Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2006

Nasistinn Hugo Chavez

Konan mķn er žeirrar ,,gęfu” ašnjótandi aš fį sent til sķn blaš BSRB. Ég man eftir aš hafa lesiš žar grein aftarlega ķ blašinu um vinstri mśgsefjunarsamkomu ķ landinu rauša – Venśsśela – žar sem einręšisherrann Chavez var varinn hęgri vinstri, eša ašallega vinstri. Žaš kemur nś kannski ekkert į óvart ef ritstjórn blašs BSRB er ķ takt viš formann sinn sem lengi hefur veriš hrifinn af rošanum ķ austri (og nś kannski ķ sušri lķka).

Chavez og góšvinur hans Castro, sem bannar žegnum sķnum hér um bil allt milli himins og jaršar, eru miklir dżrlingar mešal róttękra vinstrimanna hérlendis. Žeir į Mśrnum eru ekki hrifnir af hinum kristilega hęgri vęng repśblikanaflokksins. Einnig fyrirlżta žeir alla kynžįttafordóma. Róttękir vinstrimenn eru ekki trśaröfgamenn og ekki rasistar, annaš en ķhaldssamir “far-right” fanatķkusar.

En hlustum ašeins į Hugo Chavez:

,,Afkomendur žeirra sem krossfestu Krist (gyšingar) hafa hrifsaš til sķn auš jaršarinnar, minnihluti hefur tekiš sér eignarrétt yfir gulli heimsins, og silvrinu, og jaršefnunum, vatninu, góšu jöršunum, olķunni, aušęfunum, og žeir hafa lįtiš aušinn ķ hendur fįrra śtvaldra.”

Jį, žetta er allt žessum gyšingunum aš kenna! Žaš er megin inntak ręšu sem Huga Chavez flutti į ašfangadag jóla.

Svona mįlflutningur er ķ anda Hitlers, KKK og fleiri. Ręša Chavez hefši sómaš sér vel ķ mįlgangi nasista, ķ dagblöšum žrišjarķkisins, og annarsstašar žar sem gyšingafordómar hafa blómstraš.

Chavez er greinilega gagntekinn af gyšingahatri, og beitir fyrir sig trśarlegum tilfinningarökum. Hvaš ętli hentistefnu mįlgagniš Mśrinn segi um žetta? Lķklega ekki neitt.

Sindri Gušjónsson


Mįnudagspósturinn 27. febrśar 2006

Nżveriš voru birtar nišurstöšur skošanakönnunar ķ Bretlandi sem komu mörgum ķ opna skjöldu. Könnunin var gerš fyrir brezka dagblašiš Sunday Telegraph, en samkvęmt henni vilja fjórir af hverjum tķu brezkum mśslimum aš Sharia-lögin verši tekin ķ gildi į svęšum ķ Bretlandi žar sem mśslimar eru ķ miklum meirihluta į mešan 41% žeirra sögšust žvķ andvķgir. Ķ september į sķšasta įri įkvaš forsętisrįšherra Ontario-fylkis ķ Kanada, Dalton McGuinty, aš verša ekki viš óskum um aš mśslimum yrši heimilaš aš nota Sharia-lögin til aš leysa śr fjölskyldudeilum eins og skilnušum og forsjį barna į žeim forsendum aš žaš ęttu ein lög aš gilda um alla ķbśa fylkisins.

Sharia-lögin eru ķ gildi vķša ķ mišausturlöndum, ķ löndum eins og Ķran og Sįdi Arabķu, og ķ Afrķku. Lögunum er allajafna framfylgt af trśarlögreglu og sérstakir dómstólar sjį um aš dęma samkvęmt žeim og eru refsingarnar gjarnan grimmilegar. Refsingar fyrir kynferšisglępi eru m.a. grżting, fyrir žjófnaš aflimun og žaš aš segja skiliš viš ķslam getur leitt til daušarefsingar. Lögin innihalda einnig nįkvęmar reglur fyrir svo aš segja allt sem fólk gerir ķ lķfi sķnu og eru žau samin upp śr Kóraninum og Hadith auk dóma mśslimskra dómara į fyrstu öldum ķslam.

En Sharia-lögin innihalda fleira, t.a.m. įkvęši sem heimilar karlmönnum aš eiga margar konur og sem segja aš konur séu óęšri karlmönnum. Karlmenn geta t.d. skiliš viš konur einfaldlega meš žvķ aš segja žrisvar sinnum „Ég skil viš žig“ og framburšur kvenna er metinn minna en framburšur karlmanna. Konur geta auk žess ekki gifst karlmanni sem er ekki mśslimi į mešan mśslimskum karlmönnum er heimilt aš kvęnast konum sem eru ekki mśslimar.

Lögin kveša einnig į um įkvešnar reglur um klęšnaš bęši karlmanna og kvenna žó reglurnar sem karlmönnum er ętlaš aš fara eftir séu mun frjįlslyndari. Konur eiga aš hylja allan lķkama sinn og žar meš tališ hįr sitt og lķkamsbyggingu sķna. Ašeins andlit og hendur mega sjįst. Stundum er reyndar óheimilt aš meira sjįist af andliti en augun. Slķk įkvęši brjóta augljóslega gróflega ķ bįga viš vestręnar hugmyndir og lög um einstaklingsfrelsi og jafnrétti. En žaš eru einmitt įkvęši sem žessi sem ķslamskir trśarleištogar, bęši ķ löndum mśslima sem og į Vesturlöndum, leggja hvaš mesta įherzlu į aš slį skjaldborg um og verja gegn hvers kyns vestręnum įhrifum.

Į dögunum kallaši fjįrmįlarįherra Įstralķu, Peter Costello sem er talinn munu verša arftaki John Howards forsętisrįšherra landsins į valdastóli, eftir žvķ aš rķkisborgararéttur öfgasinnašra mśslima, sem fyrirlitu įströlsk gildi og hefšu tvöfalt rķkisfang, yrši afturkallašur. Sagši hann aš slķkir ašilar vęru betur komnir ķ löndum žar sem žeir kynnu betur viš sig. Aš sama tilefni sagši Costello aš fjölmenningarstefnan vęri „vęmin og afvegaleidd“ og krafšist žess aš nżjir įstralskir rķkisborgarar fęru aš įströlskum lögum ķ staš žes aš reyna aš fara framhjį žeim og lifa žess ķ staš samkvęmt lögum eins og Sharia-lögunum. Hann sagši žaš til marks um viršingu į sama hįtt og žegar fariš vęri śr skónum įšur en gengiš vęri inn ķ mosku vęri žaš gert af tillitsemi viš ķslam. „Ef žś ert mjög mótfallinn žvķ aš ganga į sokkaleistunum žį feršu ekki inn ķ mosku,“ sagši Costello ķ ręšu ķ Sydney. „Ef žś ert mjög mótfallinn įströlskum gildum, slepptu žvķ žį aš koma til Įstralķu.“

Leištogar įstralskra mśslima hafa gagnrżnt Costello haršlega og samhliša žvķ kvartaš undan meintum fjandskap įströlsku hęgristjórnarinnar viš mśslima. Howard forsętisrįšherra hefur hins vegar lżst yfir stušningi viš ummęli Costello og sagt aš žau vęru „ķ grundvallaratrišum rétt“ og samhliša žvķ gagnrżnt leištoga mśslima fyrir aš vera of viškvęma fyrir gagnrżni. „Hann er ekki aš reyna aš stofna til neins fjandskapar viš mśslima,“ sagši Howard ķ śtvarpsvištali og sagši óžarfa aš gera ślfalda śr mżflugu žó veriš vęri aš ręša žessi mįl.

Norska mannréttindahugveitan Human Rights Service (HRS) varaši nżveriš viš žvķ aš geršar vęru mįlamišlanir viš ķslamista og var tilefniš teikningamįliš svokallaš. „Žaš er hyldżpi į milli lżšręšislegs samfélags og ķslamismans sem alręšissinnašrar hugmyndafręši sem į sem slķk samleiš meš fasisma, kommśnisma og nasisma. Sem dęmi um žaš hvernig žessar hugmyndafręšir tengjast mį nefna nišrandi afstöšu ķslamista gagnvart gyšingum, žaš aš žeir lķti į sig sem ęšra fólk og aš žeir vilji kollvarpa lżšręšinu,“ sagši Hege Storhaug frį HRS ķ vištali viš norska dagblašiš Klassekampen.

Aš mati Storhaug hefur aukin umręša um ķslam leitt til žess aš lķnurnar hafa skżrst og sżnt betur hvaša mśslimar séu ķslamistar og hverjir séu tilbśnir aš ver’a hluti af lżšręšislegu samfélagi. Hśn sagšist finnast hręšilegt aš sjį mśslimskar konur ķ Noregi klęšast burqa ķ samręmi viš įkvęši Sharia-laganna um klęšnaš kvenna sem vęri eitthvaš sem ętti enga samleiš meš lżšręšinu. Hśn sagšist einnig hafa miklar įhyggjur af afstöšu ķslamista til samkynhneišgra, en aš žeirra mati vęri samkynhneigš daušasök. „Ég myndi gjarnan vilja sjį žann mśslimska trśarleištoga sem myndi segja aš Sharia-lögin yršu ekki rįšandi ķ Noregi ef mśslimar kęmust hér ķ meirihluta,“ sagši hśn aš lokum.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is


Aš hafa įhrif

Sķšla sumars 1997 var allri heimsbyggšinni brugšiš meš tveimur atburšum sem geršust į um viku: Dauša Dķönu prinsessu og Móšur Theresu. Į yfirboršinu žį hefšu žessar tvęr konur varla getaš veriš ólķkari. Önnur var hįvaxin, ung og falleg prinsessa frį Englandi sem gekk um mešal žeirra fķnustu. Hin, sem hafši hlotiš frišarveršlaun Nóbels, var lķtil, gömul kažólsk nunna fędd ķ Albanķu og žjónaši hinum allra fįtękustu ķ Calcutta, Indlandi.

Žaš sem er sķšan merkilegt er aš įhrif žeirra beggja eru mjög svipuš. Ķ śttekt sem London Daily Mail stóš fyrir įriš 1996 voru Dķana Prinsessa og Móšir Teresa ķ fyrsta og öšru sęti yfir žį sem létu sem mest varša um ašra. Žęr voru kęrleiksrķkustu einstaklingar heims aš mati blašsins. Žaš er nokkuš sem gerist ekki nema žś hafir mikil įhrif.

Dķana nįši athygli heimsins.

Įriš 1981 varš Dķana Spencer mest umtalašasta persóna heims žegar hśn giftist Karli, krónprinsi Bretlands. Nęrrum einn milljaršur manna horfši į brśškaup žeirra ķ beinni śtsendingu frį St. Paul“s Dómkirkjunni. Frį žeim degi var eins og fólk fengi aldrei nóg af fréttum af henni. Fólk var įhugasamt um Dķönu, ungri konu sem įšur hafši veriš barnaskólakennari. Til aš byrja meš var hśn mjög feimin og athyglin sem hśn og mašur hennar fengu var lķklega mjög svo yfiržyrmandi fyrir unga konu frį smįbę ķ Wales. Sumir segja aš Dķana hafi oršiš óįnęgš snemma ķ hjónabandinu og var ekki aš lķka žęr kröfur og skyldur sem į hana voru settar um verkahring žess aš vera prinsessa. En hśn ašlagašist žessum kröfum meš tķmanum. Žegar hśn fór aš feršast og koma fram ķ nafni konunglegu fjölskyldunnar žį gerši hśn žaš fljótt aš markmiši sķnu aš žjóna öšrum t.d. meš žvķ aš safna fjįrmagni fyrir hinum żmsu góšgeršarmįlefnum. Į öllum žessum įrum kynntist hśn og tengdist mörgum mikilvęgum samböndum, t.d. viš stjórnmįla-, višskipta-, fjölmišla- og hina żmsu athafnamenn svo aš ekki séu undanskyldir leištogar hinna żmsu žjóša og fólki śr skemmtanabransanum. Til aš byrja meš var hśn talsmanneskja og umsjónarmašur hinna żmsu góšgeršarmįla, en žegar lķša fór į tķmann varš hśn mun įhrifameiri. Žaš varš til žess aš möguleikar hennar til aš lįta hlutina gerast uršu mun meiri.

Dķana einbeitti sér į žvķ aš koma fram mįlstöšum s.s. rannsóknum og forvörnum gegn alnęmi, umhyggju fyrir holdsveika og bann og hreinsun į jaršsprengjusvęšum. Ašeins nokkrum mįnušum fyrir andlįt sitt heimsótti hśn Clinton forseta ķ Hvķta hśsiš og rķkistjórn hans ķ Washington. Žar fór hśn fram į viš žį aš herja į Oslóar samninginn og aš banna jaršsprengjuhernaš. Nokkrum vikum seinna beitti Bandarķkjastjórn sér fyrir žessu mįlefni. Patrick Fuller, yfirmašur Rauša Krossins ķ Bretlandi sagši, „Įhuginn sem hśn hafši į žessu mįlefni hafši mikil įhrif į Clinton. Hśn kom žessu mįli į skrifborš heimsins. Um žaš er engin spurning.”

Uppkoma leištogans.

Ķ byrjun var žaš titill Dķönu sem gaf henni rétt til aš tjį sig og hafa įhrif. Fljótlega fór hśn žó aš hafa įhrif ķ eigin nafni. Įriš 1996 skildi hśn viš Karl Bretaprins og missti ķ kjölfariš prinsessutitil sinn. Žrįtt fyrir žaš missti hśn ekki žau įhrif sem hśn hafši į heiminn. Įhrif hennar jukust ef eitthvaš er į mešan fyrrverandi eiginmašur hennar og tengdafólk minnkaši sķfellt ķ įliti. Af hverju? Af žvķ aš Dķana skilti ósjįlfrįtt aš žaš žyrfti ekki endilega titla til aš hafa góš įhrif

Žaš er kannski kaldhęšni aš segja, en Dķana hafši einnig alveg gķfurleg įhrif meš dauša sķnum. Jaršarförin var sżnd beint ķ ljósvakamišlum. NBC sjónvarpsstöšin įętlaši aš um 2,5 milljaršur manna hafi fylgst meš jaršarförinni – meira en tvöfalt žeirra sem horfšu į brśškaup hennar.

Dķana prinsessa hefur veriš lżst į margan mįta. Hins vegar hef ég heyrt fįa lżsa henni sem leištoga. Samt er žaš nįkvęmlega žaš sem hśn var, leištogi. Žegar öllu er į botninn hvolft lét hśn hlutina gerast af žvķ aš hśn hafši įhrif.

Leištogi er ekki…

Fólk hefur margar ranghugmyndir um leištogahęfileikann. Žegar žaš heyrir aš einhver hefur flottan titil eša hefur veriš skipašur ķ stjórnunarstöšu, žį gerir žaš strax rįš fyrir aš viškomandi einstaklingur sé leištogi. Stundum er žaš rétt. En titlar žżša ekki neitt žegar kemur aš leiša eša stjórna. Sannan leištoga er ekki hęgt aš setja ķ embętti eša bśa til meš titlum, svona gróft til orša tekiš. Žaš gerist ašeins žegar viškomandi hefur sönn įhrif, žaš er eitthvaš sem žarf aš koma frį persónunni sjįlfri en ekki žeim titli sem viškomandi ber. Mašur vinnur sér inn viršingu. Žaš eina sem titillinn fęrir žér er tķmi – tķmi til aš auka įhrif žķn til góšs!
Titlinum fylgja ekki leištogahęfileikar. Steinunn Valdķs varš ekki leištogi viš žaš aš verša borgarstjóri.
Dagur B. veršur heldur ekki leištogi viš žaš aš vinna opiš prófkjör.

Góša helgi..

Gķsli Freyr Valdórsson


Um menningarheima

Samśel P. Huntington ręšir įtök milli menningarheima ķ bók sinni The Clash of Civilization and the Remaking of World Order, sem kom fyrst śt įriš 1996. Ensk-kķnverksi rithöfundurinn Timothy Mo sagši um bókina aš hśn vęri ein af žessum sjaldgęfu bókum sem mótar heiminn įsamt žvķ aš lżsa honum. Žegar įtök verša į milli menningarheima er nįnast alltaf vķsaš til bókarinnar. Hśn er oršin aš undirstöšuriti fyrir žį sem vilja vera gjaldgengir ķ samręšum um mįlefni lķšandi stundar.

Oft er leitaš įlits Huntingtons žegar žegar įtök viršast eiga sér staš milli menningarheima, en žaš kemur mörgum į óvart hvaš Huntington er varfęrinn ķ yfirlżsingum. Hann taldi til dęmis aš įrįsin į Bandarķkin 11. september 2001 vęri ekki til marks um įtök milli menningarheima heldur vęri hśn įrįs kaldrifjašra villimanna į hiš sišmenntaš samfélag ķ öllum heiminum. Žaš er alls ekki ętlun Huntingtons aš auka ęsing og tortryggni milli menningarheima, heldur aš lżsa įstandinu svo aš menn geti tekiš skynsamlegar įkvaršanir. Hann tók til dęmis miš af kenningum sķnum um menningarheima žegar hann gagnrżndi Ķraksstrķšiš. Hann sagši aš žaš myndi falla ķ grżttan jaršveg hjį rķkissjórnum og ķbśum ķslamska menningarheimsins og tvķstra žeirri samstöšu sem hafši nįšst gegn hryšjuverkum.

Huntington telur aš į jöršinni séu um žessar mundir įtta stórir menningarheimar (major civilizations):

1. Kķnverski menningarheimurinn (Sinic civilization)
Kķnverski menningarheimurinn nęr yfir Kķna, kķnversk samfélög eins og og Tęvan og Singapore, og skyld menningarsamfélög į borš viš Kóreu og Vķetnam. Kjarnaland hins kķnverska menningarheims er aš sjįlfsögšu Kķna og og höfušborgin Beijing valdamišstöšin. Hugtakiš lingua franca er notaš yfir tungumįl sem fólk, sem talar ólķk tungumįl, notar til samskipta. Lingua franca ķ kķnverska menningarheiminum er mandarķnska, sem er jafnframt mest talaša tungumįl heimsins.

2. Japanski menningarheimurinn (Japanese civilzation)
Kjarnaland japanska menningarheimsins er eina žjóšrķki hans, žaš er aš segja Japan. Höfušborgin, Tokyo, er aš sjįlfsögšu valdamišstöšin og japanska lingua franca.

3. Menningarheimur Hindś (Hindu Civilization)
Indland er langstęrsta rķkiš ķ menningarheimi Hindśa. Valdamišstöšin er höfušborginni Delhi, en įlitamįl er meš lingua franca. Žaš hefur veriš enska og er aš ég held enn. Žegar Noršur-Indverji, sem talar Hindķ, og Austur-Indverji eša Bangladesh-hindśi , sem talar Bengalķ, skilst mér aš žeir ręši saman į ensku. Hins vegar sękir Hindi mjög į. Žaš er eitt mest talaša tungumįl heimsins og er tungumįl Bollywood myndanna, sem eru fleiri en hinar ensku Hollywood myndir. Margir Indverjar vilja aš hindķ taki viš af ensku sem lingua franca ķ menningarheimi Hindśa og žaš gęti oršiš raunin įšur en langt um lķšur.

4. Ķslamski menningarheimurinn (Islamic civilization)
Ķslamski menningarheimurinn nęr yfir Noršur-Afrķku, Austurlönd nęr og stór svęši ķ suš-austur Asķu. Hann hefur ekkert kjarnaland, sem skapar įkvešin vandamįl. Ef koma upp įtök milli ķslamska menningarheimsins og annars menningarheims er til dęmis enginn einn ašili sem hęgt er aš ręša viš og semja viš. Nokkur lönd gera tilkall til žess aš vera kjarnarķki hins ķslamska menningarheims, einkum Egyptaland, Saudi Arabķa, Ķran, Pakistan og Indónesķa. Huntington leggur reyndar til aš Tyrkir hętti viš nišurlęgjandi menningarheimaskipti og gerist leištogar hins ķslamska menningarheims. Tyrkir eru torn country, sem merkir aš landiš tilheyrir įkvešnum menningarheimi, en leištogar žess vilja aš landiš tilheyri öšrum menningarheimi. Kemal Ataturk gerši Tyrkland aš torn country og žaš er ķ raun enn į milli hins vestręna og ķslamska menningarheims. Lingua franca ķ sķšarnefnda menningarheimnum er arabķska, sem gerir stöšu Egyptalands og Saudi Arabķu vęnlega ķ barįttunni um aš gerast leištogar menningarheimsins.

5. Rétttrśnašar menningarheimurinn (Orhodox civilization)
Rétttrśnašar menningarheimurinn er fyrverandi Sovétrķkin og nokkur rķki austur Evrópu. Rśssland er kjarnaland, höfušborgin Moskva er valdamišstöšin og lingua franca er rśssneska. Žau lönd Austur-Evrópu sem hafa gengiš ķ Evrópusambandiš hafa ķ raun skipt um menningarheima. Śkraķna er torn country.

6. Vestręni mennningarheimurinn (Western civilization)
Aš mati Huntingtons teljast flest rķki Evrópu, Kanada, Bandarķkin og Eyjaįlfa til hins vestręna menningarheims. Hann segir Vesturlönd hafa tvo kjarna. Annars vegar Bandarķkin, meš valdamišstöš ķ Washington, og hins vegar Frakkland / Žżskaland (sem ég kżs aš kalla Karlamagnśsarrķkin, meš valdamišstöš ķ Brussel. Bretland gegnir sķšan mikilvęgu hlutverki sem brś į milli žessara kjarnasvęša. Lingua franca į Vesturlöndum er aš mķnu mati enska, žó aš Karlamagnśsarrķkin muni seint kvitta undir žaš. Frakklandi og Žżskalandi dreymir reyndar um aš mynda sinn eigin menningarheim og er Evrópusambandiš tęki til žess. Žaš voru mikil mistök hjį žeim aš halda aš žaš vęri hęgt meš til dęmis Bretland og Spįn ķ sambandinu. Karlamagnśsarrķkin hefšu įtt aš takmarka ašild aš Evrópusambandinu viš Nišurlönd, Ķtalķu, Austurrķki og ef til vill Slóvenķu, Króatķu, Ungverjaland, Rśmenķu, Tékkland, Slóvakķu og Pólland. Žį hefši Evrópusambandiš getaš oršiš grunnur aš nżjum menningarheimi. Bretland hefši žį sennilega oršiš hluti af menningarheimi enskumęlandi manna (e. Anglosphere), en Spįnn oršiš kjarnarķki ķ Ķberó-Amerķku, žaš er aš segja menningarheimi rómönsku Amerķku įsamt Ķberķuskaganum (Spįni og Portśgal). Noršurlöndin hefšu žį haft nokkra sérstöšu; ķ raun veriš į milli Anglosphere og Karlamagnśsar-Evrópu.

7. Menningarheimur rómönsku Amerķku (Latin American Civilization)
Margir vilja meina aš rómanska Amerķka tilheyri Vesturlöndum, en Huntington er į öšru mįli. Menningarheimur rómönsku Amerķku er sama marki brenndur og ķslamski menningarheimurinn aš žvķ leyti aš hann hefur ekkert kjarnarķki. Brasilķumenn eru langfjölmennastir, en žaš hįir žeim aš žeir tala portśgölsku, en ekki spęnsku eins og öll önnur rķki menningarheimsins. Mexķkóar eru torn country eins og Tyrkland og ekki lķklegir um žessar mundir til aš leiša menningarheiminn. Argentķnumenn voru lķklegir į tķmabili, en efnhagsįstandiš ķ Argentķnu į undanförnum įrum hefur veikt stöšu žeirra. Landamęradeila Bandarķkjanna og Mexķkó eru til marks um spennu milli Vesturlanda og Rómönsku Amerķku.

8. Afrķski menningarheimurinn (African civilization)
Afrķka sunnan Sahara myndar ef til vill sér menningarheim. Žaš er aš segja sį hluti Afrķku sem tilheyrir ekki ķslamska menningarheimnum. Menningarheimurinn į ekkert kjarnaland, en Sušur-Afrķka er lķklegur kandķdat. Lingua franca um žessar mundir er einkum enska og franska, en oft hefur veriš stungiš upp į žvķ aš afrķska tungumįliš Swahili verši lingua franca fyrir menningarheiminn. Įtökin ķ Darfur héraši ķ Sśdan eru til marks um įtök afrķska og ķslamska menningarheimsins. Ķslamski menningarheimurinn į reyndar ķ įtökum viš alla žį menningarheima sem liggja aš honum landfręšilega, aš undanskildum hinum kķnverska.

Ég hugsa aš margir gretti sig eša brosi śt ķ annaš žegar rętt er um menningarheima į žann hįtt sem hér er gert og žaš er ekki laust viš aš ég geri žaš sjįlfur. Įstęšan er sś hugsun sem hlżtur aš lęšist aš fólki aš um sé aš ręša einhvern heilaspuna sem gefur ekki upp rétta mynd af raunveruleikanum. Sś gagnrżni į aš mķnu mati rétt į sér og vissulega er um einföldun aš ręša. Huntington svarar žessu žó vel ķ formįla The Clash of Civilization. Ķ fyrsta kafla bókarinnar leggur hann įherslu į naušsyn žess aš einfalda hinn flókna veruleika mannlegs samfélags:

Žessi mynd [mķn] af stjórnmįlum heimsins eftir lok kaldastrķšsins, sem eru mótuš af menningaržįttum og felur ķ sér samskipti milli rķkja og hópa frį mismunandi menningarheimum, er mikil einföldun. Hśn sleppir miklu, afskręmir sumt og hylur annaš. Eigi aš sķšur, ef viš eigum aš hugsa alvarlega um heiminn og bregšast į įhrifarķkan hįtt viš ašstęšum ķ honum, er naušsynlegt aš hafa til hlišsjónar einhvers konar einfaldaša mynd af raunveruleikanum, einhverja kenningu, heildarhugmynd, lķkan eša višmiš. Įn slķkrar vitsmunalegrar smķšar er, eins og William James sagši, ašeins „bölvuš, ęrandi óreiša“. Thomas Kuhn sżndi fram į, ķ hinu sķgilda verki The Structure of Scientific Revolution, aš vitsmunaleg og vķsindaleg framrįs veršur žegar višmiš, sem ķ auknum męli reynist ófęrt um aš skżra nżlega uppgötvašar stašreyndir, er leyst af hólmi af nżju višmiši, sem getur skżrt žessar stašreyndir betur. Kuhn skrifaši: „Kenning veršur aš viršast betri en ašrar kenningar, en hśn žarf ekki aš vera, og er ķ raun aldrei, žannig śr garši gerš aš hśn śtskżri allar žęr stašreyndir sem lagšar eru fyrir hana.“ Til žess aš rata į framandi landsvęši „žarf venjulega einhvers konar kort“, eins og John Lewis Gaddis benti svo viturlega: „Kortagerš er, eins og sjįlft hugarstarfiš, naušsynleg einföldun sem gerir okkur fęrt aš sjį hvar viš erum og hvert viš stefnum.“

Žessi efnisgrein ķ bók Huntington svarar fjölmörgum gagnrżnisröddum, sem įlķta kenningar hans vera mikla einföldun. Į žeim įrum sem lišin eru frį śtkomu bókarinnar hafa ę fleiri įttaš sig į aš skynsamlegt hefši veriš aš styšjast viš heimsmynd Huntingtons viš töku įkvaršana. Įn einfaldašrar myndar af heiminum getur veriš erfitt aš bregšast viš ašstęšum į skynsaman hįtt. Žaš mį orša žaš žannig aš sķfellt fullkomnari og flóknari einfaldanir séu žęr vöršur sem mašurinn veršur aš fylgja ķ ferš sinni aš skilningstrénu, sem hann sér ķ hillingum en mun žó trślega aldrei finna. En žó aš leišarendanum verši aldrei nįš er feršin svo sannarlega ómaksins verš.

Sagan er ekki ašeins lykillinn aš samtķmanum heldur einnig lykillinn aš góšri framtķš. Hśn er reynslubanki, sem gefur okkur til kynna hvaš hefur reynst vel og hvaš ekki. Til žess aš skilja söguna er gagnlegt aš notast viš ašrar fręšigreinar og smķša kenningar, sem auka skilning okkar, en mikilvęgt er žó aš hafa įvallt ķ huga aš žessar kenningar eru einfaldanir į flóknari veruleika.

Ég held aš žaš sé gagnlegt aš notast viš heimsmynd Samśels P. Huntingtons, en verš žó aš višurkenna aš ég fę dįlķtiš óbragš ķ munninn vegna hęttunar į aš žaš gleymist aš fólk er alltaf fólk, žó aš umhverfi og ašstęšur móti žaš aš einhverju leyti į misjafnan hįtt. Upp ķ hugann koma vķsuorš Tómasar um aš hjörtu mannanna svipi saman ķ Sśdan og ķ Grķmsnesinu.

Įsgeir Jóhannesson


Mįnudagspósturinn 20. febrśar 2006

Abu Laban

„Žaš er kaldhęšni örlaganna aš ég skuli ķ dag bśa ķ evrópsku lżšręšisrķki og vera aš berjast gegn sömu trśaröfgamönnunum sem ég flżši frį ķ Ķran fyrir mörgum įrum,“ sagši Kamran Tahmasebi ķ vištali viš danska dagblašiš Jótlandspóstinn į dögunum, en hann kom til Danmerkur įriš 1989 sem flóttamašur. Ķ dag starfar hann sem félagsrįšgjafi og er mjög žakklįtur fyrir žaš lķf sem danskt samfélag hefur gert honum kleift aš lifa. Hann hefur hins vegar fengiš sig fullsaddan af öfgasinnušum ķslamistum og žeirri hręšslu sem žeir breiša śt į mešal mśslima ķ Danmörku. Og hann hefur lķka fengiš nóg af žvķ aš žegja til žess aš vekja ekki athygli ķslamistanna į sér. Teikningamįliš svokallaš (sem flestir ęttu aš kannast viš ķ dag) gaf honum tilefni til aš stķga fram og vara viš öfgasinnušum mśslimskum trśarleištogum ķ Danmörku sem hann segir aš skaši ašlögun mśslima meš blekkjandi gagnrżni sinni į danskt samfélag.

Tahmasebi er einn žeirra sem hefur gengiš til lišs viš nżstofnaša hreyfingu hófsamra mśslima ķ Danmörku sem Naser Khader, žingmašur į danska žjóšžinginu, veitir forystu. Hann sagši viš Jótlandspóstinn aš hann vęri vel mešvitašur um žį hęttu sem hann vęri aš bjóša heim meš žvķ aš taka sér stöšu viš hliš Khaders sem hefur um langt skeiš žurft aš bśa viš lögregluvernd vegna gagnrżni sinnar į mśslimska trśarleištoga ķ Danmörku. En Tahmasebi sagšist engu aš sķšur telja žaš skyldu sķna aš taka žįtt ķ žessari barįttu. „Naser Khader hefur alltof lengi žurft aš bera žessa įbyrgš einn. Ég er sammįla honum og nś vil ég standa upp og segja žaš. Žess utan tel ég mig bera įbyrgš sem foreldri til aš berjast svo aš börnin mķn žurfi ekki aš bśa viš kreddur ķslamista. Žau skulu fį aš lifa frjįls ķ žessu landi,“ sagši hann ķ vištalinu og bętti žvķ viš aš hann teldi mśslimska trśarleištoga ķ Danmörku vera stęrsta vandamįliš sem Danir stęšu frammi fyrir ķ dag.

Naser Khader sagši žetta nżveriš ķ vištali viš Jótlandspóstinn: „Ef žessum trśarleištogum finnst svona hręšilegt aš bśa ķ Danmörku, hvers vegna eru žeir žį hér? Žaš er einu sinni enginn aš neyša žį til aš bśa hér. Žeir geta alltaf flutt til einhvers af löndunum ķ mišausturlöndum žar sem samfélögin eru byggš į žeim mśslimsku gildum sem žeir vilja endilega lķfa eftir. Žaš viršist sem hollusta žeirra sé ašallega viš lönd eins og Sįdi Arabķu, žannig aš ég held aš žeir ęttu aš flytja žangaš. Ég er oršinn svo žreyttur į aš heyra žį kvarta yfir įstandinu ķ žessu landi [Danmörku] sem hefur veitt žeim skjól, tjįningarfrelsi, trśfrelsi og fjölda tękifęra fyrir börnin žeirra. Ef žeir geta ekki sżnt gildum žessa lands hollustu žį ęttu žeir aš fara og gera žar meš meirihluta danskra mśslima mikinn greiša. Trśarleištogarnir ęttu aš hętta aš gagnrżna teikningarnar og ķ staš žess gagnrżna hryšjuverkamennina sem skera saklausa gķsla į hįls ķ nafni Allah og misnota žannig ķslam. En ķ slķkum tilfellum heyrum viš ekki stakt orš frį žeim. Fyrir vikiš eru žeir hręsnarar.“

Fólk hefur bókstaflega streymt til lišs viš hreyfingu hófsamra danskra mśslima sem fengiš hefur nafniš Lżšręšissinnašir mśslimar (Demokratiske Muslimer). Fleiri hundruš manns hafa žegar skrįš sig sem mešlimi og aš auki hafa hįtt ķ žrjś žśsund Danir lżst yfir stušningi viš framtakiš sem hefur žegar valdiš miklum titringi į mešal mśslimskra trśarleištoga ķ Danmörku. Leištogi žeirra, Abu Laban, kallaši hófsömu mśslimana nżveriš rottur. Anders Fogh Rasmussen, forsętisrįšherra Dana, hitti forystumenn Lżšręšissinnašra mśslima į dögunum žar sem rętt var um teikningamįliš. Įšur höfšu dönsk stjórnvöld tilkynnt aš žau vęru hętt öllu samstarfi viš mśslimska trśarleištoga ķ Danmörku um ašlögun mśslima aš dönsku samfélagi vegna framferšis žeirra ķ tengslum viš teikningamįliš žar sem žeir m.a. sendu sendinefndir til mišausturlanda ķ žvķ skyni aš ęsa upp hatur gegn Danmörku og Dönum.

Žvķ til višbótar hafa umręddir mśslimsku trśarleištogar gerzt sekir umtala tveimur tungum ķ tengslum viš teikningamįliš og žannig sagt eitt viš vestręna fjölmišla en sķšan nįkvęmtlega žaš gagnstęša viš fjölmišla ķ mśslimarķkjum. Ķ vestręnum fjölmišlum hafa žeir kallaš eftir žvķ aš reynt yrši aš draga śr spennunni ķ mįlinu en į sama tķma haldiš įfram aš ęsa upp hatur gegn Danmörku og öšrum vestręnum rķkjum ķ vištölum viš arabķska fjölmišla. Žannig sagši įšurnefndur Abu Laban viš dönsku sjónvarpsstöšina TV2 aš hann hvetti mśslima um allan heim aš hętta aš snišganga danskar vörur, en sagši sķšan viš arabķsku sjónvarpsstöšina Al-Jazeera aš snišganga mśslima į dönskum vörum vęri įnęgjuleg. Trśarleištoginn Abu Bashar sagši viš Jótlandspóstinn aš teinkningamįliš vęri eingöngu mįl į milli mśslima og dagblašsins en ekki į milli mśslima og danskra stjórnvalda. Ķ samtali viš dagblašiš Al Watan ķ Sįdi Arabķu gagnrżndi hann hins vegar dönsku rķkisstjórnina haršlega fyrir aš hafa ekki bešist afsökunar į teikningunum. Trśarleištoginn Mahmoud Fouad Al-Barazi sagši į fundi meš Anders Fogh Rasmussen aš hann vildi stušla aš betri ašlögun mśslima ķ Danmörku, en gagrżndi sķšan m.a. danska leikskóla ķ vištali viš egypska dagblašiš Al Ahram fyrir aš kenna mśslimskum börnum um danska menningu.

„Viš viljum aš dagblašiš [Jótlandspósturinn sem fyrst birti hinar umdeildu teikningar af Mśhameš spįmanni mśslima ķ september sl.] heiti žvķ aš žetta muni aldrei gerast aftur, eša žetta mun aldrei enda.“ Žessu hótaši Ahmad Akkari, talsmašur mśslimsku trśarleištoganna, ķ samtali viš BBC. Aš mati rįšherra innflytjendamįla ķ dönsku rķkisstjórninni, Rikke Hvilshųj, hringja ummęli sem žessi višvörunarbjöllum: „Žaš er alveg ljóst aš viš getum ekki treyst trśarleištogunum lengur ef viš viljum aš ašlögunin ķ Danmörku skili įrangri,“ sagši hśn nżveriš.

Öfgasinnašir mśslimskir trśarleištogar eru annars vķšar vandamįl en ķ Danmörku. Į dögunum fagnaši Hamid Ali, sem er klerkur viš moskuna ķ West Yorkshire ķ Englandi, hryšjuverkaįrįsunum į London sl. sumar (žar sem 56 manns létu lķfiš). Sagši hann žęr hafa veriš „af hinu góša“ ķ samtali viš blašamann brezka dagblašsins Sunday Times sem villti į sér heimildir og tók samtališ upp. Žessi yfirlżsing gengur žvert į opinberar yfirlżsingar leištoga mśslima ķ Bretlandi – ž.į.m. Hamid Alis – eftir hryšjuverkin žar sem žeir fordęmdu žau. Aš vķsu žótti sś yfirlżsing aš margra mati koma nokkuš seint og ašeins eftir aš margir höfšu ķtrekaš gagnrżnt mśslimaleištogana fyrir aš hafa ekki fordęmt hryšjuverkin.

Žaš er žvķ greinilega vķšar sem mśslimskir trśarleištogar tala tveimur tungum en eingöngu ķ Danmörku.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is

Hér fyrir nešan sést mynd af pakistönskum konum mótmęla teikningunum af Mśhameš ķ Islamabad ķ sķšustu viku. Žaš viršast engin takmörk fyrir žvķ hversu djśpt sumir eru greinilega tilbśnir aš sökkva ķ mótmęlum sķnum.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Boš og bönn sem skerša frelsiš

Samkvęmt frelsiskenningu Mills hefur rķkisvaldiš ekki rétt į žvķ aš banna mönnum hluti sem viškoma žeim sjįlfum. Oft vilja žeir sem meš valdiš fara (oftast žingmenn) hafa vit fyrir fólkinu og setja lög sem žeir telja aš séu žvķ fyrir bestu. Viš skulum taka örfį dęmi um slķkt į Ķslandi.

Til voru lög į Ķslandi sem bönnušu neyslu įfengis. Góštemplarar nįšu žvķ fram įriš 1912 [1] aš bann var sett viš įfengissölu ķ landinu. Eftir aš įfengisbanniš komst į varš misnotkun į tilvķsun lękna į įfengi til lękninga tilfinnanlega mikil. Nokkrir dómar féllu į lękna sem höfšu misnotaš vald sitt, į įrum eftir aš vķnbanninu var komiš į. Į sama tķma og lęknabrennivķniš var ķ umferš, drukku menn svokallaš išnašarbrennivķn, Einnig voru dżralęknar grunašir um aš misnota ašstöšu sķna. [2] Margir voru žeirra skošunar, ž.į.m. Steingrķmur Mattķasson lęknir, aš afnįm bannlaganna vęri naušsynleg, og ķ raun mannśšlegri stefna ķ barįttunni gegn įfengisbölinu, sökum žess aš menn hefšu veriš aš drekka t.d. tréspķruts og af žvķ jafnvel misst sjónina og žašan af verra t.d. lišiš margvķslegt lķkamleg tjón eša jafnvel dįiš. [3]

Til aš gera langa sögu stutta, menn sem vildu drekka uršu sér śti um įfengi į einn eša annan hįtt. Aš sjįlfsögšu hętti ekki įfengisdrykkja heldur neyttu menn įfengis sem annaš hvort hafši veriš smyglaš inn ķ landiš eša žį bruggaš ķ heimahśsum. Um leiš og hluturinn var bannašur varš hann ķ raun hęttulegri. Žį er nś skįrra aš rķkiš leyfi, ķ žessu tilviki, drykkjuna og haldi uppi gęšaeftirliti sem fylgist meš žvķ aš menn séu ekki aš drekka eitur.

Žegar įfengisbanniš var afnumiš įriš 1933 (nęstum 20 įrum eftir aš žaš hafši veriš sett į) voru nokkrir ašilar sem lögšu žaš til aš sala og dreifing bjórs yrši bönnuš. Žaš fengu žeir ķ gegn og žaš var ekki fyrr en 1. mars įriš 1989 sem sala bjórs var aftur heimiluš į Ķslandi. Menn mįttu sem sagt drekka įfengi meš 40% vķnanda en ekki öl meš um 6% vķnanda. Nokkuš žóf įtti sér staš žegar tillögur voru upp į Alžingi um aš afnema banniš viš dreifingu og sölu bjórsins. Žaš voru sem sagt margir žingmenn sem voru į móti žvķ aš leyft yrši aš selja bjór į Ķslandi. [4] Hljómar žaš eitthvaš kunnulega aš žingmenn reyni aš įkveša hegšun fólks ķ dag?

Um leiš og ķslenska rķkiš rekur Įfengis- og tóbaksverslun Rķkisins, bannar žaš auglżsingar į slķkum vörum. Reyndar er žaš nś žannig ķ dag aš allflestir Ķslendingar hafa ašgang aš erlendum fjölmišlum , bęši prent- sjónvarpsmišlum, og sjį žar bęši įfengis- og tóbaksauglżsingar. Reyndar endurvarpa ķslenskar sjónvarpsstöšvar oft atburšum žar sem sjį mį bęši įfengis- og tóbaksauglżsingar. Žaš žarf ekki annaš en aš kveikja į Formślu 1 kappakstrinum (sem Rķkisśtvarpiš sżnir beint frį) eša horfa į enska boltann. Žrįtt fyrir žetta eru ekki uppi įform į Alžingi um aš breyta žessu. Aftur hefur rķkiš meš forsjįrhyggju tekiš sér įkvöršunarvald fyrir einstaklinginn.

Žaš eru tęplega tveir įratugir sķšan śtvarprekstur var gefinn frjįls į Ķslandi.
Almenningi var bannaš aš starfrękja śtvarps- og sjónvarpsstöšvar og nokkrum įrum įšur en aš lögin voru afnumin höfšu menn veriš dregnir fyrir dómstóla fyrir žaš aš śtvarpa „frjįlsu” śtvarpi.

En žetta er kannski ekki alveg svona einfalt. Rķkiš setti sjónvarp og śtvarp aušvitaš ķ gang og žvķ kannski ešlilegt aš žaš vęri meš gamalt „einkaleyfi” undir höndum. En žaš voru hins vegar žingmenn sem böršust hatrammlega gegn žvķ aš śtvarpsrekstur yrši gefinn frjįls.
Jį, žaš voru ķ alvöru menn sem töldu aš almenningi vęri ekki treystandi til aš starfrękja śtvarp og sjónvarp. [5]

Žangaš til fyrir örfįum įrum mįtti ekki stunda hnefaleika į Ķslandi. Menn mįttu stökkva śr flugvél meš fallhlķf į bakinu, klķfa jökla og fjöll, jś og aušvitaš sparka hver ķ annan ķ fótbolta. En ekki stunda hnefaleika, sem žó eru višurkennd ķžrótt , ž.e.a.s. ól. hnefaleikar
Af hverju? Jś, einn daginn var įkvešiš į Alžingi aš banna hnefaleika į Ķslandi. Um fimmtķu įrum seinna var lagt fram frumvarp um aš afnema žetta bann. Žaš gekk žó ekki įtakalaust fyrir sig heldur fóru fram miklar umręšur um žetta. [6]

Žessum dęmum hér į undan er velt upp til aš sżna fram į aš enn er langt ķ land aš fullkomiš frelsi einstaklinganna verši į Ķslandi. Forsjįrhyggjan er oft rķkjandi žegar kemur aš mįlefnum borgaranna og oftar en ekki eru menn eša samtök sem vit ętla aš hafa fyrir ,,alla hina.”

Žau bönn sem įšur var minnst į eru ekki sett ķ sjįlfsvörn. Ķ fęstum tilvikum žegar um slķk bönn er aš ręša hafa žau veriš sett af meirihluta landsmanna til aš vernda sjįlfan sig frį hinu og žessu. Oftar en ekki eru žaš žingmenn sem annaš hvort finna upp mįl til aš taka fyrir eša eru undir įhrifum ,,lobbķista” eša žrżstihópa um aš banna hitt og žetta. Žannig er nś hugarfar margra rįšamanna, žvķ mišur.

Gķsli Freyr Valdórsson

 

 

 

 

[1] Banniš tók reyndar ekki gildi fyrr en 1.janśar 1915 en tķminn sem leiš žarna į milli var notašur til aš ,,klįra” birgširnar sem til voru.

[2] Žar mį t.d. nefna aš Alžingismašur einn komst svo aš orši įriš 1921 aš merkur kśafaraldur virtist vera ķ gangi. Kżrnar vęru įkaflega drykkfelldar og žyrftu 5 lķtra af spķritus til aš hressa sig į.

[3] Gušjón Frišriksson, 1989, Krįarmenning ķ Reykjavķk fyrir vķnbann, (tķmarit)

[4] Margir žeirra žingmanna sem sögšu nei viš afnįmi sölubannsins sitja enn į žingi ķ dag.

[5] Žetta brżtur žannig gegn frelsisreglu Mills aš žaš skeršir tjįningarfrelsi einstaklinga.

[6] Žaš vildi reyndar svo til aš leišinda atvik kom upp nokkrum įrum eftir aš banniš var afnumiš. Ungur strįkur sem fariš hafši ķ hringinn af fśsum og frjįlsum vilja slasašist ķ Vestmanneyjum. Ekki žurfti aš bķša lengi eftir aš Kolbrśn Halldórsdóttir kęmi meš tillögu sem yrši til žess aš drengurinn slasašist ekki aftur - setja lög ķ landinu sem bönnušu honum aš stunda ķžróttina.


Hęttum aš hugsa sjįlf; rķkiš sér um okkur

Oftar en ekki sjįum viš dęmi um hvernig hiš opinbera ętlar aš sjį um aš hugsa fyrir okkur. Forsjįrhyggjan ętlar oft aš hlaupa meš bęši stjórnmįlamenn og embęttismenn śt ķ öfgar. Skżrt dęmi um žetta er frumvarp žingmanna Samfylkingarinnar į žessu kjörtķmabili žar sem lagt var til aš banna auglżsingar sem auglżstu ,,óhollar” vörur į milli kl. 18:00 – 21:00 žar sem žęr gętu haft įhrif į börn. Af žvķ aš žaš eru einmitt börnin sem kaupa ķ matinn į heimilum.

Og lengra fer žaš. Hiš opinbera ętlar ekki bara aš segja okkur hvaš mį og hvaš mį ekki heldur ętlar žaš aš hjįlpa žeim ekki nenna aš vera skynsamir. Ķ sķšustu viku birtist žessi frétt um žaš į mbl.is aš rętt hafi veriš um aš lįta ókeypis smokka liggja frammi į heilsugęslustöšvum og ķ skólum landsins. Nema hvaš aš žetta er aušvitaš ekki ókeypis frekar en svo margt annaš sem hiš opinbera ętlar aš ,,bjóša” upp į.

Fréttin var unnin upp śr svari heilbrigšisrįšherra viš fyrirspurn Gušrśnar Ögmundsdóttur, alžingismanns, um alnęmissmit. Auk žess kemur fram ķ fréttinni aš einnig hafa veriš ręddar hugmyndir um aš aušvelda ašgengi aš sprautum og nįlum fyrir fķkniefnaneytendur sem sprauta sig. Reyndar er tekiš fram aš rįšuneytiš sé meš žessar hugmyndir til skošunar en endanleg įkvöršun hefur ekki veriš tekin.

Skilabošin eru s.s. žessi: Hagiš ykkur eins og žiš viljiš, lįtiš skynsemina til hlišar, hiš opinbera ętlar aš hugsa um ykkur hvort eš er. Žeir skattgreišendur sem ekki sprauta sig af eitulyfjum žurfa nś aš gjöra svo vel og kaupa sprautur handa žeim sem fariš hafa villu vegar ķ žessum mįlum. Nś mį ekki skilja žaš svo aš ég hefi enga vorkunn fyrir žeim sem hafa misstigiš sig ķ lķfinu. Fjarri fer žvķ. En žaš er hins vegar óžarfi aš skattgreišendum sé sendur reikningur fyrir įframhaldandi neyslu eiturlyfjanotenda.

Annars er ég meš įgętis hugmynd um lżšheilsumįl. Eg held aš žaš geti myndast žverpólitķsk samstaša um žetta. Hiš opinbera ętti aš rķkisvęša Latabę. Sķšan vęri hęgt aš fjöla starfsmönnum Lżšheilsustofnunar, svona fyrst aš hśn er til, og žeir starfsmenn gętu tekiš saman ,,dagbękur” landsmanna um hvaš žeir létu nś ofan ķ sig. Sķšan fengi fólk punkta ķ formi örlķtillar greišslu frį rķkissjoš fyrir aš borša epli og appelsķnur en sektir eftir heimsókn į McDonalds eša KFC. Žeir sem voga sér aš kveikja ķ sķgerettu žurfa aš sitja hjį ķ tvęr vikur og fį ekki aš vera meš ķ leiknum, enda ekki mjög ,,žjóšfélagsvęnir”.... žaš er hęgt aš leika sér meš žessa hugmynd endalaust.

Svo vęri lķka hęgt aš skylda kaupmenn til aš merkja vörur sķnar eftir hollustu stöšlum Rķkisins. Rautt fyrir mjög óhollt, gręnt fyrir mjög holt og allt žar į milli. Eg er alveg viss um aš einhverjir embęttismenn myndu hafa gaman aš žvķ. Ķ framhaldi af žvķ vęri hęgt aš setja nammigangana ķ bśšum į bakviš lokašar dyr sem ašeins mętti opna milli kl. 13 – 18 į laugardögum. Žaš er aušvitaš ekki hęgt aš freista barnanna ķ hvert skipti sem fariš er ķ bśš. Nś eša žį bara aš leggja enn hęrri skatt į ,,óhollar” vörur. Svona til aš stżra neyslunni ašeins.

Jęja, lįtum žessa vitleysu nęgja ķ bili. Nś gęti einhver sagt aš žetta vęri komiš śt ķ vitleysu hjį mér. Oršiš öfgakennt og żkt. Sannleikurinn er hins vegar sį aš flestar žessara hugmynda hafa komiš frį stjórnmįlamönnum, bęši erlendis og hér heima. Tja, nema kannski žaš aš rķkisvęša Latabę.
En žaš er kannski ekkert vitlausara en hver önnur forsjįrhyggja.

Gķsli Freyr Valdórsson


Mįnudagspósturinn 13. febrśar 2005

Žaš telst varla til frétta lengur aš Halldór Įsgrķmsson tjįi sig meš jįkvęšum hętti um žį hugmynd aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš. Ummęli hans ķ ręšu į rįšstefnu Višskiptarįšs Ķslands į dögunum, žar sem hann spįši žvķ aš Ķsland yrši komiš inn ķ sambandiš įriš 2015, hafa žvķ varla komiš neinum į óvart. Klįrlega mį gera rįš fyrir aš Halldór myndi tjį sig enn jįkvęšar um žessi mįl ef ekki vęri fyrir žęr stašreyndir aš bęši hans eigin flokkur og samstarfsflokkurinn ķ rķkisstjórn eru andvķgir ašild aš sambandinu. Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, formašur Samfylkingarinnar, fagnaši ummęlum Halldórs eins og viš var aš bśast og sagši samhljóm meš eigin flokki og Framsóknarflokknum ķ žessu mįli. Hiš rétta er hins vegar aš samhljómur er į milli Halldórs og Samfylkingarinnar ķ mįlinu – sem aftur er aušvitaš ekkert nżtt.

Fjölmišlar létu žó sumir eins og žarna vęri į feršinni rosaleg frétt. Fréttablašiš gekk sennilega hvaš lengst og birti frétt į forsķšu sinni 9. febrśar sl. undir fyrirsögninni „Stjórnarflokkarnir eru ósamstķga um ašild aš ESB“. Hvaš er nżtt? Žetta er žó reyndar ekki rétt samanber žaš sem fram kemur hér aš ofan. Framsóknarflokkurinn er einfaldlega ekki hlynntur žvķ aš ganga ķ Evrópusambandiš, og ekki einu sinni aš sękja um ašild, eins og berlega mį lesa ķ įlyktun flokksžings flokksins frį žvķ fyrir įri. Žaš er svo allt annaš mįl hvaša persónulegu skošanir Halldór Įsgrķmsson kann aš hafa į mįlinu. Halldór er vitanlega ekki flokkurinn žó einhverjir kunni aš halda žaš og kannski hann sjįlfur.

Žaš kemur heldur ekki į óvart aš Halldór kvarti yfir skorti į umręšu um Evrópumįlin į Ķslandi. Eins og raunin er meš ašra Evrópusambandssinna telst žaš vęntanlega ekki umręša aš mati Halldórs nema hśn snśist um žaš aš Ķsland eigi aš ganga ķ Evrópusambandiš. Umręša sem leišir til žeirrar nišurstöšu aš Ķsland eigi ekki erindi ķ sambandiš er žannig ekki umręša og ž.a.l. er engin umręša ķ gangi um mįliš. Halldór kvartaši t.a.m. undan slķku umręšuleysi į vettvangi atvinnulķfsins en eins og kunnugt er hafa Samtök atvinnulķfsins komizt aš žeirri nišurstöšu aš ašild aš Evrópusambandinu sé ekki fżsilegur kostur fyrir Ķslands eins og sakir standa. Og žaš er ekkert einkennilegt žó ófįir hafi komizt aš žeirri nišurstöšu.

Ķsland stendur mikiš sterkar aš vķgi utan Evrópusambandsins en ķ raun öll ašildarrķki žess eins og t.a.m. alžjóšlegar śttektir į įrangri rķkja hafa įr eftir įr sżnt. Ef eitthvaš er er forskot Ķslands ķ žeim efnum aš aukast fremur en hitt. Efnahagslķf Evrópusamandsins er ķ mjög slęmum mįlum og ef eitthvaš er ķ žvķ sambandi žį fer žvķ ašeins versnandi. Stöšnun rķkir, višvarandi fjöldaatvinnuleysi er til stašar, hagvöxtur er vķšast hvar lķtill sem enginn o.s.frv. aš miklu leyti vegna evrunnar og žeirra mišstżringar sem hśn hefur ķ för mér sér. Og til aš kóróna žetta allt eru miklar blikur į lofti varšandi framtķš evrusvęšisins aš mati sérfręšinga og ganga sumir svo langt aš spį endalokum žess innan fįrra įra.

Žaš er einfaldlega ekkert sem bendir til žess aš Ķsland muni verša ašili aš Evrópusambandinu innan tķu įra. Žaš er žvert į móti margfalt meiri lķkur į aš svo verši ekki. Spįdómur Halldórs er žvķ vęgast sagt einkennilegur. Enda gat hann ekki fęrt nein rök fyrir žvķ hvers vegna Ķsland ętti aš hafa gengiš ķ sambandiš fyrir žann tķma. Fyrir utan žaš aš enginn veit hvernig sambandiš muni lķta śt įriš 2015 eins og Björn Bjarnason, dómsmįlarįšherra, kom inn į į dögunum. Ekkert bendir til žess aš Svķar, Danir og Bretar muni taka upp evruna sem gjaldmišil į nęstu įrum eša bara yfir höfuš, eitthvaš sem Halldór sagši hafa lykilįhrif ķ žessum efnum. Litlar sem engar lķkur verša heldur aš teljast į žvķ aš Evrópusambandiš eigi eftir aš lįta af žeirri grķšarlegu mišstżringarįrįttu sem alla tķš hefur einkennt žaš og fęrist sķfellt meira ķ aukana. Og žaš er ekkert sem bendir til žess aš Evrópusambandiš eigi eftir aš breyta sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu sinni žannig aš žaš muni henta Ķslendingum eša bjóša upp į einhverjar sérlausnir ķ žvķ sambandi.

Og fyrst komiš er inn į sjįvarśtvegsmįlin žį mętti bęta žvķ viš aš į dögunum var Steingrķmur S. Ólafsson, fjölmišlafulltrśi rķkisstjórnarinnar, ķ vištali viš fréttavefinn Euobserver.com vegna ummęla Halldórs. Žar sagši hann m.a. (ķ minni žżšingu): „Žaš er alltaf einhver sem segir aš viš getum ekki gert žetta [gengiš ķ Evrópusamandiš] vegna sjįvarśtvegsmįlanna og žar meš er umręšunni lokiš.“ Žaš vill nś svo til aš Halldór Įsgrķmsson er einmitt sjįlfur einn žeirra sem hefur ķtrekaš śtilokaš ašild aš Evrópusambandiš žurfi Ķsland aš bśa viš sameiginlega sjįvarśtvegsstefnu sambandsins. Steingrķmur gęti žvķ allt eins veriš aš gagnrżna hann meš žessum oršum sķnum.

Žannig sagši Halldór t.a.m. ķ ręšu į Akureyri 10. september 2004: „Er eitthvert vit ķ žvķ aš krefjast žess aš žjóš sem byggir afkomu sķna į fiskveišum afhendi yfirrįšin yfir aušlindum sķnum til ašila sem hefur sżnt aš er óhęfur til aš stjórna eigin aušlindum? Okkur hefur hvaš eftir annaš veriš sagt aš žetta sé žaš sem viš žurfum aš lįta af hendi gegn inngöngu." Ķ vištali viš finnska dagblašiš Hufvudstadsbladet ķ jślķ sama įr aš tilgangslaust vęri aš velta žvķ fyrir sér hvort Ķslendingar sęki um ašild aš Evrópusambandinu į mešan stefna sambandsins vęri sś aš fiskimiš séu sameign ašildarrķkjanna. Žaš aš ašild aš sambandinu sé ekki į dagskrį og henti ekki hagsmunum Ķslendinga, m.a. og ekki sķzt vegna sjįvarśtvegsmįlanna, er einnig stefna rķkisstjórnarinnar sem Steingrķmur kom fram sem fulltrśi fyrir ķ umręddu vištali viš Euobserver.com! Hvaš gengur manninum eiginlega til?

Stašreyndin er einfaldlega sś aš žegar allt kemur til alls er enginn įhugi fyrir žvķ aš ganga ķ Evrópusambandiš į Ķslandi, hvorki pólitķskur né annar. Bakland Halldórs ķ žessu sambandi er svo gott sem ekkert. Ķslenzkir Evrópusambandssinnar geta kvartaš yfir žvķ eins og žeir vilja aš umręšan um Evrópumįlin sé ekki į žeirra forsendum, talaš um aš Evrópusambandiš sé bannorš į Ķslandi eins og formašur Samfylkingarinnar gerši um įramótin, eša hvaš annaš. Žaš breytir žvķ žó ekki aš žaš er žeirra hlutverk aš reyna aš sannfęra fólk um meint įgęti žess aš Ķslandi gangi ķ Evrópusambandiš en ekki annarra. Vissulega eru žeir ekki öfundsveršir af žvķ hlutskipti en žaš er engu aš sķšur žaš hlutskipti sem žeir hafa kosiš sér. Žyki ķslenzkum Evrópusambandssinnum ekki nógu mikiš rętt um mįlaflokkinn frį žeirra hliš geta žeir ekki kennt öšrum um en sér sjįlfum.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Ķslensk leynižjónusta eša vanžekking vinstrimanna ķ öryggismįlum?

Žaš er alveg einkennilegt aš žingmenn og ašrir mešlimir Samfylkingarinnar skuli aldrei getaš talaš um öryggis og varnarmįl öšruvķsi en aš hleypa upp umręšu sem į sér engar stošir og henda fram gķfuryršum sem žeir sjįlfir geta engan vegin śtskżrt sjįlfir.

Fyrir viku sķšan lagši Björn Bjarnason dómsmįlarįšherra fram minnisblaš um frumvarp til breytinga į lögreglulögunum. Eins og fram kemur į heimasķšu rįšherrans er meginefni frumvarpsins stękkun lögregluumdęma og nżskipan žeirra. Eg vitna hér beint ķ heimasķšu Björns, ,,Ķ frumvarpinu er einnig (feitl höfundar) įkvęši um, aš viš embętti rķkislögreglustjóra [...] starfi greiningardeildir til aš meta įhęttu og sinna greiningu į žvķ, sem tengist alžjóšlegri eša skipulagšri glępastarfsemi og hryšjuverkastarfsemi. Meš žessu er aš žvķ stefnt, aš ķslenska lögreglan rįši yfir svipušum tękjum og lögheimildum og lögregla ķ nįgrannarķkjunum, auk žess sem žetta lżtur aš sérstökum rannsóknarašferšum lögreglu, [...].

Žaš er ekkert óešlilegt viš žaš aš dómsmįlarįšherra landsins sé sķfellt aš vinna ķ žvķ aš efla öryggi borgaranna jafnframt žvķ aš vera stöšugt vakandi fyrir nżjum ašferšum viš aš efla löggęslu og uppręta almenna glępastarfssemi. Telji hann aš žörf sé aš žvķ aš efla įkvešnar deildir innan lögreglunnar, tollgęslunnar, landhelgisgęslunnar og svo frv. er žaš hlutverk hans aš sjį til žess aš svo verši.

En žaš viršast ekki allir vera sammįla um žaš. Ķ hvert skipti sem minnst er į eitthvaš tengt uppbyggingu lögreglunnar eša į annaš tengt öryggis og varnarmįlum rķsa hįrin į vinstrimönnum og fyrr en varir er fariš aš tala um strķšsleiki og leynižjónustur. Sérstaklega viršast žingmenn Samfylkingarinnar hafa horn ķ sķšu Björns Bjarnasonar žegar fariš er aš ręša žessi mįl. Björgvin G. Siguršsson fer einmitt mikinn į heimasķšu sinni og ķ fréttatķmum og segir dómsmįlarįšherra vera aš stofna ķslenska leynižjónustu.

Björgvin įtelur rįšherrann fyrir aš ętla aš stofna til slķkrar ,,deildar” og getur sér til um inni hald frumvarpsins. Jį, hann getur sér til um žaš žvķ einhverra hluta vegna treysti hann sér til aš tjį sig um mįliš ķ fréttum NFS sķšustu helgi įn žess žó aš hafa séš frumvarpiš sjįlft. Hann gerir ósjįlfrįtt rįš fyrir aš Björn Bjarnason ętli aš stofna hér leynižjónustu sem muni skv. oršum Björgvins fara ,,gegn frišhelgi einkalķfs og athafnafrelsi meš heimildum til hlerana og hverskonar gęgjustarfsemi sem skošanabręšur Bjarnar, ķ lķki Bush, hafa trommaš upp meš ķ kjölfar hryšjuverkanna ķ Bandarķkjunum.”

Hvaša rugl er žetta eiginlega? Af hverju getur mašurinn ekki bara fjallaš um žetta meš mįlefnalegum hętti eins og fulloršinn mašur. Žetta er jafn barnalegt og žegar ašrir žingmenn Samfylkingarinnar sökušu Björn um hervęšingu vegna fjölgunar stöšugilda ķ sérsveit lögreglunnar. Žingmennirnir tala og haga sér eins og žeir séu ķ framhaldsskóla pólitķk. Er žaš óešlilegt aš ķ 300 žśsund manna samfélagi aš hér starfi um 50 manna sérsveit? Er óešlilegt aš sjįlfstęš žjóš hafi sterka og góša löggęslu į öllum svišum? Žeir telja greinilega svo vera. Eša haga žeir sér svona eins og krakkar af žvķ aš frumvarpiš kemur frį Birni Bjarnasyni?

Björgvin reyndar opinberar vanžekkingu sķna og persónulega andśš į dómsmįlarįšherra landsins žegar hann segir į sķšu sinni, ,,en engan skyldi undra žó aš öll višvörunarljós blikki nś af fullum krafti žegar jafn mikil lošmulla og žetta kemur frį Birni Bjarnasyni.”

Einmitt. Žegar dómsmįlarįšherra sinnir starfi sķnu žį kvikna višvörunarljós hjį žingmönnum Samfylkingarinnar. Ekkert er hins vegar aš frétta af stefnu flokksins ķ žessum mįlum. Einhvern tķmann skammašist nśverandi formašur yfir žvķ aš Ķslendingar ęttu ekki žyrlur sem gętu tekiš eldsneyti į lofti. Žaš vęri svo sem athyglisverš gagnrżni en ef aš hśn hefši eitthvaš kynnt sér mįlin žį myndi hśn vita aš Bandarķkjamenn eru žeir einu sem hafa slķkan bśnaš til umrįša. Ég er farinn aš halda aš ekki einn einasti mašur hafi nokkuš vit į žessum mįlum ķ flokknum. Formašurinn sjįlfur viršist alla vega ekki hafa žaš og žvķ kannski ekki hęgt aš gera kröfu um aš ašrir ķ flokknum geri žaš.

Gķsli Freyr Valdórsson


Hvers er aš vęnta ķ Ķsrael og Palestķnu?

Pįll Skślason fyrrverandi hįskólarektor, sagši aš gagnrżnin hugsun vęri lykillinn aš žekkingu ķ fķlutķmum um įriš. Ég hef reynt aš tileinka mér hana og reynt aš beita sem tęki žar sem viš į. Žaš er kannski ekki žörf į žvķ viš lestur Baggalśts en viš fréttaįhorf er gott aš reyna aš skoša mįlin frį fleiri en einni hliš.

Undanfarin tķu įr hefur fréttaflutningur frį botni mišjaršarhafs veriš einhliša. Žaš viršast engin takmörk į hörmungum Palestķnumanna og hörku Ķsraelsmanna, nįnast allt var į einn veg ķ fréttatķmanum, Palestķnumenn góšir, Ķsraelar vondir. Žaš er viš žessi skilyrši žar sem mašur į aš spyrja spurninga, getur žaš veriš, aš allt sé eins og sagt er?


Vinasamtök Palestķnu eru framarlega ķ fjölmišlum en vinir Ķsraels lįta lķtiš fyrir sér fara.  Žetta allt hvetur mig til aš skoša fleira en žaš sem berst frį Reuters, AP og palestķnsku heimastjórninni. Ég hef aš auki eina ómįlefnalega įstęšu fyrir žvķ aš hafa varann į žegar vinasamtök Palestķnu hér į landi hefja upp raust sķna. Žar stendur fremst fólk sem sķfellt hefur haft rangt fyrir sér ķ alžjóšamįlum og žegar mašur lķtur yfir veg žeirra žį blasir viš óbeit į žvķ žjóšskipulagi sem viš og nįgrannar okkar bśa viš.  Ég trśi ekki orši af žvķ sem fólk sem bošar einhliša afvopnun sem lausn gegn kommśnisma segir. Žetta eru kannski ekki mįlefnaleg rök en žau byggja į reynslu.


Lķnurnar eru ekki skżrar fyrir botni Mišjaršarhafs, žęr liggja žvers og kruss.  Žaš eru žó nokkur atriši sem žarf aš halda til haga žegar fjallaš er um Ķsrael og deilur arabažjóša viš Ķsraelsmenn.


1. Ķsrael er lżšręšisrķki og žegnar landsins, gyšingar, kristnir og arabar geta kosiš sér stjórnvöld.


2. Raunverulegt lżšręši er nįnast óžekkt hugtak ķ žeim löndum sem umlykja Ķsrael.


3. Žįtttaka ķ stjórnmįlum ķ Ķsrael er ekki einskoršuš viš gyšinga, žar taka žįtt kristnir og mśslķmar. Gyšingum og oftast kristnum einnig, er meinuš stjórnmįlažįtttaka ķ flestum rķkjum araba.


4. Stjórnarandstaša starfar ķ Ķsrael.


5. Minnihlutahópar eiga lögvarin réttindi ķ Ķsrael.


6. Ķsrael er eina landiš ķ žessum heimshluta žar sem samkynhneigšir njóta réttinda.


7. Žaš var Jórdanķukonungur sem skipaši hertöku Vesturbakkans og stašfastlega neitaši ķ tęp 20 įr aš veita Palestķnumönnum nokkra sjįlfstjórn žar og reyndar ofsótti Palestķnumenn af žrótti.


8. Einręšisherrar og ofbeldismenn fjįrmagna sjįlfsmoršssprengjuįrįsir žannig aš afkoma fjölskyldu moršingjans er trygg um alla tķš.


Aš žessum örfįu atrišum sögšum žį mega menn ekki ruglast į žeirri ašstöšu sem Ķsrael er ķ, rétti žeirra til aš tryggja öryggi sitt og į skipulögšu ofbeldi. Ég er žeirrar skošunar aš žeir fari gjarnan offari, (stundum er žaš augljóst), en žaš mį ekki gleymast aš landiš er ķ herkvķ og hefur veriš frį stofnun žess.


Leištogar Ķsraels eru ekki alltaf viškunnanlegt fólk, en žeir hafa umboš sitt frį žegnum sķnum. Hvašan žiggja Sżrlandsforseti og Jórdanķukonungur umboš sitt? Žjóšarleištogar kalla eftir śtrżmingu ķsraelsku žjóšarinnar, börn eru send hlašin sprengiefnum til aš myrša saklausa, konum er gefiš „tękifęri” til aš rétta heišur fjölskyldunnar og drepa sig og ašra strętisvagnaferšalanga. Sįpuóperur eru lįtnar snśast um gyšingatrśflokka sem leggja sér mannakjöt til munns. Žetta er fjįrmagnaš af gjöfum og styrkjum vesturlandabśa.  Ef milljaršarnir sem Arafat stakk undan hefšu fariš ķ aš byggja skóla og heilsugęslu žį vęri įstandiš annaš ķ Palestķnu.


Mér dettur ekki ķ hug aš halda žvķ fram aš Ķsrael sé gósenland, žvķ fer fjarri, žetta er land ķ herkvķ, meš gallaš pólitķskt kerfi sem gefur ósveigjanlegum smįflokkum alltof mikil völd. En žaš er žó land žar sem žegnunum er treyst til aš fara meš sķn mįl sjįlfir og velja sér stjórn. Rķki žar sem slķkt er ekki leyft eiga ekki upp į mitt pallborš.  Žaš er mjög įhugavert aš fylgjast meš hvernig mįl eru aš žróast nśna, Ķrönum og Sżrlendingum er mikiš ķ mun aš reyna aš koma ķ veg fyrir aš til frišar horfi.  Sżrlendingar eru aš reyna aš beina athyglinni frį vandręšum sķnum ķ Lķbanon og forseta Ķran viršist vera mest ķ mun aš verša óskorašur „óvinur Bandarķkjanna nśmer eitt. “


Ef Ķsraelar og Palestķnumenn fį aš vinna śr sķnum mįlum meš stušningi ašžjóšasamfélagins en litlum afskiptum, žį er einhvers aš vęnta.  Ef blóšžyrstum einręšisherrum er haldiš ķ skefjum eša žeim kennd lexķa žį er einhvers aš vęnta. Ef alžjóšasamfélagiš styšur Ķraka til sjįlfstjórnar og lżšręšis, žį er einhvers aš vęnta.  Ef Ķrak er lįtiš afskiptalaust žį er öruggt aš allt fer į verri veg en var og Palestķnumenn munu fyrstir bera skaršan hlut frį žvķ borši.


Frišjón R. Frišjónsson
fyrrum varaformašur SUS og įhugamašur um friš.

Greinin birtist įšur ķ Ķslenska leišin - blaši stjórnmįlafręšinema viš HĶ


Nęsta sķša »

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband