįšnir af borgurunum ķ nęstu kosningum.

En undanfarnar vikur hafa kennt okkur aš nóg er komiš af žvķ aš kennarasambandiš beiti börnunum fyrir sig ķ śreltri stéttabarįttu sinni. Kominn er tķmi til aš į milli skólanna og kennaranna rķki raunveruleg samkeppni um bestu starfskraftana og bestu launin, žvķ svo sannarlega er nóg af virkilega hęfileikarķkum kennurum žarna śti, žó ekki hafi žeir allir prófgrįšu upp į žaš. Einnig er rétt aš taka undir meš žeim sem bent hafa į aš kennarar ęttu aš semja viš hvert sveitarfélag fyrir sig, en slķkt er žó einungis mögulegt žegar sérhver kennari ręšur sig į einstaklingsforsendum lķkt og gerist į almenna vinnumarkašnum. Žį veršur aldrei aftur verkfall.

Höskuldur Marselķusarson


ERR-OR-listi ķ kröppum dansi

Į laugardaginn įkvaš borgarstjórnarflokkur R-listans aš hękka śtsvar į skattgreišendur ķ Reykjavķk upp ķ hęstu leyfilegu mörk, eša ķ 13,03 prósent śr 12,7 prósentum. Žį munu fasteignagjöld hękka śr 0,320 prósentum ķ 0,345 prósent. Ekki er hęgt aš segja aš žessi įkvöršun hafi komiš į óvart žvķ flestum er kunnug sś bįga fjįrhagsstaša sem R-listinn hefur komiš borginni ķ. Ķ sjónvarpsfréttum RŚV į laugardagskvöldiš kom fram aš fyrir mešal skattgreišanda munu žessar hękkanir kosta 10-15 žśsund krónur į įri. Žį er mišaš viš mann sem er meš 3 milljónir ķ įrstekjur og į ķbśš sem kostar 10 milljónir. Įętluš tekjuaukning borgarsjóšs af žessum hękkunum er um 1 milljaršur króna į įri.

Įrni Žór Siguršsson forseti borgarstjórnar hafši žetta um hękkanirnar aš segja:

,,Žaš sem viš erum aš hugsa um fyrst og fremst meš žessum hękkunum nśna er aš eiga svigrśm til žess aš męta kjarasamningum į nęstu mįnušum og misserum og sömuleišis til aš eiga svigrśm aš einhverju leyti til aš grynnka į skuldum borgarinnar.”

Žaš jįkvęša viš žessi ummęli er aš forvķgismenn R-listans eru loksins farnir aš višurkenna aš skuldasöfnun borgarinnar sé vandamįl. Žaš sorglega er hins vegar žaš aš svona skuli vera komiš fyrir fjįrhag borgarinnar og aš ekki hafi veriš gripiš ķ taumana fyrr.

Skuldasöfnun er ekki eina vandamįliš sem hrjįir R-listann.
Allir hafa fylgst meš vandręšaganginum ķ kringum afsögn Žórólfs Įrnasonar og vęntanleg borgarstjóraskipti. Žaš hryggilega, sem skiniš hefur ķ gegnum ummęli borgarfulltrśa, og raunar einnig frįfarandi borgarstjóra, ķ žvķ ferli er žaš hvaša hagsmuni žeir bera fyrst og fremst fyrir brjósti:

,,Įstęšan fyrir žvķ aš ég tók žaš aš mér var sś aš mér žótti vęnt um Reykjavķkurlistann og žaš sem hann stendur fyrir. Ég stend upp śr stóli borgarstjóra af sömu įstęšum og ég settist ķ hann.”

Žetta sagši Žórólfur Įrnason ķ yfirlżsingu sinni žegar hann sagši af sér. Žegar hann svaraši spurningum į eftir hafši hann mešal annars žetta aš segja:

,,Žaš er mitt mat aš įkvöršunin sé best fyrir Reykjavķkurlistann og mig sjįlfan.”

og:

,,Mér finnst fyrst og fremst aš ég sé aš hugsa um framtķš Reykjavķkurlistans og heišur minn ķ samhengi”.

Ķ fréttum RŚV klukkan 22, žann 9. nóvember hafši Įrni Žór Siguršsson forseti borgar-stjórnarm.a. žetta um mįliš aš segja:

,,Eins og ég segi vil ég bara aš viš fįum tóm til aš ręša žetta ķ okkar hópi hvaš viš teljum best fyrir Reykjavķkurlistann.”

Fleiri borgarfulltrśar gįfu svipuš svör viš spurningum fréttamanna.

Žar höfum viš žaš. Žeir hagsmunir sem R-listamenn bera fyrst og fremst fyrir brjósti eru ekki hagsmunir Reykvķkinga, sem žeir žó hafa valist til aš starfa fyrir – heldur žeirra eigin hagsmunir – hagsmunir R-listans. Žaš er framtķš R-listans en ekki framtķš Reykvķkinga sem žeim eru efst ķ huga. Svo viršist sem hugsjónir žeirra snśist fyrst og fremst um žaš aš višhalda eigin völdum en ekki um žaš aš bęta samfélagiš ķ borginni. Žannig klifaši hver borgarfulltrśinn į fętur öšrum į žvķ ķ lišinni viku aš viš įkvöršun um brotthvarf Žórólfs Įrnasonar og val į nżjum borgarstjóra hefšu hagsmunir R-listans fyrst og fremst veriš hafšir aš leišarljósi. Žetta viršist mörgum žykja alveg ešlilegt. Hvaš ętli fólk hefši sagt ef Davķš Oddsson hefši lżst žvķ yfir žegar hann var forsętisrįšherra aš įkvaršanir hans ķ landsmįlunum stjórnušust af žvķ hvaš best vęri fyrir Sjįlfstęšisflokkinn?

Ķ žessu tel ég įbyrgš borgarfulltrśa R-listans mikla, en minni įstęša er til aš gagnrżna Žórólf Įrnason fyrir störf hans fyrir R-listann. Hafa ber ķ huga aš Žórólfur settist ķ borgarstjórastólinn žegar allt var žegar komiš ķ óefni. Hann var rįšinn til starfa į vegum R-listans til aš framfylgja žeirra stefnu. Mikilhęfur mašur sem var rįšinn til aš framfylgja vonlausri stefnu R-listans. Žaš var žvķ ešlilegt aš hann bęri hagsmuni R-listans fyrir brjósti – žaš voru jś žeir sem réšu hann en hann var ekki kosinn af borgarbśum. Žaš voru svo fyrst og fremst borgarfulltrśar R-listans sem tóku įkvöršun um brotthvarf hans. En ummęli Žórólfs endurspegla vęntanlega hvaša hagsmunir žar voru ķ fyrirrśmi eins og ummęli borgarfulltrśa stašfesta.

Žaš žarf svo sem engan aš undra aš žeir sem aš R-listanum standa, séu uggandi um framtķš hans. Margoft hefur sżnt sig aš samstarfiš hangir į blįžręši. Hinn bįgi fjįrhagur mun ekki bęta įstandiš. Hvert munu R-listamenn sękja fé ķ nęstu gęluverkefni, og til aš axla skuldabyršina nś žegar svigrśm til śtsvarshękkana veršur fullnżtt? Žaš skyldi žó ekki vera aš žess sęi staš į orkureikningum borgarbśa eins og fordęmi eru fyrir. Talsmenn R-listans benda į aš staša borgarsjóšs sé nś ekki svo slęm. Stašreyndin er hins vegar sś aš skuldirnar hafa veriš fęršar aš miklu leyti frį borgarsjóši yfir į fyrirtęki borgarinnar til aš hylja órįšsķuna.

ERR-listinn mį meš sanni kallast ERROR-listinn. Žżšing enska oršsins ,,error” samkvęmt oršabókum er ,,villa”, ,,skekkja”, ,,įviršing”, ,,yfirsjón” og ,,misgjörš”. Žessi orš eru mjög lżsandi fyrir žaš sem Err-listinn stendur fyrir. Villan er m.a. sś aš fulltrśar hans telja sig geta stjórnaš borginni farsęllega, skekkjuna mį finna ķ rekstri borgarsjóšs og fyrirtękja borgarinnar, yfirsjónirnar eru margar og įviršingarnar og misgjörširnar felast mešal annars ķ žvķ aš hafa velt eigin eyšslu yfir į komandi kynslóšir meš ótępilegri skuldasöfnun.

Raunar mętti skrifa margar greinar um sukk R-listans varšandi Orkuveitu Reykjavķkur og önnur fyrirtęki į vegum borgarinnar, meš Alfreš Žorsteinsson ķ broddi fylkingar. Sś umfjöllun rśmast ekki ķ žessum pistli. Ķ žvķ sambandi vil ég aš svo stöddu bara minna į aš ERR stendur fyrir R-listann og OR fyrir Orkuveitu Reykjavķkur. ERR+OR=ERROR.

Žorsteinn Magnśsson


Į mašur aš virša skošanir annarra?

Ósjaldan heyrir mašur sagt aš manni beri aš virša skošanir annarra. Ég vil hins vegar leyfa mér aš halda žvķ fram aš žetta sé tóm vitleysa. Nś er nęsta vķst aš einhverjum bregši og hugsi meš sér hvert ég sé aš fara og aš žetta séu nś ekki beint lżšręšisleg ummęli. Raunin er hins vegar sś aš ķ gegnum tķšina hefur žaš aš virša rétt annarra til aš tjį skošanir sķnar breyzt ķ aš virša skošanir annarra. Žarna kemur m.a. til sś tilhneiging fólks aš einfalda hlutina, ķ žessu tilfelli um of.

Franski heimspekingurinn Voltaire er sagšur hafa beint žeim oršum eitt sinn til svarins andstęšings sķns aš hann fyrirliti skošanir hans en vęri engu aš sķšur tilbśinn aš deyja fyrir rétt hans til aš tjį žęr. Žarna erum viš einmitt komin aš kjarnanum ķ skošanafrelsinu aš mķnu mati.

Stašreyndin er nefnilega sś aš mašur getur einfaldlega ekki virt (ž.e. boriš viršingu fyrir) skošunum sem mašur er ósammįla eša jafnvel fyrirlķtur. Hins vegar getur mašur hęglega boriš viršingu fyrir rétti annarra til aš tjį skošanir sķnar, sama hvaša įlit mašur kann aš hafa į žeim. Žetta stafar af žeirri einföldu įstęšu aš ķ lżšręšislegu samfélagi er réttur fólks til aš tjį skošanir sķnar sį sami jafnvel žó skošanir žess kunni aš vera ólķkar og jafnvel algerlega į öndveršum meiši.

Hjörtur J. Gušmundsson


Bitlingar fram ķ dagsljósiš

Eins og flestum er kunnugt starfar įrlega fjöldi nefnda į vegum rķkis og sveitarfélaga. Margt bendir til aš hiš opinbera hafi fariš offari ķ žvķ aš skipa nefndir til aš leysa hvers kyns vandamįl. Žį eru margir žeirrar skošunar aš nefndirnar séu kjörinn vettvangur fyrir spillingu žar sem almannafé sé dęlt ķ starfsemi žeirra og ógjarnan er gefiš upp hvaša žóknun nefndarmenn hljóta. Svo viršist sem mjög mismunandi sé hvaša įrangri starf nefndanna skilar, og hversu mikil žörf sé į aš starfrękja žęr.


Sumar žessarra nefnda eru vissulega naušsynlegar en ašrar mętti aš mķnu įliti aš skašlausu leggja nišur.

Nefndirnar hafa żmis verkefni meš höndum. Sumar eru skipašar tķmabundiš til aš sinna einstökum verkefnum en ašrar starfa ótķmabundiš svo sem śrskuršarnefndir żmiss konar, skólanefndir og próf- og nemaleyfisnefndir. Aukinheldur er starfręktur fjöldi rįša og stjórna į vegum rķkisins. Žar mį nefna stjórnir żmissa sjóša, verkefnisstjórnir og starfsgreinarįš į żmsum svišum.

Leynd hefur hvķlt yfir žeim upphęšum sem einstökum nefndarmönnum eru greiddar fyrir setu ķ nefndum. Slķkt er aš mķnu viti įmęlisvert žar sem um almannafé er aš ręša.
Slķk leynd er lķka til žess fallin aš auka hęttu į spillingu žar sem hśn dregur śr möguleikum almennings og fjölmišla į aš veita starfsemi nefndanna ašhald.

Fyrir Alžingi liggur nś frumvarp til breytinga į upplżsingalögum nr. 50/1996. Verši frumvarpiš aš lögum munu lögin fela ķ sér skyldu opinberra ašila – ž.e. stjórnsżslu rķkis og sveitarfélaga – til aš lįta almenningi ķ té upplżsingar um greišslur til einstaklinga fyrir setu ķ nefndum, rįšum og stjórnum į vegum hins opinbera – sé slķkra upplżsinga óskaš. Fyrsti flutningsmašur frumvarpsins er Jóhanna Siguršardóttir žingmašur Samfylkingarinnar, en įsamt henni eru flutningsmenn žau Ögmundur Jónasson, Pétur H. Blöndal, Gunnar Örlygsson, Jónķna Bjartmarz og Įgśst Ólafur Įgśstsson. Žaš er ekki oft sem ég sé įstęšu til aš hrósa Jóhönnu og félögum ķ Samfylkingunni fyrir žaš sem žau hafa fram aš fęra til žingstarfanna.
Žeim mun meiri įstęša er til aš gera žvķ skil žegar svo ber viš!

Skżrsla Rķkisendurskošunar
Įriš 2002 gerši Rķkisendurskošun śttekt į starfsemi nefnda, rįša og stjórna į vegum rķkisins į įrinu 2000. Skżrslu hennar mį sjį hér.
Ķ skżrslunni kemur fram aš į įrinu 2000 voru 910 nefndir, rįš og stjórnir starfandi į vegum rķkisins. Ķ žeim störfušu 4456 einstaklingar, en ķ žeirri tölu eru varamenn ekki meštaldir. Kostnašur viš starfrękslu žessarra nefnda var um 417 milljónir króna. Žess mį geta aš įriš 1985 voru nefndirnar, rįšin og stjórnirnar um 600 talsins aš žvķ er fram kemur ķ skżrslunni og 665 įriš 1998 aš žvķ er fram kom ķ svari forsętisrįšherra
viš fyrirspurn Įrna Steinars Jóhannessonar į Alžingi haustiš 2000. Ég hef ekki undir höndum upplżsingar um fjölda nefnda sem starfręktar eru ķ įr en ofangreindar tölur sżna aš žeim fór aš fjölga verulega eftir 1998.

Ķ umręddri skżrslu Rķkisendurskošunar mį sjį aš fjöldi manna ķ nefndum, rįšum og stjórnum skiptist žannig eftir rįšuneytum įriš 2000:

Menntamįlarįšuneyti:                        1135
Heilbrigšis og tryggingarįšuneyti:     519
Félagsmįlarįšuneyti:                            429
Landbśnašarrįšuneyti:                         410
Umhverfisrįšuneyti:                            400
Išnašar og višskiptarįšuneyti:            337
Fjįrmįlarįšuneyti:                               333
Dóms- og kirkjumįlarįšuneyti:          276
Samgöngurįšuneyti:                             248
Forsętisrįšuneyti:                               150
Sjįvarśtvegsrįšuneyti:                         127
Utanrķkisrįšuneyti:                                85
Hagstofa Ķslands:                                      7

Žess mį geta aš ķtarlega śttekt į starfsemi nefnda rķkisins į įrunum 2001-2003 er aš finna ķ svari forsętisrįšherra 21. maķ sķšastlišinn viš fyrirspurn Jóhönnu Siguršardóttur um mįliš. Žar er mešal annars aš finna sundurlišašan fjölda fastamanna ķ nefndum einstakra rįšuneyta umrętt tķmabil.

Hvernig skyldu laun nefndarmanna nś vera įkvešin?
Jś, viti menn, sérstök nefnd – sem kallast žóknananefnd sér um aš įkvarša launin! Raunar er stundum kvešiš į um aš rįšherra įkveši laun nefndarmanna en almenna reglan er žį sś aš hann leiti rįša hjį žóknananefnd varšandi fjįrhęširnar.
Ef nefndarmenn eru hins vegar jafnframt embęttismenn rķkisins er žaš żmist kjaradómur eša kjaranefnd sem įkvaršar hvort greitt sé sérstaklega fyrir nefndarstörfin, og žį hversu hį upphęšin skuli vera.

Į bls. 41 til 75 ķ skżrslunni mį sjį upptalningu į öllum žeim nefndum, rįšum og stjórnum sem störfušu į įrinu 2000. Rétt er aš įrétta aš skżrslan tekur einungis til nefnda, rįša og stjórna į vegum rķkisins en ekki nefnda į vegum sveitarfélaga.

Brušl?
Fram kemur ķ skżrslu Rķkisendurskošunar aš 18% nefndanna störfušu ekkert į įrinu 2000 og skilušu engum įrangri! Einnig voru dęmi um aš verkefnin vęru falin öšrum įn žess aš bśiš vęri aš leggja nefndina nišur.
Ķ skżrslunni lętur Rķkisendurskošun ķ ljós efasemdir um naušsyn žess aš starfrękja ķ öllum tilfellum stjórnir stofnana – oft geti forstöšumenn séš um aš stjórna žeim, undir eftirliti rįšherra. Einnig įtelur Rķkisendurskošun ķ skżrslunni aš oft er nefndum ekki markašur įkvešinn tķmarammi.

Ég tel ljóst aš žaš er margt sem betur mį fara ķ opinberum rekstri žegar nefndir eru annars vegar. Auka žarf skilvirkni žeirra nefnda sem eru starfandi og leita leiša til aš draga śr fjölda žeirra og umfangi. Mikilvęgur lišur ķ žvķ er aš upplżsingar um greišslur til nefndarmanna séu ašgengilegar. Žaš er žvķ von mķn aš Alžingi beri gęfu til aš samžykkja umrętt frumvarp.

Žorsteinn Magnśsson


Nęsta sķša »

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband