Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2005

Alfreš višurkennir misferli sitt

Žegar ég var lķtill gerši ég dįldiš sem ég įtti ekki aš gera. Móšir mķn var bśin aš banna mér aš fara yfir įkvešan götu ķ bęnum (sem er s.s. alveg ešlilegt aš foreldrar geri) og ętlašist til žess aš ég hlżddi žvķ. Einn daginn įkvaš vinur minn aš fara yfir götuna ,,ęgilegu” og ég gat aš sjįlfsögšu ekki veriš minni mašur og elti hann.

En į einhvern óskiljanlegan hįtt komast foreldar alltaf aš öllu og žegar hetjan ég kom heim męttu mér reišir foreldrar. Ég var spuršur af hverju ég hefši fariš žangaš sem ég fór žegar bśiš var aš banna mér žaš. Ķ stašinn fyrir aš neita fyrir allt saman og lįta eins og ég hefši veriš ķ nęsta nįgrenni allan tķmann sagši ég žeim aš vinur minn (sem ég man ekki hvaš heitir af žvķ aš hann talaši aldrei viš mig aftur) hefši nś fariš žarna fyrst.

Žetta žóttu mér sjįlfsögš višbrögš og get réttlętt žau meš góšum rökum – ég var sjö įra.

Ķ byrjun jśnķ fęršu Ungir Sjįlfstęšismenn Alfreš Žorsteinssyni, formanni stjórnar Orkuveitu Reykjavķkur, Monopoly spiliš aš gjöf. Eins og fram kemur ķ tilkynningu SUS var žetta gert til aš ,,mótmęla taumlausri eyšslu Alfrešs į kostnaš borgarbśa.”

Fram kemur ķ tilkynningu SUS aš vonandi lįta Alfreš sér nęgja aš kaupa eignir fyrir žį spilapeninga sem eru ķ spilinu en hętti į sama tima aš leika sér meš skattfé borgarbśa. En eins og margoft hefur komiš fram og allir sjį nema Alfreš sjįlfur hefur hann hingaš til fariš frjįlslega meš žaš fé sem tilheyrir borgarbśum.

Alfreš hins vegar vill ekki eins og įšur sagši kannast viš neitt af žessu og sendi spiliš til baka meš žeirri kvešju aš Davķš Oddsson hefši nś į sķnum tķma byggt Perluna og hefši žar meš ,,brušlaš” meira meš fjįrmuni borgarinnar. Žaš er nś bara žaš.

Til hamingju Alfreš Žorsteinsson – Žś ert bśinn aš vinna argjśmentiš um žaš hver brušlar mest meš peninga! Jį, žaš vantar ekki aš hann Alfreš sé mįlefnalegur. Svona įlķka mįlefnalegur og ég var žegar ég var sjö įra.

En bķšum nś viš. Viš skulum hafa eitt ķ huga. Davķš Oddsson var borgarstjóri Reykvķkinga ķ 9 įr og į žvķ tķmabili var Perlan byggš. Hśn var s.s. byggš ķ borgarstjóratķš Davķšs Oddssonar. Alfreš Žorsteinsson er EKKI borgarstjóri Reykjavķkur. Hann getur žvķ ekki sett sig į hįan hest meš žvķ aš bera sig saman viš fyrrverandi borgarstjóra. Hvaša skošun sem menn hafa į Perlunni eša fleiru sem framkvęmt var ķ borgarstjóratķš Davķšs Oddssonar, žį réttlętir ekkert žaš brask og brušl sem į sér staš ķ Orkuveitunni undir stjórn Alfrešs Žorsteinssonar. Žaš er ekki hlutverk OR aš standa ķ fjarskipavišskiptum, rękjueldi, sumarbśstašabyggš og fleiru. Žetta er verkefni sem einkaašilar eiga aš taka sér fyrir hendur og ef svo vill til aš hiš opinbera įkvešur aš

Nś mį vel vera aš Alfreš lķti į sig sem borgarstóra. Hver veit nema Alfreš sé valdamesti leikmašurinn ķ samstarfi R-listans. Ekki veit ég žaš og ekki vita borgarbśar hver stjórnar į bakviš tjöldin ķ valdasamstarfi R-listans. Enda er žaš ekkert skrķtiš žar sem žeir vita žaš stundum ekki sjįlfir. Žaš hlżtur aš vera erfitt aš eiga samstarf viš flokka sem hafa enga hugsjón nema žį aš sjįlfstęšismenn komist ekki til valda ķ borginni.

Žorbjörg Helga Vigfśsdóttir bendir réttilega į žaš ķ grein aš flokkarnir sem standa aš R-listanum eru ,,mįlefnafįtękir og stefnulausir.” Žaš er śt af žvķ sem aš allir geta leikiš sér ķ sķnu horni og žeir einu sem žurfa aš gjalda eru borgarbśar meš skattpeningum sķnum.

Viršing Alfrešs og félaga (ef félaga skyldi kalla) ķ R-listanum fyrir fjįrmagni borgarbśa er nįkvęmlega engin. Borgarbśar eiga betra skiliš og žaš eru komiš aš borgarbśum aš sigra nęstu kosningar.

Gķsli Freyr Valdórsson

Birtist įšur į sus.is


„Ķsland opnasta land ķ Evrópu“

Į undanförnum įrum hafa żmsir ašilar hér į landi haldiš žvķ statt og stöšugt fram aš Ķsland vęri į góšri leiš meš aš verša aš einhvers konar fasistarķki žegar kęmi aš mįlefnum innflytjenda og aš ķslenzk stjórnvöld geršu allt sem ķ žeirra valdi stęši til žess aš koma ķ veg fyrir aš erlendir einstaklingar gętu sezt hér aš. Sérstaklega hefur žessu veriš haldiš fram ķ tengslum viš komur fólks til landsins sem óskaš hefur eftir pólitķsku hęli hér. Hafa fjölmišlar ennfremur tekiš virkan žįtt ķ žvķ ķ gegnum tķšina aš skapa umrędda mynd af stefnu stjórnvalda ķ žessum mįlum. Var žetta sérstaklega įberandi fyrir rśmu įri sķšan žegar frumvarp dómsmįlarįšuneytisins til breytinga į śtlendingalögum lį fyrir Alžingi.

Ķ sķšustu viku var greint frį žvķ aš nokkrir erlendir einstaklingar, sem sótt hafa um pólitķskt hęli hér į landi og eru ķ umsjį félagsžjónustu Reykjanesbęjar į mešan mįl žeirra eru skošuš, hafi fariš ķ kröfugöngu um bęinn og kvartaš yfir žvķ aš žaš tęki langan tķma aš afgreiša mįl žeirra hjį hinu opinbera. Sögšust žeir hafa lķtiš viš aš vera į mešan mįl žeirra vęru skošuš og kröfušust žess aš fį hér bśsetu- og atvinnuleyfi ef marka mį fréttir fjölmišla af mįlinu. Höfšu žeir uppi stór orš um ķslenzk stjórnvöld og sögšu žeim m.a. vera sama um sig og aš žau litu ekki į sig sem mannverur.

Fyrst ķ staš höfšu flestir fjölmišlar ekki fyrir žvķ aš kanna hver afstaša fulltrśa stjórnvalda kynni aš vera til mįlsins utan Morgunblašiš sem hafši strax samband viš Hjördķsi Įrnadóttur, félagsmįlastjóra Reykjanesbęjar. Ķ kjölfariš ręttist smįm saman śr fréttaflutningi annarra fjölmišla af mįlinu. Kom ķ ljós aš mótmęlendurnir höfšu į engan hįtt komiš kvörtunum sķnum į framfęri viš félagsmįlayfirvöld ķ Reykjanesbę og kom Hjördķs algerlega af fjöllum žegar hśn frétti af mótmęlunum.

Ķ kvöldfréttum Stöšvar 2 26. jśnķ sl. var sķšan rętt viš Jóhann R. Benediktsson, sżslumann į Keflavķkurflugvelli, en embętti hans rannsakar flest žau mįl sem koma upp vegna umsókna um hęli hér į landi. Sagši Jóhann aš fyrir lęgi aš langflestir hęlisleitendur, sem kęmu hingaš til lands, vęru aš misnota flóttamannasamning Sameinušu žjóšanna og vęru ķ reynd ekki pólitķskir flóttamenn. Sagši hann rannsókn žessara mįla flókna og taka sinn tķma og ekki bętti sķšan śr skįk ķ žeim tilfellum sem viškomandi einstaklingar gęfu upp rangar upplżsingar um sig, en fjölmörg slķk mįl kęmu upp į hverju įri. Sagši hann ennfremur aš ašbśnašur hęlisleitenda hér į landi vęri mun betri en ķ öšrum löndum žar sem žeir vęru yfirleitt geymdir ķ sérstökum bśšum og fengju ekki aš fara frjįlsir ferša sinna ólķkt žvķ sem geršist hér į landi.

Sagt var frį žvķ ķ fréttatķmanum aš t.a.m. hafi einn žeirra einstaklinga, sem tóku žįtt ķ mótmęlunum ķ Reykjanesbę, óskaš eftir hęli hér į landi ķ fyrra. Žegar ķslenzk yfirvöld hafi fariš aš rannsaka mįl hans hafi hann lįtiš sig hverfa af landi brott. Eftir žaš hafi frétzt af manninum ķ Hollandi žar sem hann hafi einnig sótt um hęli. Žegar žarlend yfirvöld hafi fariš aš rannsaka mįl hans hafi hann leikiš sama leikinn og lįtiš sig hverfa. Žaš hafi sķšan veriš ķ janśar į žessu įri sem hann hafi komiš aftur hingaš til lands og žį undir öšru nafni en žegar hann kom hingaš fyrst. Hann hafi óskaš eftir atvinnu- og dvalarleyfi hér en ekki fengiš og žį óskaš eftir hęli sem flóttamašur ķ annaš sinn. Sagši aš lokum ķ fréttinni aš vitaš vęri aš mašurinn hefši nś žegar stöšu flóttamanns ķ Žżzkalandi.

Kvöldiš eftir ręddi sķšan Stöš 2 viš Žóri Gušmundsson hjį Rauša krossi Ķslands. Sagši hann Rauša krossinn ekki gera miklar athugasemdir viš žaš hvernig flóttamannasamningi Sameinušu žjóšanna vęri framfylgt hér į landi og aš hann teldi Ķsland vera eitt opnasta land Evrópu ķ žessum efnum. Sagši hann ennfremur ešlilegt aš žaš tęki tķma aš kanna vel mįl žeirra sem sęktu um hęli hér į landi svo hęgt vęri aš skera śr um žaš hverjir ęttu rétt į hęli og hverjir ekki. Sagši hann aš hvert land hefši rétt į aš setja reglur um žaš hverjir kęmu til landsins og hverjir ekki og aš žaš vęri ekkert óešlilegt viš žaš. Žeir sem uppfylltu ekki skilyrši ķslenzkra stjórnvalda, sem og skilyrši flóttamannasamnings Sameinušu žjóšanna, ęttu ekki rétt į aš vera hérna.

Óneitanlega eru einkum žau orš Žóris, aš Ķsland sé eitt opnasta land Evrópu žegar kemur aš möguleikum śtlendinga til aš setjast hér aš, merkileg ķ ljósi žeirra fullyršinga sem getiš var ķ upphafi greinarinnar. Ljóst er aš žęr fullyršingar eru algerlega śr lausu lofti gripnar og rśmlega žaš. Žaš gleymist lķka ķ hamagangnum, viš aš lįta stjórnvöld lķta illa śt ķ žessum mįlum en alla žį sem sękja hér um hęli vel, aš einstaklingar sem óska eftir stöšu flóttamanna hér į landi į fölskum forsendum, og leggja žar meš mikla vinnu į stjórnvöld viš aš komast til botns ķ mįlum žeirra, eru meš žvķ aš tefja afgreišslu į mįlum žeirra einstaklinga sem raunverulega kunna aš eiga rétt į hęli hér į landi. Um žį hliš mįlsins er žó ekkert fjallaš ķ fjölmišlum.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Mįnudagspósturinn 27. jśnķ 2005

Nś nżveriš lauk įrlegri rįšstefnu Alžjóšahvalveiširįšsins ķ Seoul ķ Sušur-Kóreu og veršur aš višurkennast aš nišurstöšur hennar hafi veriš įkvešin vonbrigši žar sem ekki tókst aš nį samkomulagi um hvalveišar ķ atvinnuskyni eins og margir höfšu vonazt eftir. Var tališ aš mögulegt yrši aš slķkt samkomulag nęšist eftir aš Danir lżstu yfir stušningi viš žaš en sś varš žó ekki raunin žegar į reyndi. Var haft eftir ķslenzku sendinefndinni aš rįšstefnunni lokinni aš ólķklegt vęri aš hvalveišar yršu leyfšar af rįšinu ķ nįnustu framtķš.

Alžjóšahvalveiširįšiš er reyndar löngu oršiš aš óttalegum brandara. Rįšiš var upphaflega sett į laggirnar til aš stušla aš skynsamlegri stjórnun hvalveiša en hefur ķ seinni tķš oršiš aš eins konar hvalfrišunartęki sem er alfariš mótfalliš hvalveišum eins og žęr leggja sig. Ašild aš rįšinu eiga fjölmörg rķki sem hafa ekki nokkra einustu hagsmuni af hvalveišum og liggja sum žeirra ekki einu sinni aš sjó eins og t.a.m. Austurrķki, Sviss og Tékkland svo dęmi séu tekin. Er ekki aš furša aš komiš hafi beinlķnis fram tillögur um aš rįšiš verši endurskķrt Ažjóšahvalverndunarrįšiš og aš stofnaš verši nżtt Alžjóšahvalveiširįš sem raunverulega hafi žaš aš markmiši sķnu aš stušla aš skynsamlegri nżtingu hvalastofna.

Eins og kunnugt er höfum viš Ķslendinga stundaš vķsindaveišar į hval hér viš land undanfarin įr. Köllušu žęr veišar ķ fyrstu į mikil mótmęli erlendis frį og žį ekki sķzt frį żmsum erlendum nįttśruverndarsamtökum s.s. Gręnfrišungum. Skošanakannanir hafa žó sżnt aš mikill meirihluti Ķslendinga sé hlynntur veišunum. Įróšurinn gegn žeim var einkum į žį leiš aš žęr myndu leggja ķslenzkan feršamannaišnaš meira eša minna ķ rśst og skaša ķmynd Ķslands erlendis. Feršamannastraumurinn til landsins myndi dragast verulega saman sem aftur myndi m.a. žżša mikinn fjįrhagslegan skaša fyrir žjóšarbśiš.

Žetta gekk žó ekki eftir og hefur ekkert lįt oršiš ķ aukningu į komum feršamanna til Ķslands žó viš hęfum vķsindaveišar į hval. Žaš er žvķ kannski ekki aš furša aš lķtiš hafi heyrzt ķ andstęšingum veišanna um langt skeiš. Ein rökin gegn veišunum eru aš engir markašir séu fyrir hvalkjöt ķ heiminum. Žaš er kannski żmislegt til ķ žvķ eins og stašan er ķ dag enda engin furša žegar algert hvalveišibann hefur veriš ķ gildi ķ heiminum ķ aš verša tvo įratugi. Talsverša markašssetningu žarf venjulega til žegar veriš er aš kynna nżja framleišslu og vęntanlega eru hvalaafuršir engin undantekning ķ žeim efnum.

Samkvęmt mati vķsindanefndar Noršur-Atlantshafssjįvarspendżrarįšsins eru hrefnu- og langreyšarstofnar viš Ķsland nś nįlęgt žvķ eša bśnar aš nį žeirri stofnstęrš sem žeir voru ķ įšur en skipulegar veišar hófust hér viš land fyrir tępri öld sķšan. Telur nefndin aš óhętt sé aš veiša 200 hrefnur og 150 langreyšar viš Ķsland įn žess aš žessir hvalastofnar beri af žvķ skaša. Er žaš mat nefndarinnar aš Miš-Atlantshafshrefnustofninn viš Ķsland telji nś um 44 žśsund dżr og aš ķ svonefndum Austur-Gręnlands-Ķslands langreyšarstofni séu um 25 žśsund dżr.

Rökin gegn hvalveišum į tegundum sem ekki eru ķ śtrżmingarhęttu, s.s. hrefnu, eru nęr undantekningalaust tilfinningarök. Mįlflutningurinn gengur žį yfirleitt śt į aš ekki megi veiša hvali yfir höfuš į žeim forsendum aš allir hvalir séu ķ śtrżmingarhęttu sem er alrangt. Einnig er žvķ t.a.m. haldiš fram aš hvalir séu svo gįfašar skepnur og žvķ megi ekki veiša žį. Viša er žaš hreinlega oršiš aš lķfstķl hjį įkvešnum einstaklingum, įsamt żmsu öšru hlišstęšu, aš berjast gegn hvalveišum og ķ ófįum tilfellum hefur umrętt fólk klįrlega litla hugmynd um stašreyndir mįlsins. Trśir žvķ t.a.m. virkilega aš allir hvalir séu ķ śtrżmingarhęttu enda hafa żmis nįttśruverndarsamtök beinlķnis ališ į slķkri fįfręši og vitleysu.

Gręnfrišungar eru kannski žau samtök sem einna mest įberandi hafa veriš ķ andstöšunni viš hvalveišar ķ heiminum. Žaš er nś ekki eyšandi mörgum oršum ķ žau samtök en ég vil samt koma ašeins inn į mįlflutning žeirra. Nżveriš var skip į žeirra vegum statt ķ Reykjavķkurhöfn og af žvķ tilefni var rętt viš talsmann žeirra ķ Morgunblašinu žann 21. jśnķ sl. Žar sagši hann m.a. aš Gręnfrišungar vęru į móti hvalveišum vegna žess aš žeir óttušust aš frekari veišar į hval myndu žżša aš finna yrši markaši fyrir afurširnar. Ef žeir markašir fyndust myndi žaš žżša enn meiri sókn ķ hvalveišar sem skila myndi sér ķ žrżstingi į aš auka veišikvóta. Žetta myndi į endanum žżša ofveiši og hrun hvalastofna. Hér er aušvitaš veriš aš mįla skrattann all hressilega į vegginn en žaš sem kannski athyglisveršast er viš žessi “rök” er aš meš žeim mętti t.a.m. alveg eins tala fyrir žvķ aš hętt yrši aš veiša žorsk eša nįnast hvaša ašra sjįvarafurš.

Talsmašurinn var žį spuršur aš žvķ hvort Gręnfrišungar vęru mótfallnir hvalveišum ef tryggt yrši aš žęr leiddu ekki til ofveiši eša hruns hvašastofna. Svariš stóš ekki į sér, talsmašurinn sagši žaš engu skipta fyrir afstöšu Gręnfrišunga. Žeir vęru eftir sem įšur algerlega į móti hvalveišum, hvort sem žaš kynni aš leiša til ofveiši og hruns eša ekki. Aušvitaš er žessi mįlflutningur tóm vitleysa en į sama tķma lżsandi fyrir mįlflutning margra žeirra sem mótfallnir eru hvalveišum. Žaš mį eiginlega segja aš žessir ašilar séu einfaldlega į móti hvalveišum „ažžžķbara“. Žaš er aušvitaš ekki hęgt aš ręša mįlefnalega viš slķkt fólk.

Eins og stašan er ķ dag eru Noršmenn eina žjóšin ķ heiminum sem stundar hvalveišar ķ atvinnuskyni, en viš Ķslendingar įsamt Japönum stundum vķsindaveišar į hvölum. Žrįtt fyrir spįr um annaš af hįlfu andstęšinga hvalveiša hafa veišar Noršmanna ekki haft ķ för meš sér neinar slęmar afleišingar fyrir žį s.s. višskiptabönn eša ašrar alžjóšlegar refsiašgeršir. Lķtil sem engin hętta veršur žvķ aš teljast į žvķ aš sś yrši raunin ķ tilfelli okkar Ķslendinga ef viš tękjum žį įkvöršun aš hefja hvalveišar ķ atvinnuskyni eins og fręndur okkar Noršmenn aš loknum žeim vķsindaveišum sem nś standa yfir, hvaš sem hinu svokallaša Alžjóšahvalveiširįši kann aš finnast um žaš.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Hęgšu į žér – tökum slysin śr umferš!

Ķ vikunni hófst žjóšarįtak Vįtryggingafélags Ķslands gegn umferšarslysum. Er žetta fimmta sumariš ķ röš sem VĶS stendur fyrir žvķ. Ekki veitir af žvķ aš minna į mikilvęgi žess aš fara varlega ķ umferšinni. Ķ įtaki VĶS aš žessu sinni er athyglinni aš mestu beint aš žeirri nöpru stašreynd aš beint samhengi sé į milli of mikils hraša og alvarlegra afleišinga umferšarslysa. Žaš er margsannaš aš meirihluti banaslysa ķ umferšinni veršur į žjóšvegum landsins og slys utan borgar- og bęjarmarka eru jafnan mun alvarlegri en innan žéttbżlismarka. VĶS mun samhliša žessu žjóšarįtaki standa fyrir auglżsingaherferš žar sem ökumenn eru hvattir til aš draga śr hrašanum. Samhliša žvķ veršur vakin athygli į nżjum leišbeinandi umferšarmerkjum sem Vegageršin mun setja upp ķ sumar į hęttulegum vegaköflum į landinu. Verša žau sett upp į svoköllušum svartblettum žar sem slysahętta er jafnan mjög mikil.

Žaš hefur veriš dapurlegt aš fylgjast meš fréttum seinustu vikna af alvarlegum slysum ķ umferšinni og dapurlegum örlögum fjölda fólks sem lįtiš hefur lķfiš ķ žessum slysum. Nś žegar hafa 13 einstaklingar lįtiš lķfiš į įrinu ķ umferšarslysum. Sérstaklega hefur veriš dapurlegt aš heyra fréttir af skelfilegum umferšarslysum hér ķ nįgrenni heimabęjar mķns, Akureyri, en fjórir hafa lįtist ķ tveim hörmulegum slysum ķ Öxnadal seinustu vikur. Į įrinu 2004 létu 23 einstaklingar lķfiš ķ 20 umferšarslysum. Ef marka mį tölur sem kynntar voru viš upphaf žjóšarįtaksins hafa nķu af 13 banaslysum į žessu įri oršiš ķ dreifbżli, eša tęplega 70%. Įriš 2004 uršu 65% banaslysa ķ dreifbżli. 70% banaslysa žaš sem af er žessu įri hafa oršiš ķ dreifbżli. Žetta eru dapurlegar tölur sem žarna sjįst. Į bakviš žessar nöpru tölur eru fjölskyldur ķ sįrum – einstaklingar ķ sorg vegna sorglegs frįfalls nįinna ęttingja.

Lengi hef ég veriš mikill talsmašur žess aš hafa öfluga umfjöllun um umferšarmįl og minna fólk sķfellt į mikilvęgi žess aš keyra varlega og varast slys. Umferšarslys eru sorgleg og tķšni žeirra hérlendis er alltof mikil. Umferšarslys breyta lķfi fólks aš eilķfu. Ekkert veršur samt eftir žau. Žeir vita žaš best sem misst hafa nįinn ęttingja eša vin ķ slķku slysi hversu žung byrši žaš er aš lifa eftir žau sorglegu umskipti og sįrin sem fylgja slķku daušsfalli gróa seint eša aldrei. Žaš er sorgleg stašreynd eins og fyrr segir aš įrlega er fjöldi fjölskyldna ķ sįrum vegna daušsfalls af völdum umferšarslyss. Sķšustu įr hafa Umferšarrįš og sķšar Umferšarstofa stašiš sig vel ķ aš tjį sig um žessi mįl og koma bošskapnum sem einfaldast og best til skila. Sérstaklega fannst mér žetta heppnast best ķ auglżsingaherferš į sķšasta įri žar sem hljómaši tónverk Jóns Įsgeirssonar viš Vķsur Vatnsenda Rósu og sżndar voru myndir af vegum og myndir lįtinna kristöllušust žar.

Žaš er dęmi um auglżsingaherferš sem heppnast, lįtlaus en žó įhrifamikil og kemur mikilvęgum bošskap til skila. Žaš er žó mitt mat aš Umferšarstofu hafi brugšist hrikalega bogalistin seinustu vikurnar. Mér hefur blöskraš nżlegar auglżsingaherferšir Umferšarstofu, žaš er alveg einfalt mįl og lįi mér hver sem vill. Žęr skjóta hįtt ķ efnistökum en žaš er skotiš svo langt yfir markiš aš vart hefur sést annaš eins lengi. Birst hafa auglżsingar sem eru Umferšarstofu til skammar. Sérstaklega ein žeirra sem sżndi barn detta fram af svölum. Sjįlfsagt er aš fį fram umręšu og vekja fólk til lķfs um žessi mįl og tryggja umferšaröryggi. En žarna er alltof langt gengiš. Verst fannst mér aš sjį börn notuš ķ žessu skyni meš žessum grófa hętti žar sem fariš er langt yfir strikiš. Er žaš ekki Umferšarstofu til framdrįttar aš auglżsa meš žessum hętti og taldi ég aš žessi lįgkśrulega framsetning myndi fį menn į žeim bęnum til aš hugsa sinn gang. Sś varš nś ekki aldeilis raunin.

Fyrir nokkrum vikum birtist okkur önnur auglżsingaherferš žar sem smįkrakkar į leikskóla ausa śt śr sér fśkyršunum og sjįst svo ķ lokin fara heim meš foreldrunum sem ausa žar fśkyršum yfir nęsta ökumann. Žessar auglżsingar missa marks og eru ekki til neins. Nema žį aš Umferšarstofa sé oršin aš mįlverndarrįši allt ķ einu! Umferšarstofa į aš beita sér fyrir auglżsingum ķ takt viš žaš sem hefur birst seinustu įrin, mun frekar en feta sig į žessa braut. Mega auglżsingar um stórmįl sem žarf aš vekja fólk til umhugsunar um ekki ganga of langt og žurfa ašilar aš passa sig, enda aušvelt aš feta sig śt af brautinni og misstķga sig hrapalega. Til Umferšarstofu eru skilabošin frį mér einföld: žaš žarf ekki aš skjóta hįtt til aš hitta ķ mark. Einfaldur og beinskeyttur bošskapur meš mannlegu yfirbragši virkar best. Einfalt mįl!

En ég fagna žjóšarįtaki VĶS ķ umferšarmįlum. Ragnheišur Davķšsdóttir leišir žetta žjóšarįtak sem fyrr af miklum krafti og er öflugur talsmašur žess. Ķ grunninn séš vekur žetta okkur öll til lķfsins ķ žessum efnum, eša ég ętla rétt aš vona žaš. Dapurleg umferšarslys seinustu įra og hörmuleg örlög fjölda Ķslendinga sem lįtist hafa eša slasast mjög illa ķ skelfilegum umferšarslysum į aš vera okkur vitnisburšur žess aš taka til okkar rįša – žaš žarf aš hugleiša stöšu mįla og reyna aš bęta umferšarmenninguna. Ķ kjörorši žessa žjóšarįtaks er komin lykilsetning okkar ķ umferšinni aš mķnu mati: Hęgšu į žér – tökum slysin śr umferš!

Stefįn Frišrik Stefįnsson
stebbifr(a)simnet.is


Žeir sletta skyrinu...

Nś fyrir skömmu réšust žrķr einstaklingar inn į alžjóšlega rįšstefnu um įlišnašinn sem haldin var į hóteli ķ Reykjavķk. Fundarefniš er vissulega eldfimt ķ hugum sumra en engu aš sķšur kom žaš mér nokkuš į óvart aš félagsskapur sem kallar sig Nįttśruvaktina stóš mótmęlastöšu fyrir framan hóteliš til žess aš mótmęla žvķ ,,svo lķtiš beri į” aš slķk rįšstefna vęri haldin hér į landi eins og segir ķ frétt į www.visir.is. Žaš fór žó ekki minna fyrir žeim en svo aš fįnar erlendra rķkja sem flaggaš hafši veriš fyrir utan hóteliš voru dregnir ķ hįlfa stöng af ašilum sem tóku žįtt ķ mótmęlunum.

Tvöhundruš fulltrśar ašila sem starfa ķ įlišnaši sįtu rįšstefnuna og var žeim skiljanlega mjög brugšiš žegar žeir uršu fyrir gręnlitašri sśrmjólkurblöndu žremenninganna enda hefši hęglega eitthvaš annaš og alvarlegra en mjólkurafurš getaš veriš žarna į feršinni. Trķóiš var handtekiš af lögreglu ķ kjölfar įrįsar sinnar og fengu aš gista fangageymslur. Einn žeirra var sķšan śrskuršašur ķ gęsluvaršhald en hinum tveimur var sleppt eftir yfirheyrslur.

Žegar litiš er į hverjir einstaklingarnir žrķr sem žarna voru aš verki eru vakna margar spurningar. Fyrstan ętla ég aš nefna Paul Gill en hann er breskur atvinnumótmęlandi sem kenndi į nįmskeiši ķ borgaralegri óhlżšni sem haldiš var ķ Reykjavķk fyrir skömmu. Annar žįttakandi ķ įrįsinni į rįšstefnugestina var Arna Ösp Magnśsardóttir en hśn var kynnt til leiks sem ,,hugrakkur borgari” ķ frétt Stöšvar 2 af nįmskeiši Gills og tók žįtt ķ žvķ. Ég get illa tekiš undir žennan titil sem Stöš 2 gaf henni. Miklu frekar ętti aš kalla hana barnalegan borgara enda įrįs žeirra félaga į saklausa rįšstefnugestanna miklu frekar ķ ętt viš barnaskap heldur en hugrekki. Žrišji ašilinn heitir sķšan Ólafur Pįll Siguršsson en hann er einn žeirra sem skipuleggur tjaldbśširnar sem fyrirhugaš er aš koma upp viš Kįrahnjśka ķ sumar ķ mótmęlaskyni viš žęr framkvęmdir sem žar eru ķ fullum gangi. Lķkt og fjölmišlar hafa einnig réttilega bent į eftir atburšinn gengdi hann starfi framkvęmdastjóra Nįttśruvaktarinnar į tķmabili og er fullgildur mešlimur ķ samtökunum.

Nįttśruvaktin hefur hins vegar gert allt sem ķ hennar valdi stendur til žess aš žvo hendur sķnar af įrįs žremenninganna į hina saklausu rįšstefnugesti. Ķ fréttatilkynningu sem samtökin sendu frį sér ķ kjölfar įrįsarinnar segir aš samtökin tengist įrįsinni ekki į nokkurn hįtt en jafnframt aš žau voni aš efniš hafi veriš umhverfisvęnt og benda ennfremur į aš hafi einhver spjöll veriš unnin meš įrįsinni séu žau fullkomlega afturkręf ólķkt fyrirhugašri ašför įlrisanna aš ķslenskri nįttśru. Ég er alls ekki aš halda žvķ fram aš Nįttśruvaktin standi į bak viš įrįsina meš nokkrum hętti enda hafa ašgeršir ķslenskra nįttśruverndarsamtaka veriš meš frišsömum hętti hingaš til. Hins vegar tel ég mjög ósmekklegt hvernig žeir hnżta aftan viš žessum athugasemdum varšandi afturkręfni skemmda sem hugsanlega voru unnar į fatnaši rįšstefnugesta sem og tęknibśnaši hótelsins.

Ķ Austurglugganum žann 20. maķ sķšastlišinn var vištal viš Noršfiršinginn Žórarin Einarsson en hann sat fund sem haldinn var ķ maķ til skipulagningar mótmęlunum upp viš Kįrahnjśka nś ķ sumar. Žar segir hann m.a.: ,,Žaš stendur ekki til aš fremja nein skemmdarverk į Kįrahnjśkum. Žau hafa žegar veriš unnin.”

Žaš er įgętt aš vita žaš. Hins vegar veršur fólk bara aš fyrirgefa žótt ég eigi erfitt meš aš gleypa žvķ aš ekkert muni koma upp į viš Kįrahnjśka ķ sumar. Sporin hręša svo sannarlega og nęgir žį bara aš lķta til žess atburšar sem varš į rįšstefnunni góšu og voru reifašir hér aš framan. Ég er žess fullviss aš žaš verša einhver lęti ķ sumar viš Kįrahnjśka og lögreglan hér eystra mun hafa nóg aš gera viš aš hafa hemil į žvķ fólki sem ętlar sér žangaš upp eftir til žess aš sżna borgaralega óhlżšni eša ,,borgaralegt hugrekki” eins og žeir sem žaš iška kjósa aš kalla žaš.

Žaš varš sķšan ekki til žess aš draga śr óróleika mķnum žegar ég las įfram ķ vištali blašamanns Austurgluggans viš Žórarinn. ,,Žórarinn segist eiga erfitt meš aš tjį sig um hugsanlegan fjölda mótmęlenda ķ sumar en segir žó aš įhugi erlendis frį sé talsveršur. Mótmęlin munu verša į svipušum tķma og G-8 fundurinn ķ Skotlandi og reikna mį žvķ meš aš žašan komi fólk.” Žetta er aš vķsu eitthvaš sem legiš hefur fyrir frį žvķ fyrst fór aš kvissast śt um mótmęlin. Žaš breytir žvķ hins vegar ekki aš žaš fólk sem mannar G-8 mótmęli vķša um heim er langt frį žvķ aš vera frišarins fólk. Fréttamyndir sżna heilu borgirnar lagšar meira og minna ķ rśst vegna óeirša žeirra sem mótmęla undir formerkjum andstöšu viš hnattvęšingu.

Er žaš virkilega svona fólk sem viš viljum fį hingaš til lands til žess aš mótmęla fullkomlega löglegum framkvęmdum į hįlendinu? Viš megum nefninlega ekki gleyma žvķ aš žrįtt fyrir allt eru framkvęmdirnar viš Kįrahnjśka fullkomlega löglegar og žvķ gjörsamlega óžolandi og ólķšandi ef aš örfįir einstaklingar ętla sér aš hafa truflandi įhrif į žessar framkvęmdir meš skemmdarverkum eša ólįtum.

Žaš er fullkomlega ešlilegt aš fólk mótmęli. Žaš er žeirra réttur. Hins vegar verša öll slķk mótmęli aš vera meš frišsömum hętti. Žaš er gjörsamlega óžolandi ef menn grķpa til ofbeldisfullra ašgerša ķ mótmęlum sķnum. Slķkt er mįlstaš žess sķšur en svo til framdrįttar og skilar engum įrangri.

Gunnar R. Jónsson
grj@visir.is


Mįnudagspósturinn 20. jśnķ 2005

Egill Helgason gerir Heimssżn, hreyfingu sjįlfstęšissinna ķ Evrópumįlum, aš umfjöllunarefni ķ nżlegum pistli į vefsvęši sķnu į Vķsi.is. Reyndar kallar Egill Heimssżn „hreyfingu Evrópuandstęšinga į Ķslandi“ og viršist žar meš falla ķ žį gryfju sem sumir eru fastir ķ aš geta ekki gert greinarmun į annars vegar landfręšilega fyrirbęrinu “Evrópu” og hins vegar fyrst og fremst stjórnmįlafręšilega fyrirbęrinu “Evrópusambandinu”. Nema žetta oršalag sé einfaldlega mešvitaš og Egill sé meš žessu aš leggja sitt lóš į vogaskįlarnar ķ žeim einkennilega įróšri Evrópusambandsinna aš žetta tvennt sé eitt og hiš sama?

En hvaš um žaš. Egill segir aš Heimssżn sé samsett į hlišstęšan hįtt og „nei-hreyfingin ķ Evrópu“ (reyndar leyfi ég mér aš efast stórlega um aš Egill hafi einhverja yfirsżn yfir samsetningu žeirra nokkur hundruš félagsmanna sem eru ķ Heimssżn). Žar séu t.a.m. „gamlir sósķalistar“ og tekur hann Ragnar Arnalds sem dęmi um žaš. Einnig „ungir andstęšingar hnattvęšingarinnar“, sem er sį titill sem Įrmann Jakobsson fęr, „evróskeptķkerar śr ysta hęgri stóra hęgri flokksins“, sem er skilgreining Egils į Sigurši Kįra Kristjįnssyni, frjįlshyggjumenn eins og Birgir Tjörvi Pétursson og aš lokum segir Egill aš „meš laumist fulltrśar žeirra sem séu andsnśnir innflytjendum“ og nefnir hann mig sem dęmi um žaš.

Ekki er hęgt aš skilja žaš öšruvķsi en svo aš žessum einkunnagjöfum sé ętlaš aš draga upp dökka mynd af žeim sem ķ hlut eiga. Finnst mér t.a.m. furšulegt aš Egill geri aš žvķ skóna aš Siguršur Kįri sé einhvers konar hęgriöfgamašur og fróšlegt žętti mér lķka aš fį rök fyrir žeirri fullyršingu aš ég sé andsnśinn innflytjendum žó ég hafi vissulega lagt įherzlu į mikilvęgi ašlögunar ķ gegnum tķšina, žegar kemur aš innflytjendamįlunum, og ešlilegs ašhalds ķ samręmi viš žaš. Eitthvaš sem flestir gera sennilega ķ dag.

Reyndar viršist Egill ekki vita ķ hvorn fótinn hann eigi aš stķga ķ Evrópumįlunum og mį žannig t.a.m. nefna aš sl. haust kom Daniel Hannan, žingmašur brezka Ķhaldsflokksins į Evrópusambandsžinginu, til Ķslands į vegum Heimssżnar og var m.a. ķ vištali ķ Silfri Egils. Var Egill vķst afar hrifinn af Hannan og var stuttu sķšar svo įnęgšur meš grein eftir hann ķ brezka tķmaritinu The Spectator aš hann sį įstęšu til aš skrifa sérstaklega um hana į vefsvęši sķnu į Vķsi.is og leggja įherzlu į žaš helzta sem Hannan hafši aš segja.

Ķ grein sinni fjallaši Hannan um žaš hvaš viš Ķslendingar vęrum aš gera žaš gott fyrir utan Evrópusambandiš og aš įstęša žess vęri sś aš viš hefšum haft vit į žvķ aš standa fyrir utan žaš. Ennfremur sagši hann aš Bretar gętu tekiš okkur sér til fyrirmyndar um aš ekkert mįl vęri fyrir rķki aš standa fyrir utan sambandiš. Hannan lżsti svo žeirri von sinni ķ lok greinarinnar aš Ķslandi aušnašist aš standa įfram fyrir utan Evrópusambandiš um ókomna tķš. Žetta nefndi Egill allt ķ skrifum sķnum į Vķsi.is įn žess aš gera viš žaš nokkra athugasemd. Hannan er vitanlega einn af žeim sem mynda nei-hreyfinguna ķ Evrópu sem Egill er nśna svo afskaplega uppi į kant viš af einhverjum įstęšum.

Ekki er hęgt aš sjį annaš en aš mikils ósamręmis gęti hjį Agli ķ žessum efnum sem annars vegar segir ķ pistli sķnum aš ķ „meginstraumi stjórnmįlanna“ detti engum heilvita manni ķ hug annaš en aš Ķsland eigi samleiš meš Evrópusambandinu og aš EES-samningurinn sé „svo gott sem ašild“ en tekur sķšan undir meš Daniel Hannan um aš viš Ķslendingar séum aš gera žaš eins gott og raun ber vitni vegna žess aš viš höfum haft vit į žvķ aš ganga ekki ķ sambandiš!

Žaš vill nefnilega svo til aš hin svokallaša nei-hreyfing ķ Evrópu inniheldur svo miklu fleiri en bara eitthvaš fólk sem er vel til hęgri eša vel til vinstri žó reynt hafi veriš aš mįla hlutina žannig upp af fjölmörgum stušningsmönnum Evrópusamrunans. Ég gęti nefnt til sögunnar ķ žvķ sambandi żmsar evrópskar hreyfingar og fleiri ašila vķša ķ hinu pólitķska landslagi sem hafa żmislegt viš žann samruna aš athuga sem veriš hefur ķ gangi innan Evrópusambandsins. Aš żja aš žvķ aš öll slķk gagnrżni byggst allajafna į einhverri śtlendingaandśš og verndarhyggju er aušvitaš stórmerkilegt ķ ljósi žess aš Evrópusambandiš sjįlft er tollabandalag sem beitir hįum verndartollum til žess aš standa vörš um žį framleišslu sem fram fer innan mśra žess.

Stašreyndin er einfaldlega sś aš andstašan viš aukinn samruna innan Evrópusambandsins, og viš ašild aš žvķ ķ žeim tilfellum sem žaš į viš, er oftar en ekki byggš į forsendum frelsis, lżšręšis, fullveldis og andstöšu viš mišstżringu og reglugeršafargan. Sś er einmitt einkum raunin hér į landi sem og t.a.m. ķ Bretlandi og vķšar.

Fullyršing Egils um aš ķ „meginstraumi stjórnmįlanna“ detti engum heilvita manni ķ hug aš Ķsland eigi ekki samleiš meš Evrópusambandinu og aš EES-samningurinn sé „svo gott sem ašild“ er sķšan furšuleg žó ekki nema bara ķ ljósi žeirrar stašreyndar aš ašeins einn stjórnmįlaflokkur į Ķslandi, Samfylkingin, hefur ašild aš Evrópusambandinu į stefnuskrį sinni og hefur ķ raun og veru ekki enn lagt ķ aš setja žaš stefnumįl į dagskrį. Hvar er žessi meginstraumur? Er žaš Samfylkingin? Er Sjįlfstęšisflokkurinn žį t.a.m. utan hans? Nęr er reyndar aš segja aš ķ meginstraumi stjórnmįlanna hér į landi sé sś skošun rķkjandi aš Ķsland eigi ekki erindi ķ Evrópusambandiš, a.m.k. ekki ķ nįnustu framtķš.

Og aš halda žvķ fram aš EES-samningurinn sé svo gott sem ašild aš Evrópusambandinu žarf ķ sjįlfu sér ekki aš ręša mikiš, svo augljós er munurinn žarna į milli, jafnvel žó menn vilji ekki sjį hann. Žaš er t.d. bara nżbśiš aš sżna fram į aš viš erum ekki aš taka yfir nema brot af lagageršum sambandsins ķ gegnum samninginn, žvert į fyrri og margķtrekašar fullyršingar ķslenzkra Evrópusambandssinna. Žó ašeins sé litiš til žessa eina atrišis er žaš nóg til aš sjį aš himinn og haf er į milli ašildar aš Evrópusambandinu annars vegar og EES-samningsins hins vegar.

Annars veltir mašur žvķ ešlilega fyrir sér aš lokum hvort žaš skyldi vera einskęr tilviljun aš Egill taki upp į žvķ aš skrifa žennan neikvęša pistil um Heimssżn og mešlimi hreyfingarinnar einmitt nśna žegar allt er į öšrum endanum innan Evrópusambandsins eins og kunnugt er og reyndar rśmlega žaš? Gęti veriš aš um sé aš ręša misheppnaša tilraun til aš beina athyglinni aš einhverju öšru žegar kemur aš Evrópumįlunum en žeirri alvarlegu stjórnmįlakreppu sem žar er viš lķši og fjallaš hefur veriš rękilega um ķ fjölmišlum į undanförnum vikum – ķslenzkum Evrópusambandssinnum vęntanlega til mikillar męšu? Annaš tilefni į ég a.m.k. bįgt meš aš koma auga į.

---

Annars hafa leištogar Evrópusambandsins įkvešiš aš setja fyrirhugaša stjórnarskrį sambandsins į ķs og į aš taka įkvöršun um framhald mįlsins eftir einhverja mįnuši, jafnvel ekki fyrr en aš įri. Ķ millitķšinni er hugmyndin aš leggja enn meira kapp į aš reka įróšur fyrir stjórnarskrįnni ķ ašildarrķkjum Evrópusambandsins og žį einkum žeim aušvitaš sem hafa lofaš žegnum sķnum žjóšaratkvęšagreišslum um mįliš. Telja żmsir aš slķkur aukinn įróšur muni ekki skila miklu og jafnvel snśast upp ķ andhverfu sķna enda ógrynni fjįr žegar veriš variš ķ žeim tilgangi af Evrópusambandinu sjįlfu sem og ašildarrķkjunum en įn žess aš žaš hafi skilaš sér betur en raun ber vitni.

Leištogar Evrópusambandsins munu meira eša minna vera sammįla um žaš aš sambandiš hafi aldrei veriš ķ eins mikilli stjórnmįlakreppu og nś er raunin. Og nś er bara aš bķša žess aš Eirķkur Bergmann Einarssin męti ķ vištal hjį einhverjum fjölmišlanna sem hlutlaus sérfręšingur ķ Evrópumįlum og segi aš žaš sé ešlilegt įstand aš Evrópusambandiš sé ķ stöšugri stjórnmįlakreppu. Eša svo sagši hann allavega žegar leištogar sambandsins voru aš rembast viš aš koma sér saman um efni stjórnarskrįrinnar hér um įriš. Spurningin er žį bara hvort žaš sé lķka ešlilegt įstand innan Evrópusambandsins aš žar sé ķ ófįum tilfellum višvarandi efnahagskreppa?

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is
 
(Birt einnig į www.heimssyn.is)


Žjóšhįtķšarpistill

Ķslensk žjóšernishyggja er og veršur alltaf tengt órjśfanlegum böndum viš ķmynd žjóšveldisins og hefur hśn žvķ išulega byggst į endurreisn žess ķ einhverri mynd. Einkenni žessa gullaldartķma sem mišaš er viš byggist ķ huga žjóšarinnar į sjįlfįkvöršunarrétti hennar og sjįlfsstęši sem viš glötušum en öšlušumst į nż eftir langa barįttu, į žingręšinu sem viš glötušum en endurreistum ķ įšurnefndri barįttu og žvķ frelsi einstaklingsins sem óneitanlega var hornsteinn žess samfélags sem hér blómstraši į žjóšveldisöld. Aušvitaš einnig į viršingu fyrir sögunni, menningunni, tungunni og hefšunum sem oršiš hafa einkennandi fyrir ķslenska žjóšmenningu ķ gegnum įrin.

Vissulega var žetta frelsi ekki allra, en jafnframt var óvķša jafn frjįlst samfélag nokkurs stašar ķ nįlęgum löndum eins og hér rķkti į žessum tķma, og vissulega var žjóšveldiš ekki hreint lżšręši eins og viš skiljum žaš ķ dag, en ķmynd žess ķ okkar huga er eftir sem įšur jafn veršmęt og kröftugur leišarvķsir enn ķ dag lķkt og į hįpunkti sjįlfsstęšisbarįttunnar. Žaš er naušsyn hverri žjóš aš hafa sterka sjįlfsmynd byggša į traustum grunni ķ sögu hennar, menningu og upplifun, sem sameinar hana, sérstaklega į góšum stundum eins og ķ dag er viš fögnum į sjöunda įratug ķslensks sjįlfstęšis.

Žessi sjįlfsmynd og žessi sameiginlegu gildi eru ķ hęttu vegna ósanngjarns samanburšar ķslenskrar žjóšernishyggju, eša föšurlandshyggju, viš andlżšręšisleg, fasķsk öfl sem upp komu um mišja sķšustu öld og misnotušu sér žęr tilfinningar sem žjóšerniskenndin vekur ķ brjóstum manna. Hęgt er aš misnota allt, en žvķ fer fjarri aš slķk notkun réttlęti aš hugmyndinni um žjóšina sé varpaš į bįlköst sögunnar og skipt śt fyrir eitthvaš annaš, hvort sem žaš sé fjölmenningarhyggju, pan-evrópuhyggju eša heimsborgara- eša stéttasjįlfsmyndir.

Žau grundvallargildi sem ķslenskt žjóšfélag byggir į veršur aš vera hafiš yfir flokkadrętti og dęguržras, og hefur žaš tekist aš mestu hérlendis sem af er, žó įkvešnar blikur séu į lofti. Žaš minnir okkur į aš sjįlfsstęšisbarįttunni lżkur ķ raun aldrei alveg. En hvort sem Ķslendingar séu til vinstri eša hęgri ķ efnahagsmįlum, frjįlslyndir eša ķhaldssamir ķ sišferšis- og samfélagsmįlum žį veršum viš aš standa vörš um įšurnefnd grundvallargildi, lżšręšiš, sem löngum hefur veriš ķ formi žingręšislegs valds Alžingis, sjįlfsstęšiš, sjįlfsstęši einstaklingsins og žjóšarinnar og žjóšmenningarinnar, žar af hiš įstkęra ylhżra, sem okkur ber skylda til aš varšveita og mišla įfram til komandi kynslóša Ķslendinga.

Žvķ er okkur brżn naušsyn aš tryggja aš žęr kynslóšir sem alast upp į Ķslandi ķ framtķšinni beri žessa sjįlfsmynd ķ brjósti og haldi ķ heišri hin sameiginlegu grundvallargildi, sama hver uppruni žeirra er, kyn, hśšlitur eša annaš. Okkur, lķkt og öšrum vestręnum löndum, er mikil naušsyn aš tryggja aš nżjir ķbśar landsins og žį sérstaklega afkomendur žeirra séu og verši af hug og hjarta fyrst og fremst Ķslendingar. Viš megum ekki tapa nišur žeim įrangri aš žśsundir Ķslendinga dagsins ķ dag eigi sér erlenda forfešur en lķta samt sem įšur fyrst og fremst į sig sem Ķslendinga. Aš hér myndist ašskilin samfélög sem bśi hliš viš hliš ķ landinu įn naušsynlegs samgangs lķkt og viš sjįum allt of vķša ķ Evrópu, Kanada og vķšar vegna fjölmenningarhugmyndarinnar er algerlega óįsęttanlegt, viš megum ekki viš žvķ aš žrišja eša fjórša kynslóš innflytjenda til landsins lķti enn į sig sem aškomumenn ķ heimalöndum sķnum.

Žaš er žvķ spurning hvort žaš sé nóg aš viš stöndum ķ pontu og tölum fjįlglega um žjóšina, menninguna og grunngildin einu sinni į įri, į žeim hįtķšisdegi sem nś viš fögnum, en žaš er žó aš minnsta kosti įgętis įminning um aš enn er meira sem sameinar okkur heldur en sundrar. Tryggjum aš svo verši įfram, fögnum žjóšhįtķšardegi okkar meš stolti ķ hjarta og mišlum žessum samhug stolt įfram til komandi kynslóša, allra Ķslendinga hvaš svo sem forfešur okkar hafa bśiš lengi ķ landinu.

Höskuldur Marselķusarson


Jean Monnet og hugmyndin um Bandarķki Evrópu

Frakkinn Jean Monnet (1888-1979) er gjarnan kallašur arkitekt Evrópusamrunans eins og žeir žekkja sem kunnugir eru forsögu Evrópusambandsins. Monnet var helzti hvatamašur žess aš fyrsta skref Evrópusamrunans var tekiš įriš 1951 meš stofnun kola- og stįlbandalagsins į milli Frakklands, Vestur-Žżzkalands, Belgķu, Hollands, Ķtalķu og Lśxemburg. Hann var sķšan skipašur fyrsti forseti yfirstjórnar bandalagsins, sem mį ķ raun segja aš hafi veriš nokkurs konar forveri framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins.

Monnet lét ekki žar viš sitja og hélt įfram aš vinna aš auknum samruna į milli žeirra rķkja sem stofnušu kola- og stįlbandalagiš auk žess sem fleiri Vestur-Evrópurķkjum var bošin ašild aš žvķ. Įriš 1955 stofnaši hann samtök sem hann kallaši “Action Committee for the United States of Europe” sem lagši lķnurnar fyrir žróun kola- og stįlbandalagsins yfir ķ aš verša aš Evrópusambandinu eins og viš žekkjum žaš ķ dag.

Allt starf sitt byggši Monnet ķ raun į žeirri sannfęringu sinni aš žaš sem valdiš hefši tveimur heimstyrjöldum ķ Evrópu hafi veriš sjįlfstęši og fullveldi rķkja įlfunnar. Žaš vęri žvķ lykilatriši aš hans mati fyrir žvķ aš tryggja frišinn ķ Evrópu aš afnema ķ raun fullveldi žeirra steypa žeim saman ķ eitt sambandsrķki hlišstęšu viš Bandarķki Noršur-Amerķku.

Margir lķta einmitt svo į aš žaš sé Evrópusambandinu aš žakka aš ekki hafi oršiš strķš ķ Vestur-Evrópu ķ meira en hįlfa öld. Žaš sjónarmiš er žó vęgast sagt umdeilt og eru žeir ófįir sem telja t.a.m. aš įstęšur žess séu fyrst og fremst Atlantshafsbandalagiš, kalda strķšiš og tilvist hins sameiginlega óvinar ķ austri į mešan į žvķ stóš. Sjįlfur er ég žar į mešal.

En hvernig sem žau mįl nś annars eru žį vil ég aš lokum, žį einkum ķ tilefni af žeirri stjórnmįlakreppu sem Evrópusambandiš er ķ um žessar mundir eftir aš Frakkar og Hollendingar höfnušu fyrirhugašri stjórnarskrį sambandsins, nefna til sögunnar tvęr įhugaveršar tilvitnanir ķ Monnet:

"Europe's nations should be guided towards the superstate without their people understanding what is happening. This can be accomplished by successive steps each disguised as having an economic purpose, but which will eventually and irreversibly lead to federation." (Jean Monnet, 30. aprķl 1952)

"There will be no peace in Europe, if the states are reconstituted on the basis of national sovereignty ... The countries of Europe are too small to guarantee their peoples the necessary prosperity and social development. The European states must constitute themselves into a federation ..." (Jean Monnet, 5. įgśst 1943)

Žessar mjög svo fróšlegu tilvitnanir sżna vel bęši žaš aš markmiš upphafsmanna Evrópusamrunans var sambandsrķki strax ķ byrjun og aš Monnet lagši strax grunninn aš ólżšręšislegu ešli Evrópusambandsins um aš byggja upp umrętt sambandsrķki smįm saman žannig aš almenningur ķ žeim rķkjum sem ķ hlut ęttu tęki ekki eftir žvķ og aš sem allra minnst žyrfti aš hafa hann meš ķ rįšum.

Žaš er heldur ekki annaš aš sjį en aš žeir sem veriš hafa ķ forystu fyrir Evrópusambandiš og forvera žess ķ gegnum tķšina hafi fylgt žessari ašferšafręši svo um munar og bendir ekkert til žess aš lįtiš verši af žeirri hįttsemi.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Mįnudagspósturinn 13. jśnķ 2005

Rugliš ķ kringum hinar nżju höfušstöšvar Orkuveitu Reykjavķkur heldur įfram. Ekki er nóg meš aš kostnašurinn viš bygginguna sjįlfa hafi fariš langt fram śr öllum įętlunum heldur var upplżst fyrir helgina aš kostnašur vegna frįgangs lóšarinnar viš hana vęri nś įętlašur um 300 milljónir króna en įtti upphaflega aš vera vel innan viš 100 milljónir! Endanlegar kostnašartölur liggja žó ekki enn fyrir aš sögn forsvarsmanna Orkuveitunnar žannig aš kostnašurinn gęti hęglega oršiš mun meiri. Žį alveg sérstaklega ķ ljósi žess hvernig ašilar į vegum R-listans halda venjulega į mįlum žegar fjįrmunir borgarbśa eru annars vegar. Žar stenzt sjaldan neitt og endar oftar en ekki ķ margföldum žeim kostnašartölum sem gert var rįš fyrir ķ byrjun og žvķ vart aš furša aš fjįrhagsstaša Reykjavķkurborgar hafi aldrei veriš eins slęm og ķ dag.

Tilraunir forsvarsmanna Orkuveitunnar til aš réttlęta žetta ótrślega brušl hafa sķšan veriš fyrir nešan allar hellur og raunar rśmlega žaš. Ķ tilkynningu frį žeim vegna mįlsins var m.a. sagt aš kostnašurinn hafi fariš „eitthvaš“ fram śr įętlun. Žaš segir kannski sitt um fjįrmįlastjórn R-listans žegar 200 milljónir af skattfé borgarbśa eru kallašar “eitthvaš”. Sķšan er stęrš lóšarinnar undir höfušstöšvarnar nefnd til sögunnar sem afsökun fyrir framśrkeyslunni. Gallinn viš žetta er aušvitaš sį aš lóšin hefur ekkert breytzt og var alveg jafn stór žegar gert var rįš fyrir innan viš 100 milljónum ķ frįgang hennar eins og ķ dag. Hvaš breyttist? Žaš var a.m.k. svo sannarlega ekki lóšin og fyrir vikiš kemur stęrš hennar žvķ aušvitaš ekki nokkurn skapašan hlut viš hvers vegna kostnašur viš frįgang hennar hefur hlaupiš upp śr öllu valdi.

Sķšan segir ķ tilkynningunni aš Orkuveitan hafi žaš aš stefnu sinni „aš mannvirki hennar séu fyrirtękinu og ķbśum höfušborgarsvęšisins til sóma og lóšir séu snyrtilegar og vel hirtar.“ Persónulega finnast mér reyndar höfušstöšvar Orkuveitunnar meš eindęmum ljótar en lįtum žaš liggja į milli hluta. Ég held aš ekki ętti nś aš vera vandkvęšum bundiš aš ganga meš sómasamlegum hętti frį umręddri lóš ķ kringum höfušstöšvarnar fyrir um 100 milljónir króna og auk žess held ég aš ķbśar höfušborgarsvęšisins myndu frekar vilja sjį mismuninn notašan ķ aš lękka orkureikninga žeirra ķ staš žess aš žurfa aš horfa upp į aš žeim sé eytt ķ enn eitt gęluverkefni Alfrešs Žorsteinssonar.

---

Leištogar įtta helztu išnrķkja heims įkvįšu aš fella nišur um 2.600 milljarša króna skuldir fįtękustu rķkja Afrķku viš lįnastofnanir į borš viš Alžjóšabankann og Alžjóšagjaldeyrissjóšinn. Vil ég ķ žvķ sambandi benda į afar góšan pistil į Vefžjóšviljanum um žį įkvöršun. Tek ég heils hugar undir žį skošun Vefžjóšviljans aš slķkar rįšstafanir dugi skammt einar og sér og varla žaš. Eina raunverulega og varanlega lausnin į vanda Afrķkurķkja ķ žessum efnum er vitanlega sś aš komiš verši į naušsynlegum stjórnarfarslegum og efnahagslegum umbótum innan žeirra svo tryggt sé aš žau lendi ekki ķ sömu hljólförunum į nż innan fįrra įra. Nišurfellingar skulda og ašrar hlišstęšar lekavarnir eru einfaldlega engar lausnir nema samhliša žeim fari fram naušsynlegar umbętur į efnahags- og stjórnkerfi žessara rķkja.

---

Stjórnmįlakreppan ķ Evrópusambandinu heldur įfram og liggur viš aš hęgt sé aš fį eins margar śtgįfur af žvķ hvert framhaldiš verši varšandi fyrirhugaša stjórnarskrį sambandsins eins og forystumennirnir innan žess eru margir. Sumir vilja halda stašfestingarferlinu į stjórnarskrįnni įfram eins og ekkert hafi ķ skorizt og hunza žannig ķ raun žį lżšręšislegu įkvöršun Hollendinga og Frakka aš hafna henni ķ nżafstöšnum žjóšaratkvęšagreišslum. Ašrir vilja aš lįtiš sé stašar numiš į mešan įkvešiš verši hvert framhaldiš verši. Hvert žaš veršur mun sennilega fyrst skżrast į fundi leištoga Evrópusambandsins į nęstunni žar sem sameiginleg stefna veršur vęntanlega mótuš ķ žessum mįlum. Hins vegar verša aš teljast allar lķkur į žvķ aš reynt verši aš fara ķ kringum vilja Frakka og Hollendinga og annarra ašildarrķkja sambandsins sem hugsanlega eiga eftir aš hafna stjórnarskrįnni lķka. Spurningin er bara hvernig žaš veršur gert og hversu mikiš af innihaldi stjórnarskrįrinnar tekizt veršur aš koma ķ gagniš.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Umręša um skipulagsmįl – kosningamįliš ķ borginni

Nś žegar įr er til borgarstjórnarkosninga ķ Reykjavķk blasir viš aš skipulagsmįlin muni verša ašalmįl kosningabarįttunnar. Enginn vafi leikur į žvķ aš ferskar hugmyndir sjįlfstęšismanna varšandi byggš į eyjunum viš borgina og markviss sżn til nęstu įratuga ķ žeim efnum hafi leitt umręšuna į nżtt plan. Žaš er enda engin furša aš borgarfulltrśum R-listans hafi svišiš žaš mjög aš hafa misst frumkvęšiš og afliš ķ umręšunni frį sér. R-listinn hefur nśna stjórnaš borginni ķ ellefu įr, sem er vissulega mjög langur tķmi. Hvaš stendur eftir ķ mįlefnum borgarinnar skipulagslega séš eftir žrjś kjörtķmabil R-listans? Ekki er žaš mikiš. Stašan er žannig aš mörg verkefni standa eftir óleyst og margt ķ žvķ sem skiptir mįli er ķ hreinu klśšri. Eins og viš höfum séš af atburšarįs undanfarinna vikna innan R-listans veitir ekki af aš hvķla žaš gegnumsżrša og śtśržreytta valdabandalag vinstrimanna.

Ljóst er aš žaš hefur hrist upp ķ stöšunni aš sjįlfstęšismenn hafi lagt til aš byggš verši nż hverfi į eyjunum viš borgina: ķ Akurey, Višey, Engey og Örfirisey auk Geldinganess. Borgarstjórnarflokkurinn opnaši kosningabarįttu sķna į ferskum valkosti ķ skipulagsmįlum og komu meš nżjar hugmyndir sem opna vķštęka og krefjandi umręšu um hvernig haga eigi mįlum į komandi įrum ķ borginni varšandi framtķšarskipulag byggšar. Ķ gęr hélt borgarstjórnarflokkurinn svo ķbśažing um tillögur sķnar. Žar var fólki gefiš tękifęri til aš koma meš sķnar hugmyndir og įbendingar į tillögurnar ķ mįlefnavinnu sem žar fór fram. Žetta vinnuferli sjįlfstęšismanna er žeim mjög til sóma. Meš žessu gefst fólki – hinum almenna kjósanda – fęri į aš segja sķnar skošanir og vera aktķvir žįtttakendur ķ aš móta ašra og heilsteyptari borgarmynd – skapa betri borg. Er alveg ljóst aš fara žarf nżjar leišir ķ skipulagsmįlum sem fleiri mįlaflokkum į komandi įrum.

Forysta R-listans ķ žrjś kjörtķmabil hefur skilaš nęgum verkefnum og fjölda śrlausnarefna sem žarf aš leysa. Žeir sem kynna sér skipulagsmįlin sjį ekkert nema óklįruš verkefni og įskoranir um aš gera betur og taka af skariš. Žessari vinnu sjįlfstęšismanna, vinnu aš betri borg, lżkur ekki meš žessu ķbśažingi - öšru nęr. Framundan eru fleiri ķbśažing, fundir um skipulagsmįlin ķ öllum hverfum borgarinnar, į nęstu mįnušum. Er gott aš Sjįlfstęšisflokkurinn fer žessa leiš viš aš vinna mįlin. Enda er ekki furša aš R-listinn sé ķ fżlu meš stöšu mįla.  Nś koma borgarfulltrśar R-listans svo fram einn af öšrum ķ fjölmišla žessa dagana til aš svara tillögum sjįlfstęšismanna - ferskum hugmyndum inn ķ nżja tķma. Og hverjar eru lausnir R-listans? Engar ķ heildina. Žaš kemur einn borgarfulltrśinn meš eina tillögu, annar meš ašra og svona koll af kolli. R-listinn er ekki samhentur ķ skipulagsmįlunum.

Žaš eru algjörar bśtasaumslausnir į öllum stigum, forysta vinstrimanna ķ Reykjavķk hefur skilaš af sér nęgum verkefnum sem R-listinn hefur ekki veriš bógur aš leysa. Ķ vikunni kom Stefįn Jón svo fram algjörlega aš žvķ er virtist prķvat og persónulega fram meš hugmyndir um byggš ķ Vatnsmżrinni. Lagši hann aš auki til hringveg um mišborgarsvęšiš meš tengingu frį Vatnsmżrarbyggšinni yfir į Įlftanes. Žaš hefur nś komiš fram ķ fjölmišlum aš žetta var bara skošun Stefįns Jóns, žetta er ekki tillaga R-listans. R-listinn eftir ellefu įra valdasetu og forystu ķ skipulagsmįlum borgarinnar allan žann tķma er ekki samhentur og žar liggur vandinn ķ mįlinu. Skipta žarf um įherslur og fólk ķ forystu mįlaflokksins. Žaš vantar nżja sżn - ferska sżn til framtķšar. Sś sżn er ķ tillögum sjįlfstęšismanna ķ skipulagsmįlunum. Allavega er žar tekiš frumkvęši ķ nżjar įttir og opnaš į umręšu um mikilvęgar hlišar skipulagsmįlanna.

Eftir stendur žó ķ annars spennandi og markvissum tillögum eitt stórt og mikiš gap ķ skipulagsmįlum borgarinnar. Žaš er aušvitaš Vatnsmżrin, vettvangur innanlandsflugsins. Žar veršur aš mķnu mati einn helsti meginįtapunktur vęntanlegra borgarstjórnarkosninga ķ skipulagsmįlum. Žaš blasir alveg viš aš umręšan mun verša öflug um framtķš flugvallar ķ Vatnsmżrinni. Žaš er mikilvęgt aš Sjįlfstęšisflokkurinn tjįi stefnu sķna af krafti ķ žeim mįlum. Eins og flestir vita (og ég lżsti ķ ķtarlegum pistli hér žann 22. aprķl sl.) vil ég aš įfram verši flugvöllur innan borgarmarkanna. Hvernig hefur R-listinn unniš žetta mįl seinustu įrin? Žeir sem kynna sér stöšu žess hljóta aš spyrja sig um hversu marga hringi einn sveitarstjórnarmeirihluti getur fariš įn žess aš höktast frį žvķ skakkur. R-listinn hefur tekiš marga kippi og snśninga ķ žessu mįli. Er reyndar svo aš erfitt er aš fylgjast meš öllu ferli žess ķ žeirra nafni.

Fręgt varš žegar aš Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir formašur Samfylkingarinnar og fyrrum borgarstjóri, festi völlinn ķ sessi įriš 1999 til įrsins 2016. Ķ kjölfar žeirrar įkvöršunar var įkvešiš aš borgarbśar myndu ganga aš kjörboršinu og segja sitt įlit. Undanfarin įr hafa svo borgarfulltrśar R-listans bošaš aš flugvöllurinn eigi aš fara ķ nįnustu framtķš. Į sama tķma vinnur Steinunn Valdķs Óskarsdóttir borgarstjóri og fyrrum formašur skipulagsnefndar borgarinnar, aš žvķ įsamt samgöngurįšherra aš žvķ aš til komi samgöngumišstöš ķ borginni sem gerir rįš fyrir nżrri flugstöš samhliša žvķ. Samkomulag žessa efnis var undirritaš fyrr į žessu įri. Fól žaš samkomulag ķ sér aš gera śttekt į flugvellinum ķ Vatnsmżrinni sem grunn aš žvķ aš įkveša örlög hans. Nś hefur veriš svo skipuš nefnd til aš vinna grunnvinnu aš śttektinni sem vinnast skal af óhįšum ašilum. Eftir sem įšur er stefnt aš samgöngumišstöšinni į Vatnsmżrarsvęšinu.

Stefnir svo meirihluti borgarstjórnar nś aš alžjóšlegri samkeppni um framtķš Vatnsmżrarinnar: įn žess aš vita hvort žar verši flugvöllur ešur ei. Žaš er alveg meš ólķkindum aš fylgjast meš žessu ferli. Merkilegt er aš meirihluti borgarstjórnar geti ekki bara talaš hreint śt. Vill hann flugvöll įfram ķ Reykjavķk eša ekki. Viš höfum séš af tillögum Stefįns Jóns aš hann vill völlinn burtu, borgarstjóri hefur talaš fyrir žvķ og lķka hefur žaš heyrst frį Degi Eggertssyni formanni skipulagsnefndar. En į sama tķma og žau tala fyrir breytingum į fyrrnefnd samgöngumišstöš aš rķsa sem hlżtur aš festa flugvöllinn ķ sessi. Žaš blasir eiginlega viš. Annars er undarlegt aš R-listinn geti ekki bara talaš hreint śt um žessi mįl. Nś blasir viš aš Hįskólinn ķ Reykjavķk hyggur į aš byggja nżtt ašsetur sitt viš jašar flugvallarins og Öskjuhlķšarinnar. Eftir standa įrtölin 2016 og 2024 sem endapunktar flugvallar en ekki er tekiš af skariš, mįliš velkist alltaf ķ nefndum. Žetta ferli allt er langvinnt og kostulegt fyrir žennan borgarstjórnarmeirihluta.

Ķ žessum efnum er talaš er um flugvöllinn leišist mér žegar menn eru aš tala um žetta sem grunn hvort hann sé ķ Vatnsmżrinni. Žaš er aš sjįlfu sér aukaatriši aš mķnu mati. Grunnpunktur af minni hįlfu er eins og fyrr segir aš hann sé į höfušborgarsvęšinu. Ef flugvöllur į aš fara śr Vatnsmżrinni verša Reykvķkingar aš standa undir hlutverki sķnu og tryggja grundvöll innanlandsflugsins įfram į öšrum staš innan borgarmarkanna. Žaš aš leggja af mišstöš innanlandsflugs ķ Reykjavķk mun žżša grundvallarbreytingu į samgönguhįttum landsins og meš žvķ er kallaš į uppstokkun į öšrum žįttum sem sameiginlega hafa veriš byggšir upp af öllum landsmönnum. Žaš er žvķ ljóst aš verši žessi samgöngumišstöš lögš af į höfušborgarsvęšinu ķ žeirri mynd sem viš žekkjum hana nś, žurfi og sé vart hjį žvķ komist aš skilgreina aš nżju bęši verkefni og ekki sķšur žjónustuhlutverk höfušborgar Ķslendinga. Žaš er algjörlega einfalt ķ mķnum huga.

En allt er žetta grundvöllur umręšu um mįliš ķ heildinni į komandi mįnušum. Žar verša įn vafa skiptar skošanir, ólķkar įherslur og stefnumótun ķ žį įtt aš skapa borgarmynd nęstu įra og įratuga. Žaš er žvķ enginn vafi į žvķ ķ mķnum huga aš skipulagsmįlin verša meginžema nęstu kosninga, sį mįlaflokkur sem mestu mun skipta og tekist veršur į um ólķka sżn til framtķšar. Žaš höfum séš seinustu daga, sé miš tekiš af umręšunni ķ borgarstjórn og sį kippur sem hefur komiš ķ pólitķska umręšu um mįlaflokkinn eftir kynningu sjįlfstęšismanna į tillögum sķnum. Ķ grunninn veršur kosiš um žaš hvort borgarbśar vilja marka nżja sżn til framtķšar ķ skipulagsmįlum og kjósa breytingar ķ forystu sinni į nęsta kjörtķmabili eša halda įfram sömu braut og veriš hefur undanfarin ellefu įr undir forystu valdabręšings vinstrimanna.

Grunnpunktur kosningabarįttunnar er mikilvęgi žess aš Reykvķkingar velji hugmyndir sem leiši til breytinga – leggja grunninn aš betri borg. Sś framtķšarsżn sem hentar best ķ žį įtt er hjį Sjįlfstęšisflokknum.

Stefįn Frišrik Stefįnsson
stebbifr(a)simnet.is


Nęsta sķša »

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband