Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2005

Fóstureyšingar

Um 20% žungana į Ķslandi enda ķ fóstureyšingu. Hér um bil allar fóstureyšingar fara fram frį 6.viku eša sķšar, en lang flestar fóstureyšingar eru framkvęmdar fyrir lok 12.viku. Ķ sumum tilfellum getur veriš lišiš talsvert mikiš lengra į mešgönguna. Strax 6 vikum eftir sķšustu blęšingar móšur, fjórum vikum eftir getnaš, er fóstriš komiš meš hjarta sem slęr og blóš rennur ķ ęšum. Ašal įstęša žess aš fóstureyšingar fara yfirleitt ekki fram fyrr en ķ fyrsta lagi į 6.viku er sś aš móšir, sem ekki ętlar sér aš verša ólétt, uppgötvar ekki aš hśn sé žunguš mikiš fyrir žann tķma.

Ég mun fęra rök fyrir žvķ hér aš žaš sé alla jafna sišferšilega rangt aš eyša fóstrum og aš žau beri aš vernda allt frį getnaši. Ég mun žó ekki leggja fram neinar nįkvęmar tillögur til nżrrar löggjafar um fóstureyšingar aš svo stöddu, žaš bżšur betri tķma.

12 vikna gamalt fóstur

Allir hafa réttinn til lķfs, en hvenęr öšlast žeir žann rétt?
Žaš eru allir sammįla žvķ aš vernda beri rétt manna til lķfs. Žaš er hinsvegar eilķft žrętuepli hvenęr fóstur, eša eftir atvikum ófętt barn, sé oršiš nógu gamalt til aš öšlast žennan rétt til lķfs.

Bżsna margir ķ ,,ķslenskri net-umręšu” hafa sett fram hugmyndir um tķmasetningu sem hęgt er aš miša viš ķ žessum efnum, žó aš umręšan hér fari ekki nęrri eins hįtt og til dęmis ķ Bandarķkjunum. Ķ Bretlandi hefur umręšan komist į yfirboršiš aš meira marki en įšur, m.a. vegna mynda sem Stuart Campbell, prófessor, tók til aš setja ķ bók til aš fręša veršandi foreldra um žroska barna sinna. Hefur komiš ķ ljós ķ tengslum viš žessar rannsóknir Campbells aš jafnvel 11.vikna fóstur séu byrjuš aš framkvęma bżsna flókna hluti, 12.vikna fóstur hreyfi fętur sķna lķkt og nżfędd börn gera, 14.vikna fóstur sjśga į sér žumalinn, og żmislegt fleira mętti tķna til. Hefur nś breski Ķhaldsflokkurinn gert fóstureyšingar aš kosningamįli, og vill žrengja tķmaramman sem menn hafa til aš lįta framkvęma fóstureyšingar.

Žaš er mjög vandasamt aš meta žaš hvenęr fóstur eša ófętt barn er oršiš aš persónu meš réttindi eša oršiš žaš mikil mannvera aš ekki megi deyša žaš meš tilliti til žess sem flestir leggja til grundvallar.
Er barn ķ móšurkviši frekar sjįlfstęšur einstaklingur į 25.viku en į 19.viku? Er žaš frekar sjįlfstęšur einstaklingur į 19.viku en į 13.viku? Felur žaš sem sumir vilja kalla ,,skilyršislausan rétt kvenna til aš rįša yfir eigin lķkama” ķ sér rétt hennar til aš deyša ófętt barn, sem į sér jafnaldra mešal yngstu fyririburanna į vökudeild Landspķtalans? Menn hafa misjafnar skošanir į žessu. Sumir vilja miša viš žetta og ašrir hitt. Einn segir: ,,Barn öšlast rétt til lķfs žegar taugakerfi žess er nokkurn veginn fullmótaš, žvķ aš žį getur žaš hugsanlega fundiš fyrir sįrsauka”, annar segir: ,,Žaš öšlast rétt til lķfs žegar žvķ er hugaš lķf utan lķkama móšur sinnar, žvķ aš žį er žaš ķ raun sjįlfstęšur einstaklingur”, sį žrišji vill meina aš mannlegt lķf hefjist viš skynjun og mešvitund, og hefur sķn heimspekilegu og huglęgu rök, og vill aš žeim sökum miša viš einhvern vissan mįnuš, sį fjórši hefur enn ašra skošun, og rökstyšur hana meš sķnum rökum. Er ekki tķmabęrt aš hętta aš notast viš huglęga kvarša heimspekinnar ķ žessum efnum sem menn geta deilt um og togaš fram og til baka? Hvenęr mannslķf veršur til er vķsindaleg spurning. Žaš ętti ekki aš vera višfangsefni lögfręšinga, stjórnmįlamanna eša heimspekinga aš svara žvķ įlitamįli, heldur fósturfręšinga. Strax viš getnaš, žegar eggfruma og sįšfruma mętast og okfruman veršur til, hęttir eggfruman aš vera ašeins hluti af lķkama móšurinnar. Strax viš getnaš hęttir sįšfruman aš vera til sem slķk. Nżtt mannslķf hefur hafist, nż erfšafręšilega einstök mannvera er til.(1) Žetta er svar fósturfręšinnar. (Žeir sem hafa įhuga į aš kynna sér žetta atriši nįnar geta lesiš grein sem heitir “When do Human Beings Begin?” į heimsišu félags frjįlshyggjumann gegn fóstureyšingum (e.Libertarians for life)) Er ekki betra aš losa sig viš umdeilanlegar huglęgar og tegjanlegar heimspeki vangaveltur og reiša sig į raunvķsindin ķ žessum efnum? Žaš er um aš gera aš styšjast viš žį einföldu lķffręšilegu, óbreytanlegu og hlutlęgu stašreynd aš mannslķfiš hefst viš getnaš. Eftir allt saman eru afleišingar fóstureyšingar fyrir fóstriš alltaf žęr sömu. Hvort sem mér hefši veriš ,,eytt” strax 6.vikum eftir getnaš, drepinn į 6. mįnuši mešgöngu, eša 6 mįnušum eftir fęšingu, žį hefši sį ašili sem ,,eyddi” mér, tekiš mannslķf. Hann hefši komiš ķ veg fyrir aš ég gęti skrifaš hér grein um fóstureyšingar, haft įhuga į skįk, oršiš įstfanginn af konunni minni o.s.frv. Žeir sem vilja verja fóstureyšingar benda oft į aš hefši mér veriš ,,eytt” ķ móšurkviši, žį hefši ég aldrei oršiš žess var aš ég hefši fariš nokkurs į mis, ég myndi einskis sakna. Žetta er įgętis punktur, en hann breytir ekki žeirri stašreynd aš ég hefši ķ raun fariš į mis viš gersamlega allt. Sį sem svipt hefši mig lķfinu meš žeim hętti aš ,,fóstureyša” mér, hefši gersamlega svipt mig öllu sem hęgt er aš taka.

Margir hafa fęrt rök gegn žvķ aš hęgt sé aš miša viš getnaš. Siguršur Hólm Gunnarsson sagši ķ grein į sinni góšu sķšu, skodun.is, aš: ,,Ef barn veršur til viš getnaš žį er alveg eins hęgt aš rökstyšja aš ķ öllum sįšfrumum og öllum eggjum séu ,,veršandi einstaklingar" og žvķ sé žaš sišlaust aš ,,drepa" sįšfrumur og egg.”

Žetta tel ég alveg frįleitt. Margir žeir sem segja aš mannslķf hefjist viš getnaš, benda sérstaklega į aš sįšfruma sé ekki mannvera, og ekki heldur veršandi mannvera. Žaš sama į viš um eggfrumu. Žaš er ekki fyrr en sįšfruma og eggfruma hafa komiš saman og myndaš okfrumu aš nż mannvera hefur oršiš til. Sįšfruma ein og sér er ekki sjįlfstęšur og erfšafręšilega einstakur einstaklingur, hvorki veršandi né nśverandi. Žaš er žvķ ekki sišferšislega rangt aš drepa sįšfrumu eša egg. Siguršur Hólm vęri enginn Siguršur Hólm, hefši hann einungis erfšaefni frį föšur sķnum, eša einugis frį móšur sinni. Viš eigum žaš bįšir sameiginlegt aš viš uršum raunverulega til, žegar aš sįšfruman og eggfruman runnu saman ķ eitt. Fyrir žann tķma vorum viš ekki til, og žvķ var ekki hęgt aš drepa okkur.

Er bann viš fóstureyšingum eitt af tękjum karla til aš kśga konur?
Ég vil nota smį rśm hér til aš tjį mig um žau klassķsku rök aš konan eigi aš fį aš rįša yfir eigin lķkama, og aš bann viš fóstureyšingum sé eitt af kśgunartękjum karla. Ég hef įšur śtskżrt hvers vegna ég telji aš ekki sé hęgt aš lķta žannig į aš fóstriš sé einungis hluti lķkama móšurinnar. Konur eiga aš rįša yfir eigin lķkama, svo framarlega aš žęr skaši ekki ašra, žar meš tališ sķn eigin afkvęmi. Varšandi žaš hvort aš bann viš fóstureyšingum sé tęki ķ žįgu karla til aš kśga konur žį vil ég benda į aš karlar eru frekar andvķgir banni į fóstureyšingum en konur ef marka mį skošanakönnun sem Gallup gerši įriš 2001.
Ķ grein į heimasķšu Vinstri-gręnna las ég efirfarandi: Žrenging eša jafnvel algert bann į réttinum til fóstureyšingar er eitt mikilvęgasta vopn karlveldisins til žess aš hafa fulla stjórn į konum og kynlķfi žeirra.

Žaš kann aš vera aš žaš gerist aš karlmenn kśgi konur til aš fara ekki ķ fóstureyšingu og neyši žęr til aš eiga börn – og er žaš mišur.
En hversu oft ętli aš hiš gagnstęša gerist, aš kona sem vill eiga barn, sé neydd ķ fóstureyšingu af karlmanni, og hśn svipt žeim rétti aš fį aš fęša barn sitt. Er žaš ekki lķka kśgun? Žaš gerist eflaust oft aš veršandi móšur er beitt žrżstingi af barnsföšur sķnum til aš fara ķ fóstureyšingu. Hann telur barneign ekki tķmabęra, vill ekki žurfa aš sjį fyrir barni, er giftur annari konu og vill ekki aš žaš fréttist aš hann hafi tvęr ķ takinu, eša hefur einhverja ašra įstęša til aš vilja ekki eignast barn.
Viškomandi konu langaši aš eignast barniš, en var töluš til, og fór ķ fóstureyšingu. Vęri bann viš fóstureyšingum ekki til žess falliš aš verja slķkar konur? Žarf bann viš fóstureyšingum endilega aš vera konum almennt til ills? Hefur einhver gert rannsókn į žvķ hvort er algengara, aš karlmašur beiti konu žrżstingi til aš fara ķ fóstureyšingu, eša fara ekki ķ fóstureyšingu? Hvaš sem žvķ lķšur, žį mętti til dęmis, samfara žvķ aš rétturinn til fóstureyšinga vęri žrengdur, gera sérstakt įtak til aš gera fešur undir erfišum kringumstęšum įbyrga, žvķ aš oft hvķlir allt ,,vandamįliš” į móšurinni, mešan aš orsök ,,vandamįlsins” liggja aušvitaš hjį föšurnum, aš minsta kosti til jafns viš móšurina.

Erfišu mįlin
Ég skil vel hvers vegna konur kjósa aš fara ķ fóstureyšingu žegar aš getnašur į sér staš vegna naušgunar. Einnig skil ég vel slķkt val ef aš móširin er ķ lķfshęttu. Ég vil žó benda į žetta veggspjald hér frį “Feminists for life” (félag feminista gegn fóstureyšingum) til umhugsunar varšandi fóstureyšingar vegna naušgana.

Varšandi fóstureyšingar vegna erfšagalla ķ fóstri, aš žį finnst mér menn fara full geyst. Ég heyrši sagt frį ķslenskri konu um daginn sem aš į sķnum tķma var sterklega rįšlagt aš eyša fóstri sķnu vegna litningagalla. Hśn hugsaši mįliš og įkvaš aš gera žaš ekki. Eftir aš barniš fęddist kom ķ ljós aš gallinn reyndist ašeins vera sį aš augu barnsins voru ekki eins į litin, aš öšru leyti var ķ lagi meš barniš. Menn eru bżsna duglegir viš žaš aš leita aš erfšagöllum. Dęmi eru um žaš aš börn fęšist meš įverka eftir legvatnsstungur og žęr geta lķka framkallaš fósturlįt. Žessi višleitni til aš tryggja aš allir séu allheilir og fullkomnir meš žvķ aš tortķma žeim sem eru lķklegir til aš verša ,,byrši”, er farin aš minna mig į višleitni Hitlers til aš byggja upp hinn fullkoma kynstofn. Hér er skemmtilegt veggspjald frį “Feminists for Life” til aš skoša varšandi žaš hvort aš eyša eigi fóstrum vegna litningagalla.

Žess mį geta aš ķ Bandarķkjunum er ašeins um 1% allra fóstureyšinga framkvęmdar vegna naušgana eša sifjaspella, 1% vegna žess aš fóstriš sé ,,gallaš” og 3% vegna žess aš lķf móšurinnar hafi veriš ķ hęttu. Ég veit ekki hvernig žessu er hįttaš hér. Hinsvegar hlżtur žaš aš liggja ljóst fyrir aš ef um 20% žunganna enda meš fóstureyšingu, aš žį hafa menn ekki alltaf višunandi afsökunarįstęšur.

Nįnari lesningu er hęgt aš nįlgast til dęmis į sķšu Libertarians for Life (Frjįlshyggjumenn gegn fóstureyšingum)

Sindri Gušjónsson


(1) Moore, K. and T.V.N. Persaud. 1998. The Developing Human: Clinically Oriented Embryology (6th ed.), W.B. Saunders Company, Philadelphia, blašsķša 2-18. Larsen, W.J. 1998. Essentials of Human Embryology, Churchill Livingstone, New York, blašsķša. 1-17. O'Rahilly, R. and F. Muller. 1996. Human Embryology & Teratology, Wiley-Liss, New York, blašsķša. 5-55.


Mįnudagspósturinn 28. mars 2005

Jęja, žį er Bobby Fischer kominn til Ķslands. Ég hef fjallaš nokkrum sinnum įšur um mįl hans hér į Ķhald.is og lżst žeirri eindregnu skošun minni aš engan veginn hafi veriš įstęša fyrir ķslenzk stjórnvöld aš veita honum ķslenzkan rķkisborgararétt. Ég er auk žess ansi hręddur um aš sį gjörningur eigi eftir aš draga dilk į eftir sér. Ófįir sögšu, žegar fyrir lį aš Fischer kęmi til landsins, aš žeir vonušust til žess aš hann myndi róast viš žaš aš koma til landsins og hann myndi hętta žeim svķviršilegum yfirlżsingum sķnum um Bandarķkin og gyšinga sem hann er alręmdur fyrir og sem hann hefur višhaft um įrabil. Flestir hafa žó įn efa gert sér grein fyrir aš slķkar vonir voru ķ bezta falli byggšar į barnaskap enda litlar lķkur į aš Fischer róašist viš žaš eitt aš koma til Ķslands.

Enda hefur žaš sannast aš ekkert hefur breyzt ķ žeim efnum nś žegar Fischer er kominn til landsins. Yfirlżsingaglešin er sś sama og hatur hans į gyšingum og Bandarķkjunum hefur ekki minnkaš. Blašamannafundur Fischers į Hótel Loftleišum, daginn eftir komuna til Ķslands, sżndi žaš svo um munaši. Fyrir vikiš eru nś uppi vangaveltur um žaš hvort ummęli hans žar um gyšinga hafi hugsanlega veriš brot gegn almennum hegningalögum. Hefur jafnvel formlega veriš fariš žess į leit viš embętti Rķkislögreglustjóra aš ummęli Fischers verši rannsökuš. Viršist žaš mįl vera aš vinda upp į sig og į eftir aš koma ķ ljós hvert framhald žess veršur. Verst er kannski aš žetta er ekkert sem ekki mįtti eiga von į og furšulegt ef ekki hefur veriš gert rįš fyrir žvķ aš žessi staša kynni aš koma upp.

Ég vil annars taka undir meš Agli Helgasyni og fleirum um aš fróšlegt vęri aš sjį vķsindalega skošanakönnun um afstöšu Ķslendinga til žeirrar įkvöršunar aš veita Fischer ķslenzkt rķkisfang. Nś er ég ekki talsmašur žess aš ķslenzk stjórnvöld eigi aš dansa eftir žvķ hvaš skošanakannanir segja. Hins vegar vęri gerš slķkrar könnunar įhugaverš ķ ljósi žess aš sumir hafa vķst viljaš meina aš įkvöršun stjórnvalda njóti almenns stušnings hér į landi. Ég leyfi mér aš efast um žaš. Annars er žaš eiginlega furšulegt aš ekki hafi veriš gerš slķk könnun ennžį mišaš viš žį umfjöllun sem žetta mįl hefur fengiš undanfarnar vikur og mįnuši.

Vil aš lokum benda į įhugaveršar umfjallanir Stefįns Frišriks Stefįnssonar um mįliš į vef hans www.stebbifr.com.

---

Fjölmišlar greindu frį žvķ ķ vikunni aš um helmingur žeirra, sem fengu śthlutaš įrslaunum śr Launasjóši myndlistarmanna ķ įr, séu ķ stjórn Sambands ķslenskra myndlistarmanna eša ķ sambśš meš mešlimum śthlutunarnefndarinnar. Var listamannalaunum śthlutaš fyrir rśmum mįnuši sķšan og sóttu meira en 230 um laun myndlistarmanna en ašeins 30 voru ķ boši. Vakti athygli aš śthlutunarnefndin veitti žremur stjórnarmönnum śr SĶM laun, en žaš voru einmitt žeir menn sem skipušu ķ śthlutunarnefndina. merkileg “tilviljun”. Žessum žremur stjórnarmönnum voru veitt įrslaun en tķu slķk voru til skiptanna. Žį veitti śthlutunarnefndin eiginmanni formanns stjórnarinnar laun til sex mįnaša og žar aš auki var sambżliskonu eins mešlima śthlutunarnefndarinnar śthlutaš launum til eins įrs. Žaš par hefur reyndar fengiš įrslaun til skiptis sķšastlišin žrjś įr.

Ef žaš er ekki eitthvaš gruggugt viš žetta og rśmlega žaš žį veit ég ekki hvaš. Steininn tók sķšan śr žegar formašur SĶM (eiginmašur hennar fékk śthlutaš listamannalaunum ķ hįlft įr eins og įšur segir) reyndi aš beina athyglinn frį žessu meš žvķ aš vęna Gušna Įgśstsson, landbśnašarrįšherra, um aš hafa reynt aš hafa įhrif į įkvöršun śthlutunarnefndarinnar og męlast til žess aš einum umsękjanda vęri veitt listamannalaun. Hvers vegna var formašurinn aš nefna Gušna til sögunnar annars en til aš beina athyglinni frį eigin žętti ķ mįlinu? Var žessi tilraun vęgast sagt lįgkśruleg og sżndi enn frekar žį spillingu sem ekki veršur betur séš en aš žrķfist viš śthlutun listamannalauna.

Žaš er annars aušvitaš löngu oršiš tķmabęrt aš afnema listamannalaunin sem slķk og žetta mįl sżnir žaš enn betur en įšur. Žaš er ekki rķkisins aš įkveša hverjir séu listamenn og hverjir ekki, eša hverjir séu betri listamenn en ašrir, né einhverra ašila į žess vegum. Žaš er almenningur sem įkvešur žaš meš žvķ aš fara į myndlistasżningar žeirra sem žaš eiga skiliš og meš žvķ aš kaupa verk žeirra.

---

Mįlefni Mannréttindaskrifstofu Ķslands eru enn komin į dagskrį. Ég hef įšur ritaš grein hér į Ķhald.is um mįl hennar. Sem kunnugt er įkvįšu stjórnvöld aš eyrnamerkja ekki skrifstofunni fast framlag į fjįrlögum eins og įšur umfram ašra ašila hér į landi sem starfa aš mannréttindamįlum. Žetta var įkvešiš ķ framhaldi žess aš Mannréttindaskrifstofan rifti samningi viš stjórnvöld žar um fyrir rśmu įri sķšan. Žess ķ staš įkvįšu stjórnvöld aš gefa öllum ašilum, sem starfa aš mannréttindamįlum hér į landi, jafna möguleika į aš sękja um žennan styrk. Nś eru forsvarsmenn Mannréttindaskrifstofunnar hisn vegar ęfir yfir žvķ aš dómsmįlarįšuneytiš hafi įkvešiš aš styrkja įkvešin verkefni į hennar vegum um rśmar 2 milljónir króna en ekki öll.

Spurningin er hins vegar žessi: Sķšan hvenęr ber dómsmįlarįšuneytinu yfir höfuš aš styrkja starf félagsskaparins Mannréttindaskrifstofu Ķslands? Stašreyndin er sś aš rįšuneytinu ber einfaldlega engin skylda til žess og hefur fullt vald til aš įkveša hvaš žaš styrkir og hvaš ekki ķ žeim efnum. Žetta mįl allt sżnir vel žį ótrślegu heimtufrekju sem ósjaldan gerir vart viš sig žegar żmsir einkaašilar, eins og Mannréttindaskrifstofan, telja sig eiga heimtingu į fjįrframlögum śr vösum skattgreišenda og fara svo ķ fżlu ef ekki er allt eftir žeirra höfši.

Bendi į góša umfjöllun Björns Bjarnasonar, dómsmįlarįšherra, um mįliš į heimasķšu hans Björn.is.

---

Greint var frį žvķ ķ Rķkissjónvarpinu aš svört atvinnustarfsemi, žar sem śtlendingar eru fengnir ķ vinnu hérlendis įn réttinda, hafi blómstraš į höfušborgarsvęšinu eftir aš Ķslendingar uršu ašilar aš Schengen-samstarfinu. Žetta kemur žó mér ekki beint į óvart enda hef ég gagnrżnt ašild Ķslands aš Schengen sem er ekkert annaš en ašild aš vandamįlum og vitleysu.

---

Bendi aš lokum bęši į įhugaverša pįskapredikun hr. Karls Sigurbjörnssonar, biskups Ķslands, og fróšlegan pistil į vefritinu Andrķki.is žar sem fjallaš er m.a. um stöšu kristinnar trśar, kristinfręšikennslu ķ grunnskólum, fjölmenningu og fleira.

Hjörtur J. Gušmundsson


Hęttum aš snušra ķ einkamįl annarra

Lagt hefur nś veriš fram į žingi, frumvarp til laga um breytingar į lögum um tekju- og eignarskatt. Ķ frumvarpinu felst einkum aš opinber birting og framlagning įlagningar- og skattskrįa landsmanna verši meš öllu lögš af. Siguršur Kįri Kristjįnsson alžingismašur, er fyrsti flutningsmašur frumvarpsins en mešflutningsmenn hans aš frumvarpinu eru fleiri žingmenn Sjįlfstęšisflokksins.
Rökin aš baki frumvarpinu eru nokkur en žau eru einna helst žau aš telja veršur aš birting įlagningar- og skattskrįa samkvęmt įkvęšum nśgildandi laga brjóti mjög gegn rétti einstaklinga til frišhelgis einkalķfs. Fjįrhagsmįlefni einstaklinga eru įn vafa mešal helstu persónuupplżsinga sem aš mķnu mati bęši er ešlilegt og sanngjarnt aš leynt fari.

Birting upplżsinga um tekjur einstaklinga er mjög til žess fallin aš grafa undan žvķ trśnašarsambandi sem višgengist hafi į vinnumarkaši um launakjör ķ frjįlsum vinnusamningum. Žar aš auki er minnt į aš meš nišurfellingu kęruheimildar gjaldenda vegna skattįkvöršunar žrišja manns hafi forsendur aš baki framlagningu skattskrįa einstaklinga brostiš. Frumvarpiš mun ekki fela ķ sér aš dregiš verši śr žeim śrręšum sem skattyfirvöldum er veitt ķ nśverandi löggjöf til aš sinna virku skatteftirliti, bregšast viš undanskotum frį skatti eša til aš beita öšrum žeim heimildum sem nśgildandi löggjöf kvešur į um. Frumvarpiš gerir ekki sķst rįš fyrir žvķ aš nśverandi eftirlit verši eftir sem įšur ķ höndum skattyfirvalda. Verši frumvarpiš aš lögum ljśki hinsvegar einkaskattrannsóknum borgaranna hvers į öšrum.

Landsfundur Sjįlfstęšisflokksins hefur margoft įlyktaš um žetta mįl og enginn vafi į žvķ aš žaš er stefna flokksins aš žessar breytingar eigi sér staš. Aš mķnu mati eiga viškomandi žingmenn mikiš hrós fyrir aš stķga žetta skref og vinna ķ takt viš stefnu flokksins ķ žessum efnum. Sérstaklega hrósa ég žeim žó fyrir aš leggja įherslu į žetta barįttumįl ungra sjįlfstęšismanna til fjölda įra. Žaš hefur mjög lengi veriš stefna SUS aš žessi breyting verši gerš į. Žaš er okkur unglišum, rétt eins og flokkmönnum almennt, įnęgjuefni aš frumvarpiš hafi veriš lagt fram. Er Siguršur Kįri męlti fyrir frumvarpinu fór hann yfir grunn žess ķ ķtarlegri ręšu og kynnti žaš vel. Aš lokinni ręšu Siguršar Kįra var fróšleg umręša um mįliš.
Var mjög merkilegt aš kynna sér afstöšu žingmanna til žess.

Sérstaklega fannst mér merkilegt aš heyra skošanir Ögmundar Jónassonar. Snerist hann öndveršur gegn įętlušum breytingum og talaši af krafti gegn žeim. Var merkilegt aš sjį žetta gamla og śrelta forręšishyggjuhjal hjį Ögmundi. Ekki er hęgt aš segja aš tal hans sé nżtt af nįlinni. Forręšishyggja Ögmundar og annarra žingmanna Vinstrihreyfingarinnar - gręns frambošs er fyrir löngu oršiš landsžekkt og žarf vart aš hafa um žaš mörg orš. En žaš er vissulega mjög fyndiš aš sjį grunn VG og vinstrikreddur opinberast meš svo galopnum hętti. En Ögmundur er og veršur forręšishyggjumašur, žaš breytist ekki svo glatt eins og viš vitum öll sem fylgjumst meš honum, flokknum og žeim sem sitja ķ umboši hans į löggjafaržinginu.

Fleiri vinstrisinnašir žingmenn komu ķ pontu og tóku undir mįlflutning Ögmundar eša grunnstef hans: semsagt aš žaš komi fólki śti ķ bę viš hvaš Jón Jónsson verkamašur ķ Breišholtinu, eša Jón Jónsson athafnamašur ķ Grafarvogi, er meš ķ laun. Žetta er grunnpunktur vinstrimanna viršist vera aš žaš sé mįlefni almennings hvaš nęsti mašur hafi ķ laun eša vilji svala forvitni sinni meš žvķ aš vita allt um hagi viškomandi aš žessu leyti. Ég og viš sjįlfstęšismenn almennt segjum aš žetta gangi ekki upp. Žetta frumvarp er sett fram umfram allt til aš fį umręšu um mįliš og vonandi leiša til žess aš tekin verši upp önnur vinnubrögš og annaš fyrirkomulag taki viš. Žetta frumvarp er mikilvęgt og sett fram sem grunnpunkt ķ mikilvęgt prinsippmįl: žaš aš almenningur hafi sķn lykilmįl, tekjugrunn sinn sem sitt einkamįl.

Eša žaš er mitt mat og okkar sjįlfstęšismanna. Žaš er reyndar hlęgilegt aš til sé fólk sem tali gegn žessu og afhjśpi meš žvķ gamaldags vinstrikreddupólitķk. Žessir gamaldags vinstrimenn ęttu aš taka af sér hofmóšugu gleraugun og horfa fram fyrir sig įn žeirra. Žaš gęti oršiš žeim gęfuleg įkvöršun. Ekki veitir žeim af aš hugsa mįliš frį öšrum forsendum og frį öšrum grunni beint. Ég tek bara undir orš Siguršar Kįra ķ umręšunni: "Viš höfum engan rétt į žvķ aš vera aš grafast fyrir um žaš ķ einhverjum skattskrįm hvaš nįunginn ķ sama stigahśsi og viš er meš ķ laun." Žaš er žvķ veršugt verkefni okkar sjįlfstęšismanna, sérstaklega okkar ungra sjįlfstęšismanna aš kalla til Ögmundar og félaga hans ķ forręšishyggjunni: komiš žiš inn ķ framtķšina, ekki veitir ykkur af!

Stefįn Frišrik Stefįnsson


Leikskólar eru ekki og verša ekki ókeypis

Ķ sķšustu viku skrifaši ég grein sem fjallaši ķ meginatrišum um žaš hvernig żmsir ašilar gera ķ sķfellu kröfu į rķkissjóš um aš rķkiš borgi fyrir hin og žessi įhugamįl manna.
Einnig kom fram ķ greininni aš žeir sem kvarta hvaš mest undan sķfelldum erfišleikum ķ rekstri eru sveitastjórnarmenn sem reka sveitafélögin.

Žaš er viršist vera skrķtiš mįl hvernig sumir sveitarstjórnarmenn reka sveitafélögin sķn. Į mešan Akureyrarbęr skilar hagnaši af rekstri sķnum aukast skuldir Reykjavķkurborgar stöšugt. Hafa ber ķ huga aš Akureyrarbęr er ekki aš fullnżta ,,rétt” sinn meš fullu śtsvari sem er 13,03%. Žaš gerir Reykjavķkurborg hins vegar. Borgin hękkaši śtsvar sitt ķ hįmark s.l. įramót til aš greiša mętti nišur skuldir og einfaldlega fį meiri pening inn ķ rekstur borgarinnar. Eša žannig var žaš allavega kynnt okkur borgarbśum.

Hér er hęgt aš athuga tvennt. Af hverju getur Akureyrarbęr skilaš afgangi af rekstrarfé sķnu en ekki Reykjavķk? Nś hefši mašur haldiš aš žessu vęri öfugt fariš žar sem Reykjavķkurborg, meš R-listann ķ fararbroddi (og Steinunni Valdķsi ķ afturtogi), er aš fį eins mikiš fjįrmagn og mögulegt er frį einstaklingum og hefur nś nżlega samiš viš rķkiš um aš žaš greiši fasteignaskatt til borgarinnar sem er töluvert fjįrmagn.

Žegar śtsvariš var hękkaš um įramótin talaši forseti borgarstjórnar um aš tekjur borgarinnar myndu aukast um 900 milljónir į įri. Nś meš samingum viš rķkiš munu tekjur borgarinnar aukast um 690 milljónir į įri. Jį, borgin er s.s. aš fį rśmlega einn og hįlfan milljarš ķ ,,aukatekjur” įrlega.

Nś hefši mašur gert rįš fyrir žvķ aš fjįrmagn žetta yrši notaš til aš borga nišur žęr skuldir sem R-listinn hefur į undanförnum įratug safnaš į heršar borgarbśa. Žaš var jś eins og įšur sagši meginforsendan fyrir žvķ aš hękka śtsvariš. Žaš hefur hins vegar ekki veriš gert. Ķ stašinn birtist frétt ķ sķšustu viku um aš nś ętlaši borgin aš auka enn śtgjöld sķn. R-listinn viršist nefnilega lķta žannig į aš žegar tekjur borgarinnar hękki žurfi śtgjöldin lķka aš hękka. Žannig hefur borgin jś veriš rekin sķšan 1994.

Žetta er nś reyndar ekki alveg rétt hjį mér žannig aš ég žarf aš bakka meš žessa yfirlżsingu mķna, ž.e.a.s. aš borgin sé fljót aš hękka śtgjöldin žegar tekjurnar hękka. Žaš jś vķst žannig aš śtgjöldin hękka bara žegar borgarfulltrśa-elķtunni hentar. Žannig hafa menn ekkert sett fyrir sig aš stofna til żmissa gęluverkefna og śtgjaldaaukninga žegar žeim sżnist.

Ókeypis leikskólar?
En allavega, snśum okkur aš nżjasta śtgjalda-śtspili borgarinnar. Nś er rśmlega įr ķ kosningar og R-listinn žarf aš hressa upp į ķmynd sķna. Žannig aš nś ętlar borgarstjórn aš gefa barnafólki ókeypis pössun allt aš sjö tķma į dag. Einhverra hluta vegna telur Steinunn Valdķs, sitjandi borgarstjóri R-listans, aš fjįrmįl borgarinnar séu ķ žaš góšum farvegi aš hęgt sé aš eyša 850 milljónir króna aukalega til aš greiša nišur leikskólagjöld. En žaš er nokkuš viš žetta aš athuga.

Ķ fyrsta lagi er ekki ,,leikskólaskylda” ķ landinu. Žannig aš žaš er ekki tališ naušsynlegt aš börn séu ķ leikskóla eins og žaš er tališ naušsynlegt aš žau séu ķ skóla. Žaš er jś skólaskylda ķ landinu og žar er į heršum sveitafélaga aš standa aš rekstri skólanna. Gott og vel.

Žaš kann aš lķta vel śt fyrir brotinn R-lista aš ętla nś aš gera vel viš barnafólk. En hins vegar er R-listinn žarna aš setja auka śtgjöld į heršar borgarbśa. Žaš er ekki sjįlfsagt mįl aš borgin borgi nišur leikskólagjöld. Hvaš meš žį foreldra sem kjósa aš vera heima meš börnum sķnum? Eiga žeir foreldrar ekki jafnmikinn rétt į žessu fjįrmagni? Er žaš sķšri uppeldisašferš en aš setja börnin į leikskóla? Er ekki sanngjarnt aš öll börn séu sett undir sama hatt, bęši žau sem fara į leikskóla og žau sem eru heima? Og hvaš meš fólkiš sem ekki į börn? Af hverju eiga allir borgarbśar aš borga undir leikskólaplįss barna?

Og annaš. Leikskólar eru ekki og verša ekki ókeypis. Žar er alltaf einhver sem borgar. Žó svo aš R-listinn sé meš žessu śtgjaldaspili sķnu aš reyna aš kaupa atkvęši fyrir nęstu kosningar žį kemur žetta til meš aš kosta mikiš af peningum eins og įšur hefur komiš fram. Žaš er alltaf kostulegt žegar rįšamenn (ķ žessu tilviki R-listinn) segir viš fólk aš žaš sé aš fį eitthvaš ókeypis.
Barnafólk er ekkert aš fį žessa žjónustu ókeypis.

Žaš er ekki samfélagsskylda borgaranna aš borga leikskólaplįss fyrir barnafólk. Žaš mį vel vera aš žaš lķti vel śt aš fólk fįi frķtt leikskólaplįss og žeir žurfi aš vera leišinlegir sem mótmęla žessu. En stašreynd mįlsins er sś aš žetta kostar peninga sem skattborgarar eiga ekki aš vera skyldugir til aš greiša. Žaš er ekki skylda okkar sem borgum hįmarksśtsvar ķ Reykjavķk aš borga upp ķmynd R-listans. Žarna er illa fariš meš peninga sem hęgt vęri aš eyša ķ allt annaš. Og helst aš eyša žeim alls ekki, nema žį aš borga upp skuldir. Žaš eru jś žessir krakkar sem nś eru og verša ķ gjaldfrjįlsum leikskóla sem žurfa sķšan aš borga žęr skuldir sem yfirmenn Steinunnar Valdķsar hafa safnaš į s.l. įratug. Kannski aš žaš žurfi aš senda nśverandi borgarstjórn į fjįrmįlanįmskeiš hjį Akureyrarbę.

Mįlefnaleg Steinunn Valdķs
Ég er ekki sį eini sem gagnrżni žetta nżjasta śtspil R-listans. Bęši fjįrmįlarįšherra og ašrir sveitastjórnarmenn hafa gagnrżnt žetta.
S.l. vikur og mįnuši hafa įtt sér staš samningavišręšum milli rķkis og sveitafélaga um tekjuskiptingu žessa tveggja ašila. Mikil vinna hefur fariš ķ žetta en svo viršist sem helsta krafa sveitafélaga sé aš fį aš hękka śtsvar sitt mun meira en nś er heimilt. Sem betur fer hefur rķkisstjórnin ekki heimilaš žaš.

Sveitastjórnarmenn gagnrżna borgarstjórnina fyrir aš greiša nišur leikskóla af žvķ aš žaš geti ekki allir fylgt žessu eftir og gert žaš sama. Hvers konar vitleysa er žetta eiginlega? Žeir eru nś fślir af žvķ aš žeir hafa ekki sömu möguleika į aš veita žessa žjónustu. Žaš er aušvitaš bara hiš besta mįl. Žarna hafa önnur sveitafélög fullkomiš tękifęri til aš fara ekki aš fordęmi borgarstjórnar Reykjavķkur. Žarna er fullkomiš tękifęri til aš eyša ekki meiri peningum skattgreišenda.

Sś gagnrżni sem helst er variš ķ er gagnrżni fjįrmįlarįšherra į R-listann.
Geir H. Haarde segir m.a. ,, ... aš žetta vęri vęgast sagt hiš furšulegasta mįl. Gert hefši veriš samkomulag ķ tekjustofnsnefnd um fullkomlega einhliša tilfęrslu mikils fjįrmagns frį rķki til sveitarfélaga. Hugmyndin hefši veriš sś, aš žessum peningum vęri variš til aš męta žörfum žeirra sveitarfélaga sem standa höllustum fęti fjįrhagslega.
Borgarstjóri Reykjavķkur hefši hins vegar ekki getaš į sér setiš og byrjaš aš eyša žeim hluta fjįrmagnsins, sem ętti aš renna til Reykjavķkurborgar. Inni ķ žessum pakka sé, aš rķkiš hęfi aš greiša fasteignagjöld af fasteignum sķnum og ljóst vęri, aš borgin teldi sig nś hafa meira svigrśm, fjįrhagslega, en hśn hefši haft fyrir samkomulagiš.”

Og hvernig bregst Steinunn Valdķs viš?
Jś. į bls. 4 ķ Fréttablašinu ķ dag er haft eftir henni: ,,Ég kippi mér ekki upp viš žaš žó fjįrmįlarįšherra taki eitthvert gešvonskukast.” Jį, mįlefnaleg hśn Steinunn.
Žaš mį s.s. alls ekki gagnrżna hana eša vinnubrögš R-listans.
Žį eru menn bara aš taka ,,gešvonskukast.”

Žaš er ekkert skrķtiš aš fjįrmįlarįšherra komi meš žessa gagnrżni. Hann er einn af žeim sem žarf aš hlusta į vęliš žegar sveitastjórnarmenn bišja um meiri pening. Hann hefur greinilega gefiš Reykjavķkurborg mikiš eftir og įšur en sólin er sest hefur borgarstjórn įkvešiš aš eyša öllu ķ einhverja vitleysu. Ef einhver gagnrżnir vinnubrögš Steinunnar Valdķsar getur hśn ekki svaraš til baka į mįlefnalegan hįtt. Žaš er fjöldi manns (m.a. Geir H. Haarde) sem fara vel meš žaš sem skattgreišendur borga. Žaš hefur R-listinn hins vegar ekki gert og ętlar sér aldrei aš gera. Steinunn Valdķs ętti aš sjį sóma sinn ķ žvķ aš bišja fjįrmįlarįšherra afsökunar į žessum oršum. Hśn minnir į óžroskašan ungling sem ekkert hefur til sķns mįls nema aš kalla menn nöfnum.

Gķsli Freyr Valdórsson


Mįnudagspósturinn 21. mars 2005

Sś įkvöršun alsherjarnefndar Alžingis aš męla meš žvķ aš žingiš veiti Bobby Fischer ķslenzkan rķkisborgararétt er aš mķnu mati algerlega śt ķ hött. Forsendurnar fyrir žeirri įkvöršun eru ķ raun engar og alls ekki nęgar til aš stofnaš verši til einhverrar sérmešferšar ķ žessu tilfelli. Ég hef alltaf haft vęgast sagt miklar efasemdir um aš réttlętanlegt sé aš t.d. żmsum erlendum ķžróttamönnum sé veittur ķslenzkur rķkisborgararéttur meš žaš fyrir augum aš žeir keppi fyrir Ķslands hönd į erlendum vettvangi. Ég tel žaš afar hępnar forsendur og aš almennt séš eigi eitt einfaldlega aš ganga yfir alla ķ žessum efnum eins og öšrum. Ekki er réttlętanlegt aš sumir fįi slķka sérmešferš af hįlfu hins opinbera sem öšrum stendur ekki til boša.

Stašreyndin er sś aš Bobby Fischer uppfyllir einfaldlega ekki žau almennu skilyrši sem sett eru fyrir veitingu ķslenzks rķkisborgararéttar og er raunar langt frį žvķ. Žaš vęri strax annaš ef hann ętti ķslenzka konu eins og raunin var meš Vladimir Azhkenazy, hljómsveitarstjóra, į sķnum tķma. Tengsl Fischers viš Ķsland eru hins vegar ķ raun sama og engin. Jś, hann į vissulega góšan vin hérna, Sęmund Pįlsson, en žaš sama gildir sjįlfsagt um ófįa einstaklinga erlendis og er vart įvķsun į veitingu ķslenzks rķkisborgararéttar. Og jś, hann hįši ennfremur skįkeinvķgi hér į landi įriš 1972 viš Boris Spassky sem var óneitanlega mikil auglżsing fyrir Ķsland erlendis.

Hins vegar er raunin sś aš Fischer vildi ekki hį einvķgiš į Ķslandi heldur ķ Jśgóslavķu. Spassky vildi hins vegar aš einvķgiš fęri fram hér į landi. Var tvķsżnt um hrķš hvernig žaš mįl fęri og var ekki fyrr en aš sigurlaunin voru tvöfölduš sem Fischer lét til leišast og samžykkti aš tefla hér. Žaš aš „einvķgi aldarinnar“ skyldi fara fram hér į landi 1972 var žvķ svo langt žvķ frį Fischer aš žakka. Viš skuldum honum ekki nokkurn skapašan hlut ķ žeim efnum. Ef viš ęttum aš žakka einhverjum fyrir žaš žį er žaš Spassky.

Ķsland sem slķkt skiptir Fischer augljóslega engu mįli. Mér skilst aš sl. haust, žegar hugmyndin kom upp um žaš aš ķslenzk stjórnvöld gętu hugsanlega hlutast til um mįl hans meš einhverjum hętti, hafi hann hafnaš žvķ og sagt aš hann vildi ekki koma til Ķslands m.a. vegna žess aš hér vęri alltof kalt. Žį hefur hann hugsanlega veriš aš vonast til žess aš einhver önnur rķki myndu bjóšast til beita sér ķ mįli hans. Ennfremur hefur komiš fram aš Fischer hafi sagt aš hann myndi aldrei koma hingaš til lands į mešan hér vęri bandarķsk herstöš. En žaš er greinilega komiš annaš hljóš ķ strokkinn nśna.

Ef Ķsland skipti einhverju mįli ķ huga Fischers hefši hann įn efa komiš oftar til landsins en einu sinni – fyrir rśmum 32 įrum sķšan. Mikil įherzla hefur veriš lögš į višskap žeirra Sęmundar og Fischers undanfarna mįnuši og hefur dramatķkin ķ kringum žaš į stundum veriš ansi mikil. Furšulegt er ķ žvķ ljósi aš žeir félagar skuli ekki hafa hizt ķ rśm 32 įr žrįtt fyrir aš tękifęrin hafi klįrlega veriš til stašar. Allavega hefši Fischer veriš ķ lófa lagiš aš hitta Sęmund į žeim tuttugu įrum sem lišu frį einvķginu 1972, žegar žeir kynntust, og fram til įrsins 1992 žegar Fischer braut gegn višskiptabanni Sameinušu žjóšanna į Jśgóslavķu meš žįtttöku ķ öšru skįkeinvķgi viš Spassky.

Sem kunnugt er er žetta mįl allt ķ kringum Fischer tilkomiš vegna brots hans gegn višskiptabanninu į Jśgóslavķu sem m.a. nįši yfir ķžróttavišburši. Fyrir einvķgiš var Fischer varašur viš žvķ meš formlegum hętti af utanrķkisrįšuneyti Bandarķkjanna aš žįtttaka ķ skįkmótinu vęri brot gegn višskiptabanninu en hann mun hafa haft žaš aš engu og svaraš meš žvķ aš hrękja į bréfiš frį rįšuneytinu į blašamannafundi. Ķ framhaldi af žvķ gįfu bandarķsk stjórnvöld śt įkęru į hendur Fischer. Žaš er žvķ alveg ljóst aš hann vissi vel hvaš hann var aš gera og hvaš hann var aš bišja um.

Fólk getur haft sķna skošun į žvķ hvort rétt hafi veriš aš višskiptabann Sameinušu žjóšanna nęši yfir ķžróttavišburši eša hvort banniš hafi įtt rétt į sér yfir höfuš. En žaš breytir ekki žeirri stašreynd aš Fischer braut klįrlega gegn žvķ og hann vissi nįkvęmlega hvaš hann var aš gera. Hann veršur žvķ einfaldlega aš taka afleišingum gjörša sinna eins og allir ašrir. Svo einfalt er mįliš.

Hęgt vęri aš fjalla ķ mun lengra mįli um žaš hversu fįrįnleg įkvöršun alsherjarnefndar er og į hversu vęgast sagt hępnum forsendum hśn er byggš ef forsendur skyldi kalla. Skošanir Fischers eru t.d. alveg sérstakur kafli śt af fyrir sig. Žegar įrįsin var gerš į Tvķburaturnana ķ New York įriš 2001 mun hann t.a.m. hafa fagnaš og svķviršileg ummęli hans um gyšinga eru fyrir nešan allar hellur svo eitthvaš sé nefnt.

En mįliš er žó ekki bśiš enn og veršur fróšlegt aš vita hvert framhald žess veršur.

Hjörtur J. Gušmundsson


Žjakašir, veikir og pķndir

Ķslendingar eru veikir, žjakašir og pķndir, og įstandiš versnar dag frį degi, og er žaš valdnżšslu og einręšistilburšum nśverandi stjórnvalda aš kenna, ef marka mį bakžanka fréttablašsins ķ dag. Sśsanna Svavarsdóttir skrifar žar sorgar pistil sem heitir ,,Slķmseta gušanna”. Žar heldur hśn żmsu vafasömu fram. Žaš er eitt atriši sem ég vill sérstaklega taka fyrir. Sśsanna kvartar yfir žvķ aš rķkisstjórnin hendi yfir okkur nżjum sköttum aš gežótta, og nefnir sem dęmi vęntanlegan nefskatt sem į okkur veršur settur ķ žįgu RŚV.

Nś vill svo til aš nśverandi rķkisstjórn hefur veriš aš lękka skatta, en ekki hękkaš žį. Einnig er hśn aš afnema skatta, svo sem eins og eignaskattinn, sem fór hęst ķ 2,95% ķ valdatķš skattmannsins. (Einnig žekktur sem Ólafur Ragnar Grķmsson, sem einnig įtti stóran žįtt ķ aš koma į hinum alręmda matarskatti.)
Kemur žaš sérstaklega öldrušum til góša aš eignarskatturinn sé lagšur nišur, žar sem žeir hafa oft litlar tekjur, en eiga hinsvegar sķn eigin hśs. Einnig er til dęmis bśiš aš lękka erfšarfjįrskatt śr allt aš 45% ķ 5%. Ljóst er aš bęši erfšafjįrskattur og eignaskattur eru ósanngjarnir skattar, žar sem įšur hafa veriš borgašir skattar af žvķ sem lįtiš er ķ arf, og menn borgušu skatta į žeim tķma sem eignamyndun žeirra įtti sér staš. Nefskatturinn sem Sśsanna nefnir sérstaklega sem dęmi um skattagleši rķkisstjórnarinnar kemur ķ stašinn fyrir afnotagjöld RŚV, og eftir žvķ sem ég best veit veršur sį skattur ekkert žungbęrari en afnotagjöldin sem hann leysir af hólmi. Nś er veriš aš vinna aš žvķ aš hękka barnabętur um 2400 milljónir, endurgreišsluhlutfall nįmslįna frį LĶN hefur veriš lękkaš, tekjuskattur hefur veriš aš lękka, og mun halda įfram aš lękka. Persónuafslįtturinn mun hękka um 8% til įrins 2007, og skattleysismörk fara hękkandi, jį nśverandi rķkisstjórn er aš ganga aš okkur daušum!

Eitt skemmtilegt dęmi hér ķ lokin varšandi skattamįl.
Fyrir nokkru įtti ég ķ rökręšum viš vinkonu mķna sem er vinstri sinnuš. (ein af žessum óhįšu vinstrimönnum, og kżs Vinstri-gręna eša Samfylkinguna eftir žvķ sem viš į hverju sinni.) Ég sżndi henni hvaš rķkisstjórnin vęri aš gera ķ skattamįlunum.
Hśn sagši; ,,jį jį, žetta er vošalega flott, en žaš er eins gott aš žeir standi viš žetta. Ég er voša hrędd um aš žeir geti breytt žessu meš einu penna striki og hętt viš žetta allt”.
Žaš sem er grįtbroslegt viš žessa yfirlżsinga hennar er aš flokkarnir sem hśn styšur, eru į móti žessum skattalękkunum. Žannig aš ef svo illa vill til aš rķkisstjórnin skipti um skošun og hętti viš aš lękka skatta, žį vęri žaš einmitt vegna žess aš rķkisstjórnin hefši tekiš undir mįlstaš flokkanna sem vinkona mķn styšur.

Jį, žaš er stundum aušvelt aš tala sig ķ hring.

Sindri Gušjónsson


Hvers virši er rķkissjóšur?

Nęstum daglega heyrist krafa einhversstašar aš śr žjóšfélaginu um aš rķkiš skuli koma aš hinum og žessum verkefnum og įhugamįlum landsmanna. Žaš er žvķ ekki śr vegi aš velta žvķ fyrir sér hvaša kröfu landsmenn hafa į ,,sjóšinn” og ķ framhaldi af žvķ hvaša takmörk eigi aš setja žeim sem stjórna ,,sjóšinum” ķ hvert skipti ž.e.a.s rķkisstjórnin og yfirvöld. Hafa skal ķ huga aš žegar er talaš hér um ,,sjóšinn” er lķka įtt viš opinbera fjįrmuni sveitafélaga.

En hvaš ber rķkinu skylda til aš borga? Hvaš er svo įrķšandi og naušsynlegt aš žaš žurfi aš taka peninga af fólki til aš uppfylla óskir einstakra ašila eša žrżstihópa? Hver getur įkvešiš hvaš į aš borga og hversu mikiš?

Mikiš hefur veriš skrifaš um žessi mįl sķšastlišin įr og erum žaš viš hęgri menn sem höfum viljaš takmarka śtgjöld rķkisins til sérhagsmunahópa og įhugamanna um żmiss mįlefni. Oftar en ekki žegar žessi mįl eru rędd bregšast vinstri menn hinir verstu viš. Žeirra fyrstu vopn eru išulega aš saka hęgri menn um aš vera anti-menningasinnašir og nķskir. Mįlefnarökin eru nś oftast ekki sterkari en žaš.

Žaš er aš sjįlfsögšu lżšręšislega kjörnir leištogar rķkis og sveitafélaga sem fara meš žaš almannafé sem safnaš er saman meš żmiss konar sköttum. En žżšir žaš aš žeir megi fara meš žaš eins og žeim sżnist? Žaš eru margir sem halda žaš, bęši žeir sjįlfir og almennir borgarar. Mönnum finnst ekkert mįl aš taka peninga śr almennum sjóšum til aš styrkja hitt og žetta.

Įhugamenn um hina og žessa hluti heimta aš rķkiš fjįrmagni įhugamįl žeirra af žvķ aš žvķ beri skylda til žess. Gott dęmi um žetta eru kröfur żmsa manna um bęttari samgöngur. Žaš er ekki nóg aš geršir hafi veriš vegir śt um allt land fyrir allar landsbyggšir. Aš sjįlfsögšu voru vegirnir ekki geršir sérstaklega fyrir landsbyggšarfólk heldur alla landsmenn sem um žį vilja fara. Gott og vel.
En nś heyrast raddir manna sem vilja fį styttri leišir sem ,,aušvelda” žeim sjįlfum aš komast į milli staša. Allt ķ einu er fariš aš tala um žaš sem mannréttindi aš rķkiš borgi göng og aušveldi samgöngur eftir fremsta magni. Žegar samgöngurįšherra įkvaš į sķnum tķma aš fresta žvķ aš senda śt tilbošsgöng ķ jaršgöng inn į Siglufjörš varš allt vitlaust. Sveitastjórnarmenn į Siglufirši geršu sér ferš ķ bęinn til aš hitta žįverandi forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra. Talaš var um aš nś vęri veriš aš gera tilraun til aš ,,eyša” sveitafélaginu og nś vęri žvķ öllu lokiš. Sem sagt, Siglufjöršur sem bśinn er aš vera sveitafélag langt į annaš hundraš įr, leggst af og fer ķ eyši nema allir landsmenn gefi ķ pśkk og splęsi į žį jaršgöngum og ekki orš um žaš meir...!

Menningartengd feršažjónusta?
Annaš dęmi. Ķ Morgunblašinu ķ dag (bls. 6) er mynd af menntamįlarįšherra og formanns Sambands sveitafélaga į Austurlandi aš undirrita samning sem felur ķ sér samstarf um menningarmįl og menningartengda feršažjónustu. Fram kemur ķ greininni (og Mogginn lżgur aušvitaš ekki) aš framlög rķkisins į žessu įri verša 36 milljónir, 37 milljónir į nęsta įri og 38 milljónir įriš 2007. Rétt er aš taka fram aš Samband sveitafélaga į Austurlandi er samansett śr 13 sveitafélögum. Jį, ķbśar ķ Reykjavķk, Hvolsvelli, Akureyri, Stykkishólmi, Ķsafirši og fleiri stöšum ętla aš gefa žrettįn sveitafélögum į Austurlandi 111 milljónir nęstu žrjś įrin til aš byggja upp menningu og menningartengda feršažjónustu. Žaš grįtbroslega er aš žetta er ekki fyrstu samningurinn sem geršur er viš sveitafélög į Austurlandi heldur er žetta (skv. Mbl) ķ annaš sinn sem slķkur samningur er geršur.

En žetta er ekki bśiš. Ķ Morgunblašsgreininni kemur fram aš meš žessu styrk (bęši nś og įšur) hafi nż atvinnutękifęri skapast į Austurlandi. T.d. hafi sum sveitafélögin getaš rįšiš til sķn menningarfulltrśa.

En žetta viršist engum finnast athugunarvert. Aftur og aftur tala stjórnmįlamenn og fleiri um ójafna tekjuskiptingu rķkis og sveitafélaga. Samband ķslenskra sveitafélaga kvartar reglulega undan žvķ hvaš reksturinn er nś erfišur og menn eins og Steingrķmur J. Sigfśsson hefur gert lķtiš śr žeim hagvexti og kaupmįttaraukningu sem įttu hefur sér staš s.l. įratug, meš žvķ aš segja aš sveitafélögin lķši fyrir žaš.
Jį, aš viršist vera erfitt aš reka sveitafélag.
En bķšum nś ašeins viš. Geta 13 sveitafélög ekki hugaš aš sķnum eigin ,,menningarmįlum” įn rķkisstyrks? Hefši menning og menningartengd feršažjónusta lagst af ef ekki hefši til styrksins komiš? Hefur austurland eitthvaš minna upp į aš bjóša en įšur? Nei, žaš er ekki hlutverk rķkissjóšs aš styrkja sérhagsmuni įkvešinna sveitafélaga meš slķkum styrkjum. Hvernig vęri ef sveitafélögin hefšu sleppt žvķ aš rįša til sķn menningarfulltrśa og sparaš žar meš bęši launin fyrir žann ašila og žį peninga sem hann vęri vķs meš aš eyša. Ef aš žrettįn sveitafélög vilja bjóša upp į menningartengda feršažjónustu verša žau bara aš finna leišir og sameinast um žaš sjįlf hvernig žau vilja haga žvķ. M.ö.o. snķša sér stakk eftir vexti. Žaš er held ég žaš erfišasta sem sveitastjórnarmenn gera ķ dag. Žaš er lķklega erfišara en aš reka sveitafélag.

Nś eru 111 milljónir svo sem ekkert rosalegur peningur meš tilliti til žess aš viš erum jś rķk žjóš. En hversu oft er bśiš aš eyša 111 milljónum hér og 111 milljónir žar ķ żmiss verkefni bara af žvķ aš einhver hefur veriš nógu duglegur aš suša. Nś hefši ég ekkert sérstaklega viljaš eyša žessum 111 milljónum ķ eitthvaš annaš. Best hefši aušvitaš veriš aš eyša žeim ekki. Nema žį til aš borga nišur skuldir rķkissjóšs.

Jį žaš er nś žannig aš margir halda aš rķkiš eigi endalaust af peningum og ef žeir geta ekki gert hlutina sjįlfri žį į rķkiš bara aš koma žeim til hjįlpar. Žetta er vęgast sagt undarlegt sjónarmiš.

Ķžróttir og listir
Forsvarsmenn ķžróttahreyfinga hafa talaš um aš rķkiš žurfi aš taka sig til og styrkja mįlstaš meš fjįrmagni. Ef aš rķkiš byggir ekki ķžróttaleikvanga, sundlaugar og fleira mun ķžróttin hreinlega leggjast śtaf.

En žetta eru ekki einu dęmin. Sama gildir um ,,listir” og menningu. Um daginn kom Žorsteinn Gušmundsson grķnisti fram ķ žęttinum Ķsland ķ dag įsamt Ašalsteini Į. Siguršssyni formanni Rithöfundasambandsins.
Tekiš var dęmi um rithöfund sem seldi ašeins um 300 bękur en sś nefnd sem sér um aš śthluta launum fyrir rithöfunda sį samt įstęšu til aš gefa honum ,,rithöfundalaun" ķ žrjś įr.
Gott og vel. Žegar Ašalsteinn var ynntur eftir žvķ hvort aš svona menn ęttu aš vera aš fį rithöfundalaun var svariš, ,,jį, er žetta ekki dęmi um höfund sem žarf į stušningi aš halda til žess aš geta haldiš įfram?” Sķšan hélt hann įfram og śtskżrši fyrir žeim sem ekki vita aš žaš aš vera rithöfundur vęri svoldiš sérstakt starf, žaš vęri langtķmastarf. Ķ framhaldi af žvķ talaši Ašalsteinn um žaš aš menn žyrftu nś nokkur įr til aš verša góšir höfundar og žyrftu žvķ žennan styrk į mešan. Ég held ég leyfi žessum oršum aš dęma sig sjįlf.

Žegar öllu er į botninn hvolft er naušsynlegt aš žeir sem fara meš opinbert fé fari vel meš žaš. Žaš er ekki žeirra hlutverk aš hlaupa undir bagga meš žeim sem ekki er aš takast ętlunarverk sitt. Žaš mętti spara mikla peninga ef forsvarsmenn rķkis og sveitafélaga myndu fara betur meš žaš fjįrmagn sem žeir hafa ķ höndunum. Žaš er ekki hlutverk menntamįlarįšherra aš sjį til žess aš sveitafélög į austurlandi geti bošiš upp į fyrrnefnda menningartengda feršažjónustu. Žaš er hlutverk žeirra ķbśa sem žar bśa. Ef žeir sjį sér hag ķ žvķ aš tengja feršažjónustu viš menningu sķna žį hljóta žeir aš koma meš ašferšir sem eru bęši hagnżtar og višrįšanlegar um aš hrinda žvķ ķ framkvęmd.

Aftur legg ég įherslu į aš bęši sveitarstjórnarmenn og rķkisstarfsmenn sem fara meš opinbert fé žurfa aš snķša sér stakk eftir vexti. Ef žaš gengur ekki žurfa žeir einfaldlega aš snśa sér aš öšru.

Gķsli Freyr Valdórsson


Mįnudagspósturinn 14. mars 2005

Rįšning fréttastjóra Rķkisśtvarpsins varš aš miklu fjölmišlamįli ķ vikunni. Žaš minnkaši ekki umfjöllun fjölmišla af mįlinu aš fréttamenn Rķkisśtvarpsins voru andsnśnir rįšningunni og misnotušu ašstöšu sķna sem mest žeir mįttu til aš vekja athygli į eigin skošunum į mįlinu. Sögšu žeir rįšninguna pólitķska og mótmęltu žvķ haršlega aš meirihluti sjįlfstęšismanna og framsóknarmanna ķ śtvarpsrįši, sem er jś pólitķskt skipaš, hefši męlt meš einum einum umsękjanda umfram ašra – Aušuni Georgi Ólafssyni. Ķ sama streng tóku fulltrśar stjórnarandstöšunnar ķ śtvarpsrįši.

Fyrir žaš fyrsta get ég alveg tekiš heilshugar undir žaš sjónarmiš aš śtvarpsrįš sé śrelt fyrirkomulag žegar kemur aš stjórn Rķkisśtvarpsins, enda ljóst aš löngu tķmabęrt sé aš endurskoša allan rekstur stofnunarinnar. M.a. žarf aš skoša alvarlega žann möguleika aš hreinlega einkavęša stofunina aš hluta eša ķ heild. Žannig mętti t.d. einkavęša Rįs 2 strax, enda engin rök fyrir žvķ aš rķkiš sé aš reka dęgurmįlaśtvarp žegar nóg framboš er af öšrum śtvarpsstöšvum į žvķ sviši. Önnur sviš mętti sķšan skoša ķ framhaldinu.

En žó śtvarpsrįš mętti vel leggja nišur aš mķnu mati er ljóst aš mįlflutningur fulltrśa stjórnarandstöšuflokkanna ķ mįlinu er eins tvöfaldur og hann getur oršiš. Um žaš var fjallaš ķ góšum pistli į Vefžjóšviljanum į dögunum žar sem nefnt er dęmi fyrir ašeins örfįum įrum žegar fulltrśar stjórnarandstöšunnar og Framsóknarflokksins beittu sér fyrir žvķ ķ śtvarpsrįši aš Helgi H. Jónsson vęri rįšinn tķmabundiš sem fréttastjóri Rķkissjónvarpsins. Og fleiri dęmi um žetta hafa veriš nefnd til sögunnar. Žį var ekkert talaš um aš śtvarpsrįš ętti ekki aš skipta sér af mannarįšningum hjį Rķkisśtvarpinu.

En allt ķ lagi, kannski stjórnarandstašan hafi bara skipt um skošun. Ef svo er vęri ekki śr vegi aš hśn višurkenndi, um leiš og hśn gagnrżnir afskipti śtvarpsrįšs af rįšningu ķ stöšu fréttastjóra śtvarps nś, aš žaš aš męla meš t.a.m. rįšningu Helga H. Jónssonar hér um įriš hafi veriš ófagleg og röng af hįlfu žeirra sjįlfra. Svona ef menn vilja vera sjįlfum sér samkvęmir sem stjórnarandstašan er alltaf, ekki satt?

---

Mikiš eru Evrópusambandssinnar ķ Framsóknarflokknum eitthvaš viškvęmir fyrir žvķ aš Davķš Oddsson hafi vogaš sér aš hafa skošun į įlyktun flokksžings flokksins ķ Evrópumįlunum į dögunum žegar eftir žvķ var leitaš af fjölmišlum. Žessi grein er gott dęmi um žetta. Žessi viškvęmni sżnir bara enn betur hvaš ašdįendur Evrópusambandsins hér į landi eru ķ miklum sįrum eftir nišurstöšu flokksžingsins.

Žaš mętti hreinlega halda af greininni aš höfundur hennar telji enga ašra tślkun į umręddri įlyktun eiga rétt į sér nema tślkun Halldórs Įsgrķmsson. Höfundur segir hans orš taka af allan vafa um hvernig tślka eigi įlyktunina. Ég tel sjįlfan mig nś vera įgętlega skynsaman mann en get žó ekki fyrir nokkurn mun séš hvernig Halldóri tekst aš tślka įlyktunina sem svo aš Framsóknarflokkurinn hafi meš henni fęrst nęr žvķ aš setja ašild aš Evrópusambandinu į dagskrį. Ekki sķzt ķ ljósi žess aš įlyktun er svo aš segja samhljóma įlyktun flokksžings flokksins įriš 2003.

Nei, stašreyndin er sś aš žaš žarf mikiš aš gerast til aš Framsóknarflokkurinn setji ašild aš Evrópusambandinu į oddinn. Eitthvaš sem ekkert bendir til aš sé aš fara aš gerast ķ nįnustu framtķš. Til žess er andstaša viš ašild innan flokksins einfaldlega allt of mikil sem sannašist į flokksžinginu į dögunum.

---

Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir sagši viš fjölmišla ķ vikunni, ķ tilefni af formlegu framboši hennar til formanns Samfylkingarinnar, aš flokkurinn ętti aš vera ķ rķkisstjórn vegna stęršar sinnar og stefnumįla. Einhvern veginn held ég nś aš žaš sé kjósenda aš segja til um žaš en ekki hennar.

Hjörtur J. Gušmundsson


Eldfimt įstand hjį RŚV – stofnun ķ tilvistarkreppu

Óhętt er aš fullyrša aš mjög eldfimt įstand sé hjį Rķkisśtvarpinu ķ kjölfar žess aš Markśs Örn Antonsson śtvarpsstjóri, tilkynnti į mišvikudag um rįšningu Aušuns Georgs Ólafssonar ķ starf fréttastjóra Śtvarpsins. Ķ gęr samžykktu 93% starfsmanna Rķkisśtvarpsins tillögu žess efnis aš śtvarpsstjóri ętti aš draga rįšningu Aušuns formlega til baka. Įšur hafši félag fréttamanna hjį Rķkisśtvarpinu samžykkt aš lżsa yfir vantrausti į Markśs Örn og įkvöršun hans.
Ljóst er žvķ aš allt logar stafna į milli hjį stofnuninni og mikill órói er žar vegna rįšningarferlisins og įkvöršunar śtvarpsstjórans. Er vandséš hvernig muni geta gróiš um heilt milli starfsmannanna og śtvarpsstjóra aš óbreyttu. Greinilegur trśnašarbrestur hefur oršiš milli starfsmanna og yfirstjórnar Rķkisśtvarpsins.

Mjög er deilt um hęfni Aušuns Georgs ķ stöšuna og ekki allir į eitt sįttir um aš hann hafi veriš rįšinn til starfans. Į žaš er bent aš hann hefur langt ķ frį mesta starfsreynslu umsękjenda į sviši fréttamennsku. Hann vann ķ nokkur įr hjį fréttastofu Stöšvar 2 og Bylgjunnar, en hefur annars unniš mest į sviši rekstrarmįla. Greinilegt er aš sś reynsla er metin mun frekar en störf aš fjölmišlamįlum, sem fyrirfram mętti bśast viš aš yrši ašalhluti starfs nżs fréttastjóra. Žaš er vissulega undarlegt aš fagleg reynsla hafi ekki meira aš segja viš lokaįkvöršun.
Vera mį aš forysta Rķkisśtvarpsins leggi ašra stašla til hlišsjónar viš val į yfirmönnum fréttasvišsins og deilda innan žess en įšur hafi veriš. Vissulega er Aušun Georg mjög hęfur mašur og hefur margt sér til įgętis en viš blasir aš margir hafa mun meiri starfsreynslu aš fréttamennsku en hann.

Žaš er mitt mat, og žetta segi ég sem įhorfandi aš fjölmišlum į daglegum basis, aš fréttastjóri sé faglegur stjórnandi fréttamennsku en ekki baunateljari, eins og mögulega mį orša žaš. Ķ mķnum huga hefur alltaf skipt mestu aš fréttastjóri į rķkisfjölmišlunum hafi aš baki langan feril aš fréttamennsku og helst žį ef mögulegt er stjórnunarreynslu į slķku sviši. Hvaš varšar žann žįtt er vandséš hvort nżr fréttastjóri hafi veriš hęfastur. Hvaš varšar stöšu nżs fréttastjóra er ljóst aš hśn er mjög veik og vandséš hvernig hann geti tekiš viš valdataumunum žar meš krafti og oršiš sį sterki fréttastjóri sem fréttastofan žarf į aš halda til aš halda stöšu sinni sem sś fréttastofa sem flestir landsmenn treysta į. Innri įtök hjį RŚV stašfesta aš stašan er žvķ aš öllu leyti mjög veikluleg og erfiš. Vonandi er aš innri įgreiningur starfsmanna og yfirmanna leysist meš einhverjum farsęlum hętti brįšlega.

Annars blasir viš aš mörgu leyti aš Rķkisśtvarpiš er ķ tilvistarkreppu og erfišleikar blasa viš stofnuninni, sem veršur 75 įra į žessu įri. Į žessum tķmamótum žar blasir viš aš breyta žarf til ķ innra kerfi Rķkisśtvarpsins. Var aš mķnu mati alveg slįandi aš lesa Morgunblašiš um helgina og fara žar yfir fréttaskżringu um mįlefni RŚV. Hśn sannaši svo ekki varš um villst aš Rķkisśtvarpiš er į algjörum villigötum og taka veršur rekstur žess til algjörrar endurskošunar. Žaš hefur veriš vitaš til fjölda įra aš rekstur Rķkisśtvarpsins er glórulaus meš öllu og aš rekstrarform fyrirtękisins getur ekki gengiš til lengdar. Žetta var endanlega stašfest aš mķnu mati meš rekstrartölum sem komu fram ķ umfjöllun Moggans. Ķ stuttu mįli sagt kemur žar fram aš Rķkisśtvarpiš var sķšast rekiš meš tekjuafgangi į įrinu 1997 en frį žvķ įri hafi samanlagšur taprekstur veriš žar og nemi rķflega 1400 milljónum króna. Ķ umfjöllun blašsins kemur ennfremur fram aš į undanförnum įratug, eša frį įrinu 1995, hafi eigiš fé stofnunarinnar fariš śr 2,5 milljöršum króna nišur ķ nślliš.

Er ekki hęgt lengur aš fljóta sofandi aš feigšarósi er kemur aš mįlefnum RŚV.
Taka veršur hlutina til endurskošunar og stokka allhressilega upp. Til fjölda įra hefur veriš reynt innan stjórnarflokkanna aš landa žessu mįli og knżja ķ gegn žęr breytingar sem allir sjį aš gera žarf. Eins og stašan er nś oršin sjį allir aš žessar breytingar verša aš eiga sér staš į nęstu įrum, žaš veršur ekki umflśiš. Ķ vikunni voru kynnt nokkur atriši ķ vęntanlegu frumvarpi Žorgeršar Katrķnar Gunnarsdóttur menntamįlarįšherra, sem er ķ vinnslu. Hefur žetta ekki veriš kynnt endanlega en nokkur atriši hafa komiš fram. Er gert rįš fyrir aš Rķkisśtvarpinu verši breytt ķ sameignarfélag. Žannig getur Rķkisśtvarpiš aš mörgu leyti starfaš sem hlutafélag. Žessi staša mįla er žó skżrt merki žess aš ekki standi til aš einkavęša Rķkisśtvarpiš, sem mér žykja mjög slęm tķšindi. Žaš hefur veriš skošun mķn til fjölda įra aš rķkiš eigi ekki aš vera į fjölmišlamarkaši eša eigi allavega aš draga sig meira śt śr honum. Eins og fram hefur komiš verša afnotagjöldin lögš nišur og er įętlaš aš nefskattur komi til sögunnar ķ stašinn.

Ein mikilvęg breyting sem blasir viš er aš til sögunnar mun koma rekstrarstjórn ķ staš pólitķsks śtvarpsrįšs. Markmišiš meš breytingunni er aš gera slķka rekstrarstjórn įbyrga fyrir stefnumótun fyrirtękisins og ekki sķšur fjįrreišum žess. Mun samkvęmt tillögunum verša bundinn endi į žaš aš slķk rekstrarstjórn vinni ķ dagskrįrmįlum beint og rįšningu starfsmanna eins og nś er gert. Seinustu tvo įratugi, eša frį setningu śtvarpslaga 1985 sem breyttu landslagi ljósvakamišla, hefur śtvarpsrįš haft žaš hlutverk aš fara yfir umsóknir ķ stöšur hjį fyrirtękinu og hefur yfir dagskrįrmįlum aš segja. Sś skipan mįla mun loks heyra sögunni til. Žaš sem helst stendur eftir ķ lįtum seinustu daga innan Rķkisśtvarpsins er aš śtvarpsrįš er barn sķns tķma. Sś skipan mįla sem žaš er byggt į og ešli žess viš aš fara yfir umsóknir og meta žęr er fyrir löngu gengin sér til hśšar. Žaš getur ekki gengiš lengur aš pólitķskt skipaš rįš meš slķkt hlutverk sé žar til og fari yfir starfsumsóknir žar og meti beint. Žetta blasir viš öllum eftir lęti seinustu daga, tel ég aš įtökin innan RŚV seinustu daga hafi veriš korniš sem fyllti gjörsamlega męlinn ķ žessum efnum.

Mķn višbrögš į žessar tillögur, sem birtar hafa veriš ķ fjölmišlum og viršast hluti af vęntanlegu frumvarpi menntamįlarįšherra, eru žęr aš ég harma aš menn stķgi ekki skrefiš til fulls og geri Rķkisśtvarpiš aš hlutafélagi. Žessar tillögur eru hęnufet ķ įtt aš žeim grunnbreytingum sem ég tel rökréttastar. Er slęmt aš ekki hafi nįšst samstaša um aš ganga lengra. Uppstokkun mįla hvaš varšar śtvarpsrįš er sjįlfsögš og ešlileg og ętti aš hafa nįšst ķ gegn fyrir lifandis löngu. Ekki lķst mér į hugmyndir um nefskatt. Žaš er döpur śtkoma og ekki spennandi, aš neinu leyti. Ķ mķnum huga verša tillögurnar aš ganga lengra. Žaš sem nś liggur fyrir ber allan brag mįlamišlana ólķkra stefna og skošana. Žaš er žvķ ljóst aš ég vil taka meira af skariš og ganga lengra. Žaš er naušsynlegt eigi aš taka mįlin verulega fyrir og vinna žaš af krafti. Žaš sem hér blasir viš er ekki grundvöllur žeirra breytinga sem ég tala fyrir, nema aš mjög takmörkušu leyti. Hinsvegar er jįkvętt aš unniš sé ķ įtt aš einhverjum breytingum og nįš samstöšu um aš fęra Rķkisśtvarpiš ķ einhverja ašra įtt en veriš hefur og taka žar stöšuna ķ gegn aš vissu leyti. Ętla ég ekki aš vanvirša žį vinnu sem įtt hefur sér staš og fagna žvķ aš menn fari nokkur skref įfram.

Ķ pistlum mķnum um mįlefni RŚV sem birst hafa vķša seinustu įr hef ég vel kynnt afstöšu mķna til Rķkisśtvarpsins. Žeir sem hafa lesiš žį hafa séš hvert hugur minn stefnir ķ žessum efnum. Ég vil ganga rösklega til verks og stokka upp RŚV ķ žį įtt aš rķkiš verši ekki lengur žįtttakandi ķ fjölmišlarekstri. Ég vil aš Rķkisśtvarpiš verši einkavętt. Į žvķ leikur enginn vafi. Žaš er alveg rétt sem Pétur Blöndal sagši ķ umręšu į žingi ķ gęr aš į mešan rķkiš rekur fjölmišil verša pólitķsk ķtök žar inn aš einhverju leyti. Žótti mér Pétur orša žetta vel. Viš Pétur erum samherjar ķ žeim efnum aš stokka verši mįlin upp meš róttękum hętti. En fara veršur žennan veg į žeim hraša sem rökréttast er hverju sinni. Ķ žessum efnum vil ég leggja žaš helst til grundvallar aš menn nįi samstöšu um breytingar sem geta fęrt stöšuna žó įfram og menn taki į innri vandamįlum sem nś stešja aš. Žaš er mikilvęgt, žaš blasir viš į allri stöšu mįla og žeim óvešursskżjum sem hrannast upp yfir Efstaleitinu, bęši nś žessa dagana og eins seinustu įr aš mörgu leyti.

Stefįn Frišrik Stefįnsson


Einhliša fręšsla um ESB

Ķ Morgunblašinu žann 30. janśar sl. birtist grein eftir Kristjįn E. Gušmundsson, fyrrv. stjórnarmann ķ Evrópusamtökunum. Til umfjöllunar voru Evrópumįlin og var Kristjįn afar ósįttur viš gagnrżni Ingvars Gķslasonar, fyrrv. menntamįlarįšherra, į bękling sem Fastanefnd Evrópusambandsins fyrir Ķsland og Noreg gaf śt į sķnum tķma um sambandiš og ętlaš var aš fręša börn į aldrinum 14-18 įra um žaš. Žótti Ingvari bęklingur žessi fela ķ sér einhliša upplżsingagjöf um sambandiš, m.ö.o. įróšur. Žetta vildi Kristjįn ekki samžykkja og fór žį ósmekklegu leiš aš żja aš samlķkingu Ingvars og annarra sjįlfstęšissinna viš žį sem stašiš hafa aš bókabrennum ķ gegnum sögna, ž.į.m. žżzka nasista og trśarofstękismenn.

Kristjįn sagši sķšan aš žeim hugsunarhętti skyti stundum upp kollinum hjį sjįlfstęšissinnum aš öll fręšsla um Evrópusambandiš vęri įróšur. Nś er ég virkur žįtttakandi ķ starfi sjįlfstęšissinna hér į landi en hef žó aldrei heyrt slķku haldiš fram og hef žvķ ekki hugmynd um žaš hvaš Kristjįn er aš fara. Vitanlega er ekki öll fręšsla um sambandiš įróšur – žaš segir sig vęntanlega sjįlft – en žar meš er ekki sagt aš einhver hluti hennar sé žaš ekki. Sérstaklega er žaš spurning žegar sjįlfur ašilinn sem fręšst er um stendur aš gerš fręšsluefnisins. Og vart batnar žaš žegar um er aš ręša vęgast sagt umdeildan ašila eins og Evrópusambandiš.

Ein pólitķsk sżn
Stóra spurningin er nefnilega sś hvort Evrópusambandiš sé heppilegasti ašilinn til aš gefa śt meint hlutlaust fręšsluefni um sig sjįlft? Žaš er vęntanlega žaš sem Ingvar Gķslason hefur įtt viš. Ķ grein hans, sem Kristjįn vitnar til, segir hann hvergi aš allt fręšsluefni um sambandiš sé įróšur. Žarna er ljóslega ašeins um ómaklega tilraun Kristjįns aš ręša til aš gera Ingvari upp skošanir og mįla hlutina ķ einhverjum dökkum litum hans eigin skošunum til framdrįttar. Slķk vinnubrögš dęma sig aušvitaš sjįlf og žann sem žau višhefur.

Samhliša śtgįfu įšurnefnds bęklings var annars komiš į fót sérstakri vefsķšu um sama efni. Benti Kristjįn į žį sķšu ķ grein sinni og sagši žar engan įróšur aš finna. Žegar mįliš er hins vegar kannaš kemur ķ ljós aš umfjöllunin um Evrópusambandiš žar er vęgast sagt einhliša. Gagnrżni į žróun Evrópusambandsins hingaš til, eša hvert žaš stefnir, er vķšsfjarri. Hins vegar gengur umfjöllunin öll meira eša minna śt į aš réttlęta og fegra tilvist sambandsins og žróun žess. Žaš er alveg ljóst fyrir žį, sem eitthvaš žekkja til Evrópumįlanna, aš į žessari sķšu fęr ašeins ein pólitķsk sżn į Evrópusambandiš aš njóta sķn.

Įróšur og ekkert annaš
Nś veit ég ekki hvaš Kristjįn hefur alizt upp viš en ķ minni heimasveit voru slķkar einhliša umfjallanir um hįpólitķsk įlitamįl kallašar įróšur og ekkert annaš. Žennan einhliša įróšur skilst mér aš ķslenzkir Evrópusambandssinnar vilji sķšan aš börnum og unglingum hér į landi sé innprentašur ķ gegnum skólakerfiš. Og fyrst Kristjįn minntist į trśarofstękismenn og žżzka nasista ķ grein sinni žį er kannski ekki śr vegi aš spyrja aš žvķ hverjir hafi ķ gegnum tķšina veriš išnastir viš aš nota skólakerfiš til aš hamra į einhliša pólitķskum įróšri? Įn žess aš ég sé meš žvķ aš gera neina samlķkingu aš öšru leyti.

Hjörtur J. Gušmundsson


Nęsta sķša »

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband