Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2005

Ķslenskt fullveldi ķ 87 įr

Ritstjórn Ķhald.is óskar landsmönnum öllum til hamingju meš fullveldisdaginn, en ķ dag eru lišin 87 įr frį žvķ aš sambandslagasamningurinn tók gildi į milli Ķslands og Danmerkur 1. desember 1918.  Meš honum varš Ķsland fullvalda rķki ķ konungssambandi viš Danmörku. Žar meš fengu Ķslendingar loks langžrįš yfirrįš yfir svo aš segja öllum sķnum mįlum, en Danir fóru įfram meš utanrķkismįl Ķslands og landhelgisgęslu ķ umboši ķslenskra stjórnvalda. Smišshöggiš var sķšan lagt į frelsi ķslensku žjóšarinnar žegar Ķsland varš sjįlfstętt rķki 17. jśnķ 1944 og lżšveldiš var stofnaš.

Ķ tilefni dagsins įkvįšum viš aš birta hér fyrir nešan Lżšveldishįtķšarljóš Jóhannesar śr Kötlum sem hann fékk 1. veršlaun fyrir ķ samkeppni ķ tilefni af lżšveldisstofnuninni 1944. Og žó Jóhannes hafi veriš kommśnisti žį er ljóšiš gott ;)

Lands mķns föšur

Land mķns föšur, landiš mitt
laugaš blįum straumi
eilķft vakir auglit žitt
ofar tķmans glaumi.
žetta auglit elskum vér,
- Ęvi vora į jöršu hér
brot af žķnu bergi er,
blik af žķnum draumi.

Hvort sem krżnist žessi žjóš
žyrnum eša rósum
hennar sögur, hennar ljóš,
hennar lķf vér kjósum.
Ein į hörpu ķsa og bįls
aldaslag sķns gušamįls
ę hśn leiki ung og frjįls
 undir noršur ljósum.

Höf.: Jóhannes śr Kötlum


Skrautlegir fjölmišlar

Seint ķ sķšustu viku opnaši į nż landamęrastöšin į mótum Gasasvęšisins og Egyptalands. Stöšin hefur veriš lokuš žį tępu žrjį mįnuši sem lišnir eru frį žvķ Ķsraelsher hvarf į braut frį Gasasvęšinu. Žetta er talinn mikill įfangi fyrir Palestķnumenn žar sem palestķnska heimastjórnin tekur nś viš stjórn landamęrastöšvarinnar. Žetta er aš sjįlfsögšu hiš besta mįl. Reyndar er bara hęgt aš fara frį Gasa svęšinu inn ķ Egyptaland en ekki til baka. Ef fólk vill fara aftur til Gasa svęšisins žarf žaš aš keyra nokkuš sunnar žar sem Ķsraelsmenn fara meš stjórn landamęraeftirlits. Fyrir žvķ er įstęša sem komiš veršur aš hér sķšar.

Žaš er sem hins vegar ekki jafn gott mįl eru fréttir NFS og Vķsi.is af mįlinu. Žórir Gušmundsson fréttamašur į NFS flutti frétt į föstudagskvöldiš um mįliš. Žar talaši hann um ,,nišurlęgjandi” bišrašir og valdnķšslu Ķsraelsmanna į landamęrastöšinni įšur fyrr. Bķddu nś viš, hver segir aš bišröšin hafi veriš nišurlęgjandi? Er žaš įlit Žóris sjįlfs? Er žaš komiš frį fjölmišlum śt ķ heimi? Er žaš kannski įlit Sveins Rśnars Haukssonar, lęknis eins og hann var kynntur ķ frétt Žóris af mįlinu. Sveinn Rśnar Hauksson er lķka kynntur sem lęknir ķ frétt af Vķsi.is. Sveinn Rśnar var ekki bešinn um frekara įlit ķ žeirri frétt enda sem betur fer žvķ aš hann er ekki bara ,,lęknir” heldur formašur samtakanna Ķsland-Palestķnu sem hafa oftar en ekki gefiš hlutdręgt įlit į mįlefnum žessara tveggja landa.

Af hverju var ekki hęgt aš kynna Svein Rśnar sem formann Ķsland-Palestķnu žannig aš įhorfendur fréttanna hefšu getaš fengiš fréttina meš žeim fyrirvara aš upplżsingarnar kęmu frį hlutdręgum ašila. Žaš er allt ķ lagi. Menn mega alveg vera hlutdręgir en til hvers aš standa ķ žessum feluleik. Og til hvers var Sveinn Rśnar kynntur ķ fréttinni. Žaš var ekkert haft eftir honum. Hann var ekki ynntur įlits į neinu. Ekki var fjallaš sérstaklega um Svein Rśnar heldur ašeins žessi eina setning, ,, Sveinn Rśnar Hauksson lęknir var į ferš um Rafah ķ sķšustu viku.” Gott hjį honum.

Alveg gleymdist aš minna į aš Palestķnumenn eru ekki ķ stakk bśnir til aš taka alveg yfir landamęrastöšina. Žess vegna er Evrópusambandiš aš hjįlpa til į svęšinu til aš byrja meš į mešan Palestķnumenn komast upp į lag meš žetta sjįlfir. Hvergi var minnst į žaš aš žaš voru Egyptar sem vildu lķka takmarka ašgang Palestķnumanna inn ķ Egyptaland s.l. 30 įr žó svo aš fréttir af Vķsi.is og NFS hafi snśist meira og minna um žaš hvaš Ķsraelsmenn eru bśnir aš vera vondir viš Palestķnumenn ķ 30 įr.

Žórir Gušmundsson var aš sama skapi meš fyrrnefndan lękni og konu hans, Björk Vilhelmsdóttur borgarfulltrśa, ķ vištali į NFS ķ hįdeginu ķ föstudag. Jį, hver er betri til aš gefa upp rétta mynd af įstandi Ķsrael – Palesķnu en forsvarsmenn samtaka hlišholl Palestķnu og hatri į Ķsrael.
Af hverju var enginn til aš segja hina hlišana į mįlinu?

Björk Vilhelmsdóttir fór aš sama skapi mikinn ķ vištalinu. Hśn minntist brosandi į aš nżlega hefšum viš minnst į hina fręgu Rósu Parks sem į sķnum tķma neitaši aš standa upp fyrir hvķtum manni ķ strętó. Flestir žekkja žį sögu. Björk vildi meina aš sama ašskilnašarstefna vęri ķ gangi ķ Ķsrael žar sem Palestķnumönnum vęri jafnvel bannaš aš fara ķ strętó. Ķ fyrsta lagi er Palesķnumönnum ekki bannaš yfir höfuš aš fara ķ strętó ķ Ķsrael og ķ öšru lagi stundušu blökkumenn ķ BNA žaš ekki aš sprengja sjįlfa sig upp ķ strętisvögnum meš naglasprengjum eins og palestķnskir hryšjuverkamenn hafa hvaš eftir annaš gert.

Žórir, Sveinn Rśnar og Björk mega alvega vera hlutdręg ķ mįlinu. Žaš er ekkert sem bannar žaš. Hins vegar held ég aš ég verši aš gera žį kröfu til Žóris aš hann gęti sanngirni og sinni verkum sķnum af trśveršugleika. Ólafur Teitur Gušnason kemst įgętlega aš orši ķ formįla bókar sinnar, Fjölmišlar 2004. Žar segir hann,

,,Aš mķnu viti er hlutleysi innantómt markmiš ķ fréttamennsku og reyndar beinlķnis rangt markmiš. Ķ fyrsta lagi tekst engum aš vķkja skošunum sķnum alveg til hlišar og žvķ įkaflega villandi aš gefa ķ skyn aš žaš sé gert. Ķ öšru lagi er augljóst aš žaš felst ķ starfi fréttamanna aš žeir beiti dómgreind sinni og dragi įlyktanir. Hvernig meta žeir öšruvķsi hvaš er fréttnęmt og hvaš ekki? ... Žaš, aš halda žvķ fram aš fréttamenn séu hlutlausir, er eingöngu til žess falliš aš eyša naušsynlegri umręšu um hvort mat žeirra hafi veriš ešlilegt og įkvaršanir žeirra réttar. Fréttamenn eiga ekki aš keppa aš žvķ aš vera hlutausir. Žeir eiga aš keppa aš žvķ aš vera sanngjarnir.“ [1]

Eg er ekki aš gera žį kröfu aš Žórir verši hlutlaus. En sem įhorfandi NFS žį hlżtur mašur aš gera žį kröfu aš fréttamenn hennar séu sanngjarnir.

Og fleira žessu tengt. Žaš er meš ólķkindum aš sjį hvernig fólk eins og Sveinn Rśnar og Björk nota hvert tękifęri sem žau fį til aš fjalla um hatur sitt į Ķsrael og Ķsraelsmönnum. Ekki dettur žeim ķ hug aš fjalla um žaš hvernig börn eru žjįlfuš ķ vopnaburši ķ Palestķnu. Ekki fjalla žau um žaš žegar unglingar eru handteknir viš žį išju hvaš eftir annaš aš reyna aš smygla rörsprengjum ķ gegnum landamęrin.

Og śt ķ annaš en žó tengt fjölmišlum. Hér fyrr ķ sumar var mikiš fjallaš um Cindy Sheehan sem fyrr į žessu įri missti son sinn sem var hermašur ķ Ķrak. Ekki er žaš tilgangur minn aš gera lķtiš śr lįti unga mansins eša sorg konunnar. En sonur hennar skrįši sig af sjįlfsdįšum ķ herinn fyrir nokkrum įrum og var sķšar sendur til Ķraks žar sem hann lét lķfiš.

Móšir hans nįši heldur betur athygli fjölmišla ķ sumar žegar hśn tjaldaši fyrir utan heimili Bush Bandarķkjaforseta ķ žeirri von (aš hennar sögn) aš nį af honum tali til aš mótmęla innrįsinni ķ Ķrak. Aš sjįlfsögšu fjöllušu allir fjölmišlar (ž.į.m. ķslenskir) um mališ. Konan var įlitin hetja sem žorši aš standa upp gegn hinum brjįlaša forseta. Mitt įlit er hins vegar žaš aš ,.sorg” hennar hafi fariš langt śt fyrir öll mörk og hafi snśist upp ķ fjölmišlasirkus sem hvorki hśn né ašrir gįtu stjórnaš. Sheehan kom fram ķ hinum żmsu ljósvakamišlum auk fjölda tķmaritavištala. Henni var meira aš segja bošinn samningur um aš skrifa bók sem nś er komin śt. Athyglin er hins vegar ekki meiri en sś aš bókin hefur ašeins selst ķ fįum eintökum og fįir koma til aš fį įritašar bękur. Žaš er ljós aš konan žrįši ašeins fjölmišlaathygli į kostnaš sonar sķns. Mašurinn hennar er farinn frį henni, vinir hennar hafa yfirgefiš hana og nįnast enginn kaupir bókina. Žaš er svona žegar fólk ętlar aš gręša į kostnaš annara. Og fjölmišlar spila aušvitaš meš.

Nema nśna. Ég geri ekki rįš fyrir aš nokkurt blaš eša fjölmišill į Ķslandi komi til meš aš birta žęr myndir sem koma hér aš nešan en žęr eru frį žvķ aš Sheehan įritaši bók sķna fyrir framan bśgarš Bush forseta ķ sķšustu viku. Innan viš 100 manns męttu žrįtt fyrir aš atburšurinn hafi veriš margaulżstur.

Gķsli Freyr Valdórsson

[1] Ólafur Teitur Gušnason, Fjölmišlar 2004. Bókafélagiš Ugla, Reykajvķk 2005. bls. 11



Mįnudagspósturinn 28. nóvember 2005

Umbętur eru eitthvaš sem allajafna eiga sér ekki staš ķ stjórnkerfi Evrópusambandsins. Slķkt heyrir til algerra undantekninga ef žęr žį eiga sér nokkurn tķmann staš. Žannig sagši Jules Muis, fyrrv. yfirmašur innri endurskošunar ķ framkvęmdastjórn sambandsins, ķ vištali viš brezka rķkisśtvarpiš BBC ķ lok įrs 2003 aš žörf vęri į breyttum starfsanda innan framkvęmdastjórnarinnar. Sagši hann ennfremur aš starfsfólk hennar vęri fyrst og fremst vališ eftir hęfileikum žess til aš višhalda óbreyttu įstandi. „Umbętur innan framkvęmdastjórnarinnar,“ sagši Muis „verša fremur fyrir slysni en aš yfirlögšu rįši.“

Muis ręddi viš BBC ķ kjölfar rannsóknar į umfangsmikilli fjįrmįlaóreišu hjį hagstofu framkvęmdastjórnarinnar, Eurostat, sem žį var ķ gangi og skilaši engum įrangri žegar upp var stašiš. Ķ vištalinu sagši Muis einmitt m.a. aš störf embęttismanna Evrópusambandsins ķ Brussel vęru metin eftir žvķ hversu leiknir žeir vęru ķ aš gįra ekki vatniš og styggja engan. Innan framkvęmdastjórnarinnar rķkti „kurteisissamsęri“ og erfitt vęri aš segja sannleikann. Žaš vęru žvķ yfirleitt uppljóstrarar sem helst kęmu į breytingum. Gallinn er hins vegar sį aš slķkir ašilar eru žeir einu sem eru sóttir til saka af Evrópusambandinu. Žeir sem ljóstraš er upp um eru hins vegar lįtnir óįreittir ķ samręmi viš regluna um aš gįra ekki yfirboršiš.

Stašan ķ Evrópusambandinu er raunar oršin svo alvarleg aš žessu leyti aš margir eru komnir į žį skošun aš foyrstumönnum sambandsins sé einfaldlega um megn aš koma į naušsynlegum umbótum ķ stjórnkerfi žess og ekki sķzt efnahagsmįlum žess. Kannski er eitt bezta dęmiš um žetta sś stašreynd aš endurskošendur framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins hafa nś neitaš aš undirrita bókhald žess ķ 11 įr ķ röš vegna žess aš langstęrstur hluti śtgjaldališa sambandsins – um 90% – eru óśtskżršir. Ekki er vitaš ķ hvaš žessir fjįrmunir hafa fariš nema aš örlitlu leyti. Er um aš ręša grķšarlega hįar fjįrhęšir, en sama og ekkert er gert til aš laga žetta įstand. Vandamįlinu er bara velt įfram įr eftir įr.

Annaš gott dęmi er Lissabon-įętlunin svokallaša. Ašildarrķki Evrópusambandsins samžykktu hana įriš 2000 og įtti sambandiš samkvęmt henni aš verša upplżstasta, öflugasta og samkeppnishęfasta markašssvęši heimsins įriš 2010. Flestir eru žó sammįla um aš Evrópusambandiš sé lengra frį žessu markmiši ķ dag en žaš var įriš 2000 og aš śtilokaš sé aš sambandiš nįi markmiši įętlunarinnar į tilsettum tķma eša bara yfir höfuš. Ófįir forystumenn Evrópusambandsins hafa sjįlfir gengizt viš žessu. Žaš er aušvitaš ekki skrķtiš aš stašan sé svona žegar samkomulag er ķ gildi um aš višhalda óbreyttu įstandi.

Tengt žessu eru reglulegar yfirlżsingar forystumanna Evrópusambandsins um aš nś žurfi aš taka til ķ reglugeršafrumskógi sambandsins og grisja žar ašeins. Žrįtt fyrir žessa stašreynd halda ķslenzkir Evrópusambandssinnar žvķ statt og stöšugt fram aš Evrópusambandiš sé alls ekki reglugeršabįkn. Kannski hafa žeir ekki enn fengiš nżjustu lķnuna frį Brussel? Sķšast lżsti einmitt forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins, José Manuel Barroso, nś fyrir skemmstu žvķ yfir aš taka žyrfti til hendinni ķ žessum efnum. Aldrei er žó lagt til mikil įtök ķ žvķ sambandi og žegar upp er stašiš gerist ekki neitt. Žaš eina sem gerist er aš reglugeršafargan sambandsins heldur įfram aš aukast stórlega įr eftir įr.

Ķ sķšasta mįnuši gagnrżndi Margot Wallström, varaforseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins, sambandiš fyrir aš hafa einungis veriš pólitķskt verkefni fyrir fįa śtvalda. Sagši hśn Evrópusambandiš ekki hafa nįš aš tengjast fólkinu og kallaši eftir žvķ aš „upplżsingastefna sambandsins yrši tekin til gagngerrar endurskošunar“ eins og žaš var oršaš. Žetta sagši hśn vitanlega ķ kjölfar žess aš Frakkar og Hollendingar höfnušu fyrirhugašri stjórnarskrį Evrópusambandsins sl. sumar. Sagšist Wallström ętla aš beita sér fyrir įętlun sem mišaši aš žvķ aš tekiš yrši meira tillit til sjónarmiša almennings.

Žetta hljómar aušvitaš afskaplega vel. Žaš er įnęgjulegt aš Wallström, sį mikli Evrópusambandssinni, hafi loksins įttaš sig į žvķ aš Evrópusambandiš sé ašeins hugarfóstur fįrra śtvalinna, eitthvaš sem gagnrżnendur sambandsins hafa um langt įrabil og jafnvel įratugi bent į en Evrópusambandssinnar žvertekiš fyrir. Gallinn er bara sį aš ašeins er um aš ręša ódżrt almannatengslabragš, enda žarf ekki aš segja neinum aš Wallström hafi einungis veriš aš gera sér grein fyrir ešli Evrópusambandsins nśna.

Stašreyndin er sś aš į nęstu mįnušum er hugmyndin aš fara af staš meš mikla įróšursherferš ķ ašildarrķkjum Evrópusambandsins til aš fį almenning ķ žeim til aš styšja fyrirhugaša stjórnarskrį sambandsins sem alls ekki hefur veriš afskrifuš ķ Brussel. Hafa veriš eyrnamerktar hįar fjįrhęšir ķ žaš verkefni. Framkvęmdastjórn Evrópusambandsins kallar žetta žó aš sjįlfsögšu – upplżsingaherferš.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Bandarķkin 57 – Evrópa 4

Hlutfall Evrópumanna ķ heims framleišslu hefur dregist saman į ógnarhraša, eša um nęstum žvķ helming frį įrinu 1913. Hlutfall Bandarķkjamanna hefur haldist stöšugt. Žaš er og var 22%. Ķ Frakklandi, Ķtalķu og Belgķu er fjóršungur fólks undir 25 įra aldri sem ekki er ķ nįmi atvinnulaust. Hį lįgmarkslaun, og rįšstafanir til aš torvelda fyrirtękjum aš segja upp fólki, hefur gert žaš aš verkum aš fyrirtęki foršast aš rįša nżtt starfsfólk. Žaš er dżrt og įhęttusamt, og getur haft žęr afleišingar aš fyrirtękin sitji uppi meš dżran starfskraft ķ vinnu sem engin not eru fyrir, og ekki er hęgt aš reka. Lausn = enginn er rįšinn.

400.000 hįskólamenntašir sérfręšingar frį Evrópusambandsrķkjunum ķ tękni og vķsindagreinum bśa ķ Bandarķkjunum. Af hverju er enga vinnu fyrir žį aš fį heima? Samkvęmt nżlegri könnun sem Evrópusambandiš gerši mešal žessa fólks ętlar ašeins einn af hverjum sjö aš flytja aftur heim.

Erfitt er aš stofna nż fyrirtęki ķ Evrópu sökum reglugeršafargans og skilyrša af hįlfu hins opinbera.

Ķ Bandarķkjunum eru skattar lįgir og lķtil afskiptasemi rķkisvaldsins af markaši. Hlutunum er öfugt fariš ķ Evrópu.

Mešaltekjur ķ Bandarķkjunum eru miklu hęrri en ķ rķkustu löndum Vestur-Evrópu.

57 milljón nż störf hafa skapast ķ Bandarķkjunum sķšan įriš 1970 – 4 milljónir ķ Evrópu.

Sindri Gušjónsson

Heimild:
http://www.capmag.com/article.asp?ID=4479


Óeirširnar ķ Frakklandi

Óeirširnar ķ Frakklandi hafa nś stašiš ķ tępan mįnuš en žęr hófust sem kunnugt er 27. október sl. Žó dregiš hafi śr įhuga fjölmišla į mįlinu žį standa óeirširnar engu aš sķšur enn yfir og er m.a. kveikt ķ tugum bifreiša į hverju kvöldi ķ landinu, eitthvaš sem frönsk stjórnvöld kjósa aš kalla „venjulegt įstand“. Samtals hefur veriš kveikt ķ yfir 9.000 bifreišum ķ Frakklandi į žessum tķma, sömuleišis miklum fjölda bygginga (ž.m.t. leikskóla og heilsugęzlustöšva) auk žess sem fjöldi slökkvilišs- og lögreglumenn hafa slasast alvarlega ķ įtökum viš óeiršarseggina. Meira en 3.000 óeiršarseggir hafa veriš handteknir og óeirširnar hafa nįš til um 300 franskra borga og bęja. A.m.k. einn mašur hefur lįtiš lķfiš. Óeirširnar breiddust ennfremur śt til bęši t.a.m. Belgķu og Žżzkalands žó ķ mun minna męli vęri og stutt er sķšan miklar óeiršir voru einnig ķ Įrósum ķ Danmörku.

Žessi skįlmöld leiddi til žess aš frönsk stjórnvöld tóku žį įkvöršun aš setja neyšarlög ķ landinu og śtgöngubönn eftir aš hafa stašiš algerlega rįšalaus gagnvart įstandinu, en til slķkrar rįšstöfunar hefur ekki veriš gripiš ķ landinu ķ hįlfa öld. Franska žingiš hefur nś samžykkt aš framlengja neyšarlögin fram ķ febrśar į nęsta įri. Er žaš gott dęmi um žaš aš įstandiš er engan veginn oršiš ešlilegt og frönsk stjórnvöld sjįi fram į aš žaš muni taka langan tķma aš koma įstandinu ķ žaš horf ef žaš žį į annaš borš tekst. Um 10.000 franskir lögreglumenn munu vera viš störf meš žaš eina verkefni aš hafa hemil į óeiršunum.

Vitaš er aš franskir rįšamenn hafa į undanförnum dögum lagt sig fram viš aš draga sem mest śr mįlinu. T.d. er reynt aš gera sem minnst śr žeim fjölda bifreiša sem skemmdar eru eša eyšilagšar af óeiršarseggjunum. Ef kveikt er ķ einni bifreiš og eldurinn breišist yfir ķ ašra er žaš ašeins skilgreint sem svo aš ein bifreiš hafi veriš skemmd. Ef kveikt er ķ bifreiš en žaš er hęgt aš gera viš hana er hśn ekki talin meš. M.ö.o. eru ašeins taldar žęr bifreišir sem beinlķnis er kveikt ķ og sem eyšileggjast algerlega ķ kjölfar žess.

Franskir fjölmišlar, sem og żmsir erlendir fjölmišlar, hafa tekiš virkan žįtt ķ žvķ aš undanförnu aš gera sem minnst śr įstandinu. Žannig višurkenndi t.d. Jean-Claude Dassier, framkvęmdastjóri frönsku fréttastofunnar LCI, į rįšstefnu ķ Amsterdam fyrr ķ žessum mįnuši aš hann hefši ritskošaš fréttaflutning stofunnar um óeirširnar. Sagšist hann ekki vilja stušla aš žvķ aš stjórnmįlin ķ Frakklandi myndu fęrast til hęgri vegna žess aš hśn hefši „sżnt brennandi bifreišar“ ķ fréttatķmanum.

Eins og fjallaš var um ķ įhugaveršum pistli Egils Helgasonar į Vķsi.is į dögunum eru vęgast sagt skiptar skošanir į žvķ hvaš hafi valdiš žessum óeiršum. Žaš vantaši ekki aš fyrstu višbrögš ófįrra vęru hin klassķska afsökunarįrįtta žar sem ódęšisverkin eru flestum öšrum aš kenna en ódęšismönnunum sjįlfum. Egill bendir einmitt į žetta ķ öšrum pistli į Vķsi.is og tekur žar gott dęmi um mennina sem frömdu hryšjuverkin ķ Bandarķkjunum 11. september 2001. Af umfjöllunum sumra af žeim atburši mįtti halda aš hryšjuverkamennirnir hefšu nįnast veriš neyddir til aš fremja žann ógešslega verknaš. Žaš voru nógir til aš męla žeim bót og afsaka geršir žeirra į alla lund.

Annaš dęmi um žetta mętti nefna frį žvķ fyrir įri žegar hollenzki kvikmyndatökumašurinn Theo van Gogh var myrtur į hryllilegan hįtt um hįbjartan dag į götu ķ Amsterdam af ungum mśslima fyrir žį “sök” aš hafa gert kvikmynd um kśgun kvenna ķ heimi ķslam. Höfundur handritsins fékk ķ kjölfariš moršhótanir og varš aš fara ķ felur, en höfundurinn, Ayaan Hirsi Ali, er af sómölskum uppruna og žingkona į hollenzka žinginu. Hśn er žekkt fyrir aš hafa gagnrżnt ķslam haršlega, m.a. śt frį eigin reynslu. Fleiri hollenzkir žingmenn, sem talaš höfšu fyrir žvķ aš tekiš vęri į innflytjendamįlum landsins, fengu einnig moršhótanir.

Žaš var enginn skortur fyrst ķ staš į fólki sem var tilbśiš aš afsaka moršiš į van Gogh vinstri hęgri. Unga manninum hlyti aš hafa gengiš illa ķ skóla, fundist hann einangrašur ķ hollenzku samfélagi, įtt fįa eša enga vini o.s.frv. Sķšar kom ķ ljós aš žetta var allt fjarri sanni. Honum hafši gengiš vel ķ skóla, veriš vinamargur og į allan hįtt vegnaš vel. Engu aš sķšur reyndist hann móttękilegur fyrir öfgasinnušum sjónarmišum. Eftir aš žetta varš ljóst žögnušu afsökunarraddirnar ķ žaš skiptiš.

Nįkvęmlega žaš sama er uppi į teningnum ķ Frakklandi nś. Afsökunarįrįttan er ķ algleymingi. Įkvešnir hįvęrir ašilar keppast viš aš afsaka geršir óeiršarseggjanna į alla kanta og leita aš sök hjį flestum öšrum en žeim sjįlfum. Óeiršarseggirnir sjįlfir eru m.ö.o. algerlega įbyrgšarlausir žegar kemur aš žeirra eigin geršum! Žetta er allt einhverjum öšrum aš kenna. Og rķkiš į aš leysa śr öllum vandamįlum žessa fólks. Rķkiš į aš śtvega vinnu, félagslega ašstoš og hvaš žetta heitir nś allt saman. Stašreyndin er engu aš sķšur sś aš ein helzta įstęšan fyrir įstandinu ķ Frakklandi er sį grķšarlegi sósķalismi og rķkisvęšing sem žar er til stašar sem drepur nišur allt frumkvęši og stušlar aš lélegu efnahagsįstandi og žar meš miklu og višvarandi atvinnuleysi.

“Lausn” franskra stjórnvalda į mįlinu er engu aš sķšur sś aš auka enn į sósķalismann, koma į eins konar atvinnubótavinnu, tugum žśsunda starfa, og dęla enn meira fjįrmagni ķ alls kyns ašra félagslega ašstoš. Eins og margir hafa bent į hefur žegar veriš variš hįum fjįrhęšum ķ Frakklandi ķ félagsašstoš ķ gegnum tķšina viš nįkvęmlega žį einstaklinga sem nś eru aš kveikja ķ bifreišum og leikskólum. Evrópusambandiš hefur sömuleišis heitiš Frökkum hįum fjįrhęšum til aš byggja upp hverfin sem óeiršarseggirnir hafa lagt ķ rśstir. Eina lausnin į efnahagslegri hliš žessara mįla er aš draga śr sósķalismanum, en ekki auka į hann, og žį almennilega. Koma į auknu frelsi ķ efnahagsmįlum og auka žannig svigrśm fyrirtękja og žar meš atvinnužįttöku fólks og vöxt efnahagslķfsins.

Žaš er t.a.m. grķšarlega erfitt aš segja fólki upp ķ Frakklandi sem hefur leitt til žess aš frönsk fyrirtęki hafa haldiš aš sér höndum meš aš rįša nżtt starfsfólk og reyna hreinlega aš foršast žaš. Svona hefur žetta veriš ķ įratugi og er raunar sama įstand vķšast hvar innan Evrópusambandsins, ekki sķzt ķ Žżzkalandi sem er einmitt ein įstęšan fyrir višvarandi lélegu efnahagsįstandi žar ķ landi. Mišstżringin og reglugeršafargan Evrópusambandsins og Frakklands sjįlfs gerir žaš sķšan aš verkum aš žaš er hrein martröš aš koma į fót nżjum fyrirtękjum ķ landinu, en nż og ört vaxandi fyrirtęki vęru annara žau fyrirtęki sem lķklegust vęru til aš rįša til sķn žaš fólk sem nś gengur um götur og brennir bifreišar og byggingar. Ekki bętir sķšan neitt aš atvinnuleysisbętur eru mjög hįar ķ Frakklandi sem žżšir aš ófįir freistast frekar til aš hanga į žeim en vinna lįglaunastörf.

En staša efnahagsmįla ķ Frakklandi og sósķalisminn žar ķ landi er žó langt žvķ frį eina įstęšan fyrir óeiršunum. Žar kemur margt fleira til žó tengt sé. Frönsk stjórnvöld, sem og stjórnvöld vķšast hvar į Vesturlöndum, hafa fylgt grķšarlega įbyrgšarlausri stefnu ķ innflytjendamįlum į undanförnum įratugum, svonefndri fjölmenningarstefnu eša “multiculturalism”. Žessi stefna gengur ķ stuttu mįli śt į žaš aš ašfluttir einstaklingar eru hvattir til žess aš halda algerlega ķ menningu sķna, tungu o.s.frv. ķ staš žess aš lögš sé įherzla į aš žeir ašlagist žeirri menningu og žvķ samfélagi sem žeir flytja til. Fjölmenningarstefnan er žannig ķ raun andstaša žess sem kallaš hefur veriš ašlögun. Ekki hefur sķšan bętt śr skįk aš tekiš hefur veriš viš allt of miklum fjölda fólks til flestra vestręnna landa ķ gegnum tķšina.

Afleišing žessarar stefnu er sś aš žaš verša til mörg ólķk žjóšfélög innan žess lands sem um er aš ręša sem oftar en ekki eiga litla eša enga samleiš og lķtiš eša ekkert sameiginlegt. Žetta hefur veriš kallaš Balkanskagavęšing, į ensku “Balkanization”, en eins og kunnugt er hefur Balkanskaginn ekki beint veriš talinn frišsamasti hluti Evrópu ķ gegnum tķšina. Fjölmenningarstefnan leišir af žessum sökum ekki sķzt til žess aš ašfluttir einstaklingar einangrast oftar en ekki ķ žeim löndum sem žeir flytja til og verša ekki fullgildir žįtttakendur innan žeirra. Žaš sem nś er aš gerast ķ Frakklandi er gott dęmi um žessa žróun og skilgetiš afkvęmi fjölmenningarstefnunnar. Žaš er aušvitaš furšulegt aš į sama tķma og allir gera sér grein fyrir žvķ aš įstandiš į Balkanskaganum sé grķšarlegt vandamįl séu rįšamenn į Vesturlöndum į fullu aš sį fyrir sama įstandi ķ eigin heimalöndum.

Rįšamenn vķša į Vesturlöndum hafa žó sem betur fer ķ sķauknum męli veriš aš įtta sig į žvķ undir žaš sķšasta hvert fjölmenningarstefnan hefur veriš aš leiša lönd žeirra og mį žar nefna t.a.m. Danmörku, Holland og Bretland. Ķ upphafi įrs 2004 gaf hollenzka žingiš śt 2.500 blašsķšna skżrslu um innflytjendamįl landsins og stóšu allir flokkar žingsins aš henni. Ķ skżrslunni voru sķšustu žrjįtķu įrin gerš upp ķ žessu sambandi og komizt aš žeirri nišurstöšu aš fjölmenningarstefnan hefši leitt Holland inn ķ ógöngur og aš innflytjendastefna hollenzkra stjórnvalda hingaš til vęri ein stór mistök.

Eitt af žvķ sem žykir hafa einkennt umręšu fjölmišla um įstandiš ķ Frakklandi er aš svo viršist sem ekki hafi mįtt nefna oršiš "mśslimar" ķ tengslum viš hana. Ófįir hafa keppst viš aš fullyrša aš trśarbrögš eša uppruni komi mįlinu ekkert viš. Ég skal ekki segja um žaš sjįlfur, en mér skilst aš nęr allir žeir sem stašiš hafa fyrir óeiršunum séu mśslimar. Um žessa hliš mįlsins hafa żmsir fjallaš og žį ekki sķzt ķ żmsum brezkum dagblöšum. M.a. var žaš gert meš ķtarlegum hętti ķ nżjasta tölublaši hins virta brezka tķmarits The Spectator. Einar fjórar greinar ķ blašinu fjöllušu um įstandiš ķ Frakklandi og ķslam.

Ķ greinunum kemur m.a. fram aš vaxandi įhyggjur séu ķ Evrópu af žeim mikla fjölda mśslima sem hafi sezt aš ķ įlfunni. Ķ kringum 20 milljónir manna mun vera um aš ręša sem fjölgar stöšugt. Mśslimar séu hreinlega aš verša aš rķkjum innan rķkja Evrópu aš sögn greinahöfunda The Spectator. Ašlögun sé lķtil sem engin, viljinn til žess aš sama skapi lķtill og lķkurnar aukist stöšugt į aš til verši einhvers konar sjįlfstjórnarsvęši, žar sem ķslömsk lög gilda en ekki lög viškomandi rķkis. Egill Helgason fjallaši einmitt talsvert um umfjallanir The Spectator ķ pistli sķnum um mįliš į Vķsi.is. Žaš er žó ekkert nżtt aš greinahöfundar blašsins fjalli um žessi mįl frį žessari hliš.

Aš mati greinahöfunda The Spectator og fleiri stjórnmįlaskżrenda snśnast óeirširnar ķ Frakklandi, sem og vķšar ķ Evrópu, fyrst og fremst um yfirrįš yfir landssvęši. Ķ Parķs hófust óeirširnar einmitt vegna žess aš frönsk yfirvöld hugšust koma į lögum og reglu ķ žeim śthverfum borgarinnar sem eru aš mestu leyti byggš innflytjendum, en um įratugur er sķšan žau gįfust hreinlega upp į žvķ og lögšu lögregluna ķ žessum hverfum hreinlega nišur. Sķšan hefur glępum ķ hverfunum stórfjölgaš žannig aš hver sem er hęttir sér ekki inn ķ žau. Ķ frétt į Mbl.is er einmitt vitnaš ķ unga innflytjendur ķ Įrósum ķ Danmörku sem stóšu fyrir óeiršum žar fyrir skemmstu: „Lögreglan į aš halda sig ķ burtu žvķ žetta er okkar yfirrįšasvęši. Viš rįšum hér.“

Žessi žróun er hvorki eitthvaš nżtt né eitthvaš sem bundiš er viš Frakkland. Svona er žetta vķšast hvar ķ Vestur-Evrópu. Stutt er sķšan greint var frį žvķ ķ fréttum aš žśsund mśslimar, sem tilheyra hreyfingu sem kallar sig Hizb-ut-Tahrir, komu saman ķ Kaupmannahöfn til įrsžings. Žar fordęmdu žeir „gjörspillta, vestręna menningu“ og hvöttu stušningsmenn sķna ķ Danmörku til aš taka ekki žįtt ķ lżšręšislegum sveitastjórnarkosningum sem fram fóru žar ķ landi į dögunum. Og žetta er ekki fyrsta skiptiš sem slķkt hefur įtt sér staš ķ Vestur Evrópu. Slķkar samkomur hafa annaš slagiš įtt sér staš bęši ķ Danmörku, Noregi, Bretlandi og vķšar. M.a. munu żmsir mśslimskir trśarleištogar ķ Bretlandi hafa fagnaš 11. september įr hvert yfir įrįsunum į Bandarķkin sķšan žęr įttu sér staš 2001. Žetta er aušvitaš ķskyggileg žróun žó rétt sé aš taka fram aš žetta į aušvitaš alls ekki viš um alla mśslima eins og žeir leggja sig.

Ef stašiš hefši veriš meš réttum hętti aš žessum mįlum strax ķ upphafi, og lögš įherzla į ašlögun og žaš meš almennilegum hętti, stęšu menn įn efa frammi fyrir mun fęrri vandamįlum ķ žessum efnum ķ dag en raunin er. Afleišingin žess aš žaš var ekki gert er aš grķšarlegur uppsafnašur vandi er fyrir hendi sem ekki veršur aušvelt aš leysa śr ef žaš er žį hęgt. Viš Ķslendingar stöndum žó mun betur aš vķgi ķ žessum efnum en flestar eša allar nįgrannažjóšir okkar. Hér hefur žessi žróun ekki veriš eins lengi ķ gangi og žvķ mögulegt aš taka žessi mįl föstum og įbyrgum, en um leiš sanngjörnum, tökum žannig aš a.m.k. megi lįgmarka žau vandamįl sem eiga žaš til aš fylgja miklum ašflutningi fólks til nżrra landa.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Mįnudagspósturinn 21. nóvember 2005

Jón Kristjįnsson, heilbrigšisrįšherra, segir aš Alfreš Žorsteinsson hafi veriš rįšinn sem framkvęmdastjóri um byggingu nżs sjśkrahśss vegna „reynslu ķ aš stżra byggingaframkvęmdum.“ Hrókeringar innan Framsóknarflokksins komi žar mįlum ekkert viš, en Alfreš hefur sem kunnugt er veriš oddviti framsóknarmanna ķ Reykjavķk į undanförnum įrum og įtt stóran žįtt ķ setja borgina nįnast į hausinn ķ gegnum R-listasamstarfiš og margfalda skuldir hennar. Hann hefur sömuleišis tekiš virkan žįtt ķ žvķ aš hękka įlögur į borgarbśa upp śr öllu valdi og į allan "heišurinn" af žvķ aš hękka śtgjöld reykvķskra heimila vegna orkukaupa trekk ķ trekk sem stjórnarformašur Orkuveitunnar.

Og nś į Alfreš aš sjį um aš byggja nżtt sjśkrahśs vegna žess aš framsóknarmenn vilja ešlilega losna viš hann sem oddvita sinn ķ Reykjavķk. Alfreš beitti sér einmitt fyrir byggingu nżrra höfušstöšva Orkuveitunnar sem fóru langt fram śr öllum kostnašarįętlunum og rśmlega žaš. Vel hefur veriš gert grein fyrir žvķ ęvintżri, eša öllu heldur martröš, bęši į sķšum Morgunblašsins og į žvķ įgęta vefriti Andrķki.is. Jón Kristjįnsson segir ķ vištali viš NFS fréttastofuna ķ dag aš įstęšan fyrir skipun Alfrešs sé einnig sś aš hann hafi frétt aš sį sķšarnefndi hafi viljaš losna śt śr pólitķk. Jįjį, bķddu hver hélt honum žar? Var honum haldiš žar naušugum?

Reyndar er žaš nś svo aš aušvitaš var ašeins um aš ręša leiš forystu Framsóknarflokksins til aš losna viš Alfreš śr borginni. Skošanakannanir ķ borginni hafa ekki beint veriš upplķfgandi fyrir framsóknarmenn og žaš veršur sennilega seint sagt aš Alfreš hafi mikinn kjöržokka. lżk žessu annars meš žvķ aš benda į snilldar nįlgun žeirra Baggalśtsmanna į žessu mįli eins og žeim einum er lagiš.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Gróa į Leiti og einn mašur sem sagši mér ķ teiti

Jón Ólafsson, athafnarmašur hefur fengiš aš stķga svanavals undir eigin tónlist ķ fjölmišlum alla žessa viku. Śt er komin Jónsbók hin sķšari undir öruggri ritstjórn Einars Kįrasonar hins įgęta rithöfunds. Nś borgar sig reyndar aš fara varlegum oršum um athafnarmanninn svona ef mašur vill halda öllum milljónunum sem žegar er bśiš aš leggja til hlišar. Hann hefur haft af žvķ unun sķšustu įr aš fara eifaldlega ķ meišyršamįl viš žį sem hafa vogaš sér aš gagnrżna hann eša hans vinnubrögš. En nóg um žaš.

Žaš var bśiš aš skapa talsverša spennu ķ kringum vištal Kastljóssins viš Jón Ólafsson sem sżnt var sl. žrišjudag ķ tengslum viš śtkomu fyrrnefndar bókar. Žarna įtti vķst aš afhjśpa einhver meint samsęri Davķšs Oddssonar og Sjįlfstęšisflokksins gegn Jóni ķ gegnum tķšina. Ekki skemmdi fyrir athyglinni aš vištališ hafši ekki fariš ķ loftiš kvöldiš įšur eins og auglżst hafši veriš. Nś hlaut eitthvaš rosalegt aš hafa gerst, vištališ jafnvel stoppaš og menn teknir į teppiš. Jį, allt er nś til. En vištališ fékk śt į žetta töluverša auglżsingu – ókeypis.

Žaš kom žvķ sennilega ófįum į óvart hversu innihaldslaus svör Jóns voru žegar į hólminn var komiš. Žaš vantaši ekki aš Jón vęri meš alls kyns įsakanir ķ garš żmissa sjįlfstęšismanna, en žegar kom aš žvķ aš fęra einhver rök fyrir žeim eša koma meš einhver dęmi sem gętu sżnt fram į aš žęr vęru į rökum reistar var komiš aš galtómum kofanum.
Jón gat einfaldlega ekki sżnt fram į neitt um aš Davķš eša Sjįlfstęšisflokkurinn eša nokkur innan hans hafi sett stein ķ götu hans eins og hann oršaši žaš. Žórhallur Gunnarsson gekk ķtrekaš į hann ķ vištalinu ķ Kastljósinu og baš hann aš nefna einhver dęmi um žessar įsakanir en Jón neitaši aš verša viš žvķ og kom sér undan žvķ į alla lund. Undir žaš sķšasta spurši Žórhallur hvort hann gęti nefnt EITT dęmi sem styddi mįl hans. Svariš var lošiš og innihaldslaust.

Žaš eina sem Jón hafši fram aš fęra voru innantómar dylgjur og gróusögur eins og reyndar viš var aš bśast sem er einmitt sérstaklega athyglisvert ķ ljósi žess aš Jón hefur sjįlfur haldiš žvķ fram aš żmsar sögur um hann sjįlfan vęru ekki į rökum reistar, eins og t.d. aš hann hafi komiš undir sig fótunum ķ upphafi meš eiturlyfjasölu. M.a. fóru lokamķnśtur vištalsins ķ Kastljósinu meira eša minna ķ aš hann var aš kveinka sér undan žeim sögum, en gat svo ekki fęrt nein rök sjįlfur fyrir įsökunum sķnum ķ garš Davķšs og Sjįlfstęšisflokksins.

Eina sem Jón nefndi ķ žessa veruna var aš honum hefši veriš tjįš aš Skśli Eggert Žóršarson, skattrannsóknarstjóri, hefši sagt fullur ķ glešskap aš embętti hans hefši veriš bošin aukafjįrveiting upp į 40 milljónir króna ef hann tęki skattamįl Jóns og Jóns Įsgeirs Jóhannessonar til rannsóknar. Aušvitaš mun Jón aldrei gefa upp hver sagši honum žetta og sį ašili gęti žess vegna allt eins veriš uppspuni einn. Žaš er a.m.k. allt eins lķklegt og aš žaš sé rétt aš hann sé til og hafi sagt Jóni žetta. En hvernig sem žaš er gengur žessi saga ekki upp, žó ekki nema bara fyrir žęr sakir aš Skśli Eggert er stakur bindindismašur og hefur veriš ķ žrjį įratugi. Og fyrir utan žaš, žį er einkennilegt aš Jón og Einar skuli velja sér hugsanlega fyllerķssögu utan śt bę til aš hnekkja į hugsanlegum óvinum sķnum. Engu skiptir hvort sagan er sönn eša ekki. Bara aš hśn henti žeim. En žaš er kannksi žaš besta sem žeir hafa.

Ķ Fréttablašinu 16. nóvember sl. sagši Jón sķšan eftirfarandi: ,,Ef einhver tekur eitthvaš til sķn śr bókinni žį skelfur viškomandi eflaust. Žaš er allt satt og rétt sem er ķ bókinni. Ef einhver sér sig knśinn til žess aš svara fyrir sig eša verja sig žį er žaš vegna žess aš viškomandi hefur slęma samvisku."

Žetta eru aušvitaš furšuleg ummęli svo ekki sé meira sagt. Heldur Jón aš žaš sem fram kemur ķ bókinni geti ekki veriš umdeilt eins og annaš? Aš žaš geti ekki veriš aš einhverjir telji ekki rétt fjallaš um hlutina ķ henni? Žaš eru aušvitaš yfirgnęfandi lķkur į žvķ og ķ besta falli fįrįnlegt aš gefa sér aš žaš sé ekki hęgt aš hafa eitthvaš viš innihald bókarinnar aš athuga įn žess aš žaš geti įtt fullan rétt į sér. Žessi ummęli Jóns er ekki hęgt aš tślka öšruvķsi en svo aš hann óttist aš geršar verši athugasemdir viš žaš sem fram kemur ķ bókinni.

Žetta į aš verša mjög snjall leikur hjį Jóni. Žarna fara hann og Einar Kįrason, yfirlżstur andstęšingur Sjįlfstęšisflokksins, mikinn gegn flokknum og mönnum innan hans. Sķšan segja žeir bara, ,,tja, žeir taka žetta til sķn sem eiga. Ef einhver žarf aš verja sig eša telur aš hann žurfi žess žį hlżtur hann aš vera sekur um žaš sem viš segjum aš hann sé sekur um.” – Einmitt. Žeir fręndur Jón og Einar stilla žarna öllum upp viš vegg. Let them deny it!!

Žaš helsta sem Jón hafši fram aš fęra voru dylgjur og gróusögur. Einn mašur hafši sagt öšrum manni sem hafši sķšan sagt Jóni aš Davķš vęri į móti honum. Annar mašur sagši öšrum manni sem sagši sķšan Jóni aš einn mašur hafši sagt öšrum manni aš kannski ętti aš gera eitthvaš gegn Jóni. Žaš var jś annar mašur sem sagši žaš lķka eftir aš hinn hafši sagt žaš įšur. Žį bara hlżtur žetta aš vera satt. Sértaklega ef hinn sagši žetta lķka. Ef aš lygin er sögš nógu oft žį hlżtur hśn aš vera sönn – eša hvaš?

Gķsli Freyr Valdórsson


Allt ķ kalda koli į evrusvęšinu

Formašur Evrópusamtakanna hótaši okkur Ķslendingum miklum efnahagserfišleikum og verri lķfskjörum į sķšum Morgunblašsins fyrir skemmstu ef viš köstušum ekki ķslenzku krónunni og tękjum upp evruna. Jafnframt fullyrti hann aš allt yrši svo miklu betra hér į landi ef viš afsölušum okkur fullveldi okkar og yfirrįšum yfir eigin mįlum og gengjum ķ Evrópusambandiš.

Žeir sem til žekkja vita hins vegar aš žessi sami hręšsluįróšur hefur heyrzt frį ķslenzkum Evrópusambandssinnum ķ fjölda įra – aušvitaš įn žess aš hafa nokkurn tķmann gengiš eftir. Žvert į móti hefur Ķsland ķtrekaš veriš aš koma miklu sterkar śt śr alžjóšlegum śttektum į įrangri rķkja į undanförnum įrum en svo aš segja öll ašildarrķki Evrópusambandsins og ķ sumum tilfellum öll žeirra. Og žaš sem meira er žį er ekkert sem bendir til annars en aš svo verši įfram. Į móti er śtlitiš vęgast sagt dökkt fyrir Evrópusambandiš og žó einkum og sér ķ lagi evrusvęšiš.

“European meltdown?”
Stašreyndin er nefnilega sś aš evrusvęšiš hefur veriš aš reynast afskaplega illa sķšan evran var tekin ķ notkun sem almennur gjaldmišill ķ byrjun įrs 2002. Annar stęrsti banki heimsins, HSBC ķ London, gaf śt skżrslu nś ķ sumar sem bar nafniš “European meltdown?” žar sem m.a. kom fram aš reynslan af evrusvęšinu vęri svo slęm aš žaš gęti veriš sumum af ašildarrķkjum žess ķ hag aš yfirgefa žaš og taka upp sķna fyrri sjįlfstęšu gjaldmišla į nż. Nefndi bankinn sérstaklega Žżzkaland, Ķtalķu og Holland til sögunnar sem hafi beinlķnis bešiš mikinn skaša af upptöku evrunnar.

Žaš sem einkum veldur žessu aš sögn HSBC bankans er mišstżring Sešlabanka Evrópusambandsins į stżrivöxtum innan evrusvęšisins sem hafi gert ašildarrķkjunum grķšarlega erfitt fyrir aš hafa ešlilega stjórn į efnahagslķfi sķnu. Bankinn segir ennfremur aš hęttan į žvķ aš evrusvęšiš lišist hreinlega ķ sundur sé komin į žaš stig aš žaš sé naušsynlegt fyrir ašildarrķki žess aš velta žvķ alvarlega fyrir sér aš segja skiliš viš žaš. Og fleiri hafa talaš į sömu nótum s.s. bandarķski fjįrfestingabankinn Morgan Stanley og nóbelsveršlaunahafinn ķ hagfręši Milton Friedman.

Hörš gagnrżni frį OECD
Aš mati OECD er śtlit fyrir aš hagvöxtur ķ ašildarrķkjum evrusvęšisins – sem er sįralķtill fyrir – muni dragast saman um helming į nęstu tveimur įratugum ef ekki verši geršar róttękar breytingar į efnahagsmįlum svęšisins. Fram kom ķ umfjöllunum fjölmišla af mįlinu aš stofnunin vęri sķfellt aš verša gagnrżnni į frammistöšu evrulandanna ķ efnahagsmįlum.

Evrópusambandiš samžykkti sérstaka įętlun įriš 2000 sem m.a. var ętlaš aš stušla aš žessum umbótum og įtti sambandiš samkvęmt henni aš verša upplżstasta, öflugasta og samkeppnishęfasta efnahagssvęši ķ heiminum įriš 2010. Flestir eru hins vegar sammįla um aš Evrópusambandiš sé lengra frį žessu markmiši ķ dag en žaš var žegar įętlunin var samžykkt og aš śtilokaš sé aš žaš nįist į tilsettum tķma.

Nś sķšast var greint frį žvķ ķ Financial Times aš hvorki sé śtlit fyrir mikinn hagvöxt į evrusvęšinu ķ nįnustu framtķš né vaxtastig sem geti lašaš aš fjįrfesta auk žess sem miklar efasemdir séu uppi um aš Evrópusambandiš geti komiš į naušsynlegum efnahagsumbótum til aš koma evrusvęšinu į réttan kjöl.

Fjöldaatvinnuleysi
Og svona mętti lengi halda įfram um slęmt įstand evrusvęšisins en ég lęt nęgja aš fjalla aš lokum um nokkur meginatriši. Mešalatvinnuleysi innan evrusvęšisins er ķ kringum 10% og hefur veriš lengi. Į sama tķma standa žau ašildarrķki Evrópusambandsins ķ Vestur-Evrópu sem ekki hafa tekiš upp evruna, Svķžjóš, Bretland og Danmörk, miklu betur aš vķgi ķ efnahagsmįlum en evrulöndin.

Hagsveiflur ašildarrķkja evrusvęšisins hafa ekki samlagast eins og til stóš sem hefur žżtt aš mišstżršir stżrivextir žess henta ķ raun engu žeirra. Og žó hagsveiflur ašildarrķkja evrusvęšisins séu ólķkar er munurinn į hagsveiflum hér į landi og žar miklu meiri. Veršlag innan svęšisins hefur heldur ekki samlagast žrįtt fyrir aš kennismišir Evrópusambandsins hafi lofaš öšru heldur hefur munurinn žar į žvert į móti aukizt.

Meira en 90%
Samkvęmt skošanakönnun sem gerš var af Gallup į mešal neytenda ķ ašildarrķkjum evrusvęšisins og birt ķ marz sl. ķ brezka blašinu Telegraph sögšust meira en 90% ašspuršra vera žeirrar skošunar aš upptaka evrunnar hefši hękkaš veršlag žvert į gefin loforš. Aš auki mį nefna aš samkvęmt könnun sem gerš var fyrir žżzka blašiš Stern ķ įgśst sl. vilja 56% Žjóšverja aš Žżzkaland segi skiliš viš evrusvęšiš og taki upp žżzka markiš į nż.

Ķ ljósi žessa alls er žvķ varla aš furša aš mikill meirihluti Ķslendinga sé į móti žvķ aš skipta ķslenzku krónunni śt fyrir evruna og hafi veriš nś um įrabil samkvęmt skošanakönnunum. Žegar stašreyndir mįlsins eru skošašar er varla skrķtiš aš fólk spyrji sig: Hver vill eiginlega verša hluti af žessu?

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is

(Birtist įšur ķ Morgunblašinu 15. nóvember 2005)


Mįnudagspósturinn 14. nóvember 2005

Nś segjast R-listaflokkarnir – Framsóknarflokkurinn, Samfylkingin og Vinstri-gręnir – ętla aš lękka gjöld į Reykvķkinga og sömuleišis skuldir Reykjavķkur. Skyldu vera borgarstjórnarkosningar ķ nįnd?? Mešal žess sem į aš lękka er hiš svokallaša holręsagjald sem er skattur sem R-listinn fann sjįlfur upp og lagši į borgarbśa įriš 1995 – ašeins įri eftir aš hann komst til valda ķ borginni – og hefur veriš innheimtur sķšan. Og nś ętla sömu ašilar s.s. aš reyna aš slį sig til riddara fyrir nęstu kosningar meš žvķ aš lofa aš lękka žennan skatt eilķtiš. Hversu vitlausir halda R-listaflokkarnir eiginlega aš borgarbśar séu??

Og R-listaflokkarnir segjast ętla aš lękka skuldir Reykjavķkurborgar, reyndar bara um smįmuni mišaš viš žį grķšarlega hįu upphęš sem borgin skuldar og žakka mį R-listaflokkunum fyrir. Hreinar skuldir borgarinnar, fyrir utan lķfeyrisskuldbindingar, eru nś um 64 milljaršar króna. Žessar skuldir segjast R-listaflokkarnir ętla aš greiša nišur um einn milljarš. Žegar R-listinn tók viš völdum ķ Reykjavķk af Sjįlfstęšismönnum įriš 1994 voru žessar skuldir ašeins um 5 milljaršar. Einhvern veginn hefur R-listaflokkunum s.s. tekizt aš nęr žrettįnfalda skuldir Reykjavķkurborgar į 11 įrum og į sama tķma aukiš stórlega flestöll gjöld og skatta į okkur borgarbśa og žar af keyrt śtsvariš ķ borginni upp ķ löglegt hįmark, eitthvaš sem aldrei hefur gerzt įšur ķ sögu borgarinnar, og aš auki fundiš upp żmis nż gjöld til višbótar.

Og allt žetta hefur įtt sér staš į mesta uppgangstķmabili Ķslandssögunnar žegar fasteignaverš ķ Reykjavķk hefur m.a. rokiš upp sem aftur hefur žżtt stórkostlega aukningu į tekjum borgarinnar af fasteignagjöldum. Hvernig er hęgt aš klśšra fjįrmįlum borgarinnar svona gersamlega??? Og svo męta forsvarsmenn R-listaflokkanna hver um annan žveran reglulega ķ fjölmišla og voga sér aš halda žvķ fram upp ķ opiš gešiš į okkur borgarbśum aš stašiš sé meš įbyrgum hętti aš rekstri borgarinnar. Bķddu hvar? En aušvitaš veršur aš skoša žetta ķ žvķ ljósi aš žaš eru vinstrimenn sem eru aš segja žetta. Žetta er einfaldlega žaš sem vinstrimenn kalla įbyrgan rekstur.

Hins vegar er žetta ekki ķ fyrsta sinn sem R-listaflokkarnir lofa skatta- og skuldalękkunum fyrir kosningar. Žeir hafa gert žaš fyrir hverjar einustu žeirra en aldrei stašiš viš stóru oršin. Žvert į móti hafa skuldirnar haldiš įfram aš aukast og skattarnir og gjöldin įfram aš hękka. Fręgt er t.d. žegar Ingibjörg Sólrśn sagši ķ vištali ķ Morgunblašinu 19. maķ 2002 aš hśn gęti lofaš žvķ aš įlögur į borgarbśa yršu ekki hękkašar į žvķ kjörtķmabili sem nś fer aš ljśka. Ekki var stašiš viš žaš frekar en fyrri daginn.

Bendi aš öšru leyti į frįbęra śttekt į stjórn R-listaflokkanna ķ Reykjavķk ķ tķmaritinu Žjóšmįl eftir Magnśs Žór Gylfason. Tķmaritiš kemur fjórum sinnum śt į įri og mį gerast įskrifandi aš žvķ fyrir 3.500 kr. įrgjald ķ bóksölu Andrķkis.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Til hvers erum viš aš eyša peningum skattborgaranna ķ žessa vitleysu?

Magnśs Žór Hafsteinsson žingmašur Frjįlslynda flokksins spyr žessara stóru spurningar į vef sķnum žegar fjallaš er um stofnun sędżrasafns į Ķslandi. Hann er reyndar ekki aš spyrja til hvers viš erum aš eyša skattpeningum ķ slķkt verkefni eins og mašur kannski var aš vona heldur er hann aš gagnrżna stjórnvöld og skilur ekkert ķ žvķ aš viš skulum eyša skattpeningum ķ aš halda ,,eintómum fķflum,” svo aš notuš séu hans eigin orš, uppi.

En nś er Magnśs Žór duglegur viš aš tjį skošanir sķnar į heimasķšu sinni.
Ķ fyrradag skrifar hann og skammast śt ķ rķkisstjórnina fyrir aš traška į Alžingi – hvorki meira né minna. Og hvernig er rķkisstjórnin aš traška į žinginu, jś, hśn hefur ,,ekkert” gert ķ žingsįlyktunartillögu sem liggur fyrir um stofnun sędżrasafns annaš en aš stofna vinnuhóp fimm manna frį fimm rįšuneytum. Žaš eitt aš mašurinn bišji um sędżrasafn į kostnaš skattgreišenda gerir hann ekki aš slęmum žingmanni, meira en helmingur af žingmönnum telur aš hiš opinbera eigi aš gera hitt og žetta fyrir žaš fjįrmagn sem til er (og jafnvel žaš fjįrmagn sem ekki er til).

Og ķ gęr skrifar Magnśs Žór um setu sķna ķ félagsmįlanefnd Alžingis. Žar fjallar Magnśs ekki ašeins um žaš hversu marga styrkumsóknir nefndin fęr heldur sér hann lķka įstęšu til aš skammast śt ķ bankastjóra einkabankanna og sömuleišis fjįrmįlarįšherra, svona eins og žaš sé žeim öllum aš kenna aš félagsmįlanefnd hafi ekki fengiš śthlutaš ,,nęgu" fjįrmagni ķ įr. Žetta er alveg tżpisk vinnubrögš žingmannsins. Hann viršist hafa tekiš žaš mjög mikiš inn į sig aš geta ekki sinnt öllu fyrirspurnum nefndarinnar og tekur śt reiši sķna  į fyrrnefndum ašilum. Žannig skrifar Magnśs, ,,Listinn er langur og žörfin mikil. Viš fįum umsóknir ķ hendur og köllum fulltrśa žessara samtaka į stutta vištalsfundi til okkar. Sķšan eigum viš aš gera tillögur um hvernig skipta eigi žvķ fé sem er til umrįša į milli žessara félagasamtaka. Svona fundur var ķ félagsmįlanefnd į žrišjudag og hann hefur veriš aš brjótast um ķ kollinum į mér alla vikuna.”

Samkvęmt žvķ sem Magnśs skrifa į heimasķšu sķna var bešiš 185,4 milljónir frį nefndinn ķ įr. Hins vegar geršu fjįrlögin ekki rįš fyrir nema 67,1 milljónum ķ žennan liš. Gott og vel.

Magnśs notar žessar umsóknir til aš reyna aš śtskżra fįtękt og misrétta (eins og žaš sé sami hluturinn). Hann segir ķ grein sinni, ,,Į sama tķma og svona félagasamtök sem öll eru aš gera mjög góša hluti, og oft į tķšum aš sinna forvarnarstarfi sem sparar rķkissjóši mikiš fé, žį fréttum viš af bankastjórunum meš kaupréttarsamningana sķna. Blöšin eru oftar en ekki full af smešjulegum vištölum viš nżrķkt liš sem viršist ekki eiga aura sinna tal. Rķkisstjórnin gerir sitt besta til aš hlaša undir žetta fólk meš skattalękkunum sem koma žvķ til góša. Mér ofbżšur misréttiš ķ žessu žjóšfélagi, og į fundinum nś ķ vikunni gekk gersamlega fram af mér. ”

Magnśs fellur žarna ķ gryfja sem vinstrimenn falla gjarnan ķ. Hann telur aš einn sé fįtękur af žvķ aš annar sé rķkur. Tengir saman fįtękt og misrétti sem er tvennt ólķkt.

Ķ fyrsta lagi. Skattalękkanir eru ekki til aš ,,hlaša undir hina nżrķku” eša ,,žetta fólk” sem Magnśs viršist fyrirlķta. Skattalękkanir eru góšar fyrir allan sem į annaš borš greiša skatt en Magnśs og ašrir vinstrimenn hafa išulega sett sig upp į móti slķkum skattalękknum.
Žaš er ljóst aš Magnśs Žór fyrirlķtur žį sem eignast hafa pening ķ lķfinu. Hann heldur lķka aš öll lķfsins vandamįl leysist meš žvķ einu aš skattpķna žį rķku enn frekar. Žess vegna hefur Magnśs stutt žingmįl Vinstri-Gręnna um aš hękka fjįrmagnstekjuskatt upp ķ 18%. Hann segir žaš ekki snśast um sósķalisma (sem vinstri menn eru alltaf aš reyna aš žvo sér af) heldur réttlęti. Jį, Magnśs Žór veit nefninlega manna best hvaš er réttlįtt. Žaš eru einmitt žannig menn sem viš žurfum į Alžingi.

Ķ öšru lagi. Magnśsi finnst leišinlegt aš rķkissjóšur eigi ekki fyrir žvķ sem honum langar til aš rįšstafa śr nefndinni sinni. Ekki dettur honum ķ hug aš žaš žurfi aš spara į öšrum svišum stjórnsżslunnar til aš eiga fyrir žvķ sem honum finnst aš žurfi aš śtdeila. Hann frekar skammast śt ķ žį sem eiga pening og vill hirša hann af žeim mönnum sem fyrst. Žiš muniš: Réttlęti. Žaš er fyndiš aš žeir sem skammast sķn hvaš mest fyrir sósķalisma eru sósķalistarnir sjįlfir.

Į sama tķma finnst honum ekkert mįl aš męla fyrir aukunum śtgjöldum rķkisstjóšs į öšrum svišum t.a.m. meš byggingu sędżrafns. En žaš er hinum ,,nżrķku” aš kenna aš félagsmįlanefnd į ekki nęgan pening. - Einmitt

Ķ žrišja lagi. Magnśs segir ķ skrifum sķnum, ,,En ég į svo sem ekki von į žvķ aš rķkisstjórnarmeirihlutinn hleypi žessum mįlum ķ gegn. Er hęgt aš bśast viš žvķ žegar viš sitjum til aš mynda uppi meš fjįrmįlarįšherra sem meš peningabraski ku hafa sópaš til sķn tępum 50 milljónum rétt įšur en hann tók viš žvķ embętti, meš žvķ aš selja stofnfjįrhlut sinn ķ Sparisjóši Hafnarfjaršar?

Žaš saka rįšherra um peningabrask er engin smį įsökun. En Magnśs Žór er lķklega yfir žaš hafinn aš žurfa aš śtskżra mįl sitt eitthvaš frekar. Hann hefur allavega sjaldnast gert žaš hingaš til.

Magnśs lżkur fyrri grein sinni į žessum oršum:
,,En hvaš gerist svo? Jś, žessir sömu rįšherrar stinga bara fyrirmęlum Alžingis ofan ķ nęstu ruslakörfu. Og komast upp meš žaš. Til hvers erum viš aš eyša peningum skattborgaranna ķ žessa vitleysu? Er ekki bara réttast aš loka sjoppunni og senda žingiš heim?

Žetta er lķklegast žaš gįfulegasta sem hefur komiš frį žingmanninum.

Gķsli Freyr Valdórsson


Nęsta sķša »

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband