Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2005

Kynbundinn launamunur

Runólfur Įgśstsson rektor višskiptahįskólans į Bifröst greindi frį žvķ ķ fréttum RŚV sķšastlišinn laugardag aš hįtt ķ 50% munur vęri į launum nżlega śtskrifašra karla og kvenna frį skólanum en skólinn kannaši nżlega stöšu og störf śtskrifašra višskiptafręšinga og lögfręšinga. Runólfur sagšist telja meginskżringuna vanmat atvinnulķfsins į vinnukrafti kvenna og aš žessi kynbundni launamunur vęri hneisa. Viš śtskrift frį skólanum nżveriš undirritušu rektor og félagsmįlarįšherra samning um aš viš skólann yrši stofnaš rannsóknarsetur vinnuréttar og jafnréttismįla. Félagsmįlarįšherra lagši til viš žetta tękifęri aš undirbśiš yrši aš veita sérstakar višurkenningar til žeirra fyrirtękja sem skörušu fram śr ķ žvķ aš jafna stöšu kynjanna į vinnumarkaši sérstaklega meš tilliti til launa og stöšu kvenna ķ stjórnunarstöšum hjį fyrirtękjum. Einnig kom fram hjį Runólfi aš til stendur aš stofna įtakshóp mešal kvenna ķ śtskriftarhópi nęsta hįskólaįrs ķ žvķ skyni aš styšja žęr og efla en mešal annars veršur fariš meš žeim ķ gegnum rįšningarferli og slķkt. Ķ žrišja lagi stendur til aš kynna ķslensku atvinnulķfi žessar nišurstöšur og fį fyrirtękin ķ liš meš skólanum viš aš breyta žessu.

Ónothęf męling?
Degi sķšar var rętt viš Ara Edvald framkvęmdastjóra Samtaka atvinnulķfsins ķ kvöldfréttum žar sem hann sagši könnun višskiptahįskólans ónothęfa sem męlingu į launamun milli karla og kvenna og fęrši góš rök fyrir žeirri skošun sinni. Ķ könnuninnni er ekki aš reynt aš męla launamun fyrir sambęrileg störf heldur er hśn fyrst og fremst vķsbending um hvernig žessu tiltekna fólki vegnar į fyrstu įrum sķnum ķ atvinnulķfinu eftir śtskrift. Fram kom aš sjónarmiš samtakanna er aš óskynsamlegt er aš mismuna fólki į vinnumarkaši į grundvelli nokkurs annars en hęfni og vinnuframlags – annaš feli ķ sér óstjórn. Ari sagši einnig aš veriš gęti aš konur geri ekki nęgilega miklar kröfur žegar žęr ganga til samninga um laun og vķsaši ķ samtöl sķn viš żmsa ašila śr atvinnulķfinu um fólk sem kemur ķ starfsvištöl.

Sennilegar skżringar
Telja veršur afar ósennilegt aš fyrirtęki hafi žaš aš mešvitašri stefnu aš borga konum lęgri laun en körlum. Hvķ ęttu žau aš hafa slķka stefnu? Hvaša hagsmunum vęru žau aš žjóna meš žvķ? Laun eru aš meginstefnu nišurstaša frjįlsra samninga milli atvinnurekanda og launžega. Samtök vinnuveitenda og launžega semja ķ kjarasamningum um tiltekin lįgmarkskjör. Svo semja einstakir launžegar gjarnan viš vinnuveitendur sķna um betri kjör. Žar er hlutverk vinnuveitandans fyrst og fremst žaš aš nį samningi sem er sem hagstęšastur fyrir fyrirtękiš innan žess ramma sem lög og kjarasamningar marka. Ef višsemjandinn gerir tiltölulega lįgar kröfur er lķtill hvati fyrir vinnuveitandann aš semja um mun hęrri laun en krafan lżtur aš. Žetta hlżtur skynsamt fólk aš sjį.

Ég tel žannig aš Ari eigi kollgįtuna žegar hann bendir į hugsanlegar skżringar į launamun kynjanna. Žaš kemur lķka heim og saman viš könnun sem Verlsunarrįš gerši fyrir nokkrum įrum žar sem fram kom aš konur gera aš mešaltali um 30% lęgri launakröfur en karlar.

Taka veršur undir orš Ara um aš óskynsamlegt er fyrir fyrirtęki aš mismuna fólki į grundvelli annars en hęfni og vinnuframlags. Ķ žeim efnum er engin įstęša til aš ętla annaš en aš konur standi aš jafnaši jafnfętis körlum. Hęfir stjórnendur umbuna žvķ starfsfólki sem stendur sig vel. Žvķ mį ętla aš ķ fyllingu tķmans hverfi sį kynbundni launamunur sem nś er til stašar. En til aš svo verši verša konur jafnt sem karlar aš vera ófeimnar viš aš gera hęfilegar launakröfur.

Vondar leišir
Sumir hafa lagt til róttękari ašgeršir til aš sporna viš launamuninum en Runólfur og félagar į Bifröst. Meira aš segja hefur veriš lagt fram frumvarp į Alžingi um sérstaka stofnun sem hefši svipašar heimildir og Samkeppnisstofnun til aš gera innrįsir ķ fyrirtęki og leggja hald į gögn ķ žvķ skyni aš fletta ofan af hugsanlegri mismunun! Sķšan vęri hęgt aš beita fyrirtęki višurlögum ef ķ ljós kęmi aš einstaklingur fengi lęgri laun en einstaklingur af gagnstęšu kyni fyrir sambęrilegt starf! Slķkar hugmyndir eru óhęfa og mega aldrei verša aš veruleika. Hvers vegna segi ég žaš? Jś, žvķ aš ķ raun vęri meš žvķ veriš aš afnema samningsfrelsiš į vinnumarkašinum, meš ófyrirsjįanlegum afleišingum og öllum til tjóns. Meš ófyrirsjįanlegum afleišingum į ég m.a. viš aš lķklegt mį telja aš slķkt myndi hęgja verulega į hjólum atvinnulķfsins meš tilheyrandi aukaverkunum svo sem auknu atvinnuleysi. Um veruleg höft į atvinnulķfiš vęri aš ręša. Svipaš mį segja um hugmyndir um lögbundna kynjakvóta ķ stjórnir fyrirtękja. Meš slķkum ašgeršum vęri veriš aš skerša meš óforsvaranlegum hętti – aš mķnu įliti – frelsi eigenda fyrirtękjanna til aš velja žį stjórnendur sem žeir treysta best. Ef ég į fyrirtęki, hvers vegna ętti ég ekki aš mega rįša hverjir stżra žvķ? Ef žrjįr vinkonur stofna fyrirtęki og leggja sjįlfar śt ķ tilheyrandi kostnaš, hvers vegna mega žęr ekki stżra žvķ sjįlfar įn žess aš vera skikkašar til aš skipa karl meš sér ķ stjórnina??

Ašrar leišir
Ašrar leišir eru farsęlli til aš nį žeim markmišum sem um ręšir. Žaš er engin įstęša til aš ętla aš konur žurfi aš nį lakari samningum en karlar ef žęr gera į annaš borš nęgar kröfur, eins og ég hef žegar komiš inn į. Sé žaš rétt hjį Runólfi aš atvinnulķfiš hafi vanmetiš žęr konur sem skólinn hefur śtskrifaš ęttu viškomandi konur aš krefjast launa ķ samręmi viš hęfni sķna enda hljóta aš vera til ašrir vinnuveitendur sem meta žęr aš veršleikum. Aš sama skapi er full įstęša til aš ętla aš konum ķ stjórnum fyrirtękja fjölgi eftir žvķ sem fleiri konur hasla sér völl ķ višskiptum og sanna hęfni sķna ķ fyrirtękjarekstri. Žaš er hagur fyrirtękja aš velja sem hęfasta stjórnendur, en aš ganga ekki fram hjį hęfri konu vegna karls sem hefur minni hęfni. Einnig er morgunljóst aš eftir žvķ sem konur fjįrfesta meira ķ atvinnulķfinu fjölgar žeim konum sem geta gert kröfu um stjórnarsęti į grundvelli eignarhlutar ķ viškomandi félagi.

Sś leiš sem félagsmįlarįšherra leggur til – aš veršlauna fyrirtęki sem skara fram śr ķ jafnréttismįlum er góš aš žvķ leyti aš hśn er hvetjandi įn žess aš vera ķžyngjandi fyrir atvinnulķfiš. Einnig er bara gott um žaš framtak Bifrestinga aš segja aš koma į fót įšurnefndum įtakshóp enda mį leiša aš žvķ lķkur eins og įšur er vikiš aš aš oft žurfi konur aš temja sér aš gera rķkari kröfur ķ sķnum starfssamningum til aš fį žau laun sem žęr eiga skiliš.

Žorsteinn Magnśsson
thorstm@hi.is


Mįnudagspósturinn 30. maķ 2005

Frakkar höfnušu stjórnarskrį Evrópusambandsins meš afgerandi hętti ķ žjóšaratkvęšagreišslu sem fram fór ķ Frakklandi ķ gęr eins og fram hefur komiš ķ fjölmišlum. Um 56% franskra kjósenda afžökkušu stjórnarskrįna į mešan ašeins um 44% samžykktu hana. Žegar frönsk stjórnvöld įkvįšu aš setja mįliš ķ žjóšaratkvęši į sķšasta įri sżndu skošanakannanir mikinn meirihluta Frakka hlynntan stjórnarskrįnni. Verš ég aš višurkenna aš ég žorši ekki aš gera rįš fyrir aš munurinn yrši svona mikill į fylkingum stušningsmanna og andstęšinga stjórnarskrįrinnar og sjįlfsagt į žaš viš um mun fleiri en bara mig. Skošanakannanir höfšu undir žaš sķšasta bent til žess aš stjórnarskrįnni yrši hafnaš meš į bilinu 51-55% atkvęša. Žetta er žvķ vęntanlega mun meira afgerandi nišurstaša en bjartsżnustu andstęšingar stjórnarskrįrinnar hafa žoraš aš vona.

En hvert veršur framhaldiš? Ég ritaši reyndar grein ķ lengra lagi ķ fyrradag um žetta mįl allt sem sķšan birtist į vefriti Sambands ungra sjįlfstęšismanna ķ gęr. Žar fór ég ansi ķtarlega yfir mįliš aš ég tel og fjallaši m.a. um žaš hvert framhaldiš kynni aš verša ef Frakkar höfnušu stjórnarskrįnni. Helzta spurningin ķ žvķ sambandi er kannski hvaš Tony Blair įkvešur aš gera. Notar hann tękifęriš og reynir aš losa sig undan žvķ aš žurfa aš leggja stjórnarskrįna ķ dóm brezkra kjósenda? Eša veršur hann viš hvatningum annarra forystumanna Evrópusambandsins um aš önnur ašildarrķki sambandsins haldi sķnu striki viš afgreišslu stjórnarskrįrinnar žrįtt fyrir aš Frakkar hafi hafnaš henni?

Ég held aš Blair hljóti aš įkveša aš breyta engu um žaš aš halda žjóšaratkvęšiš ķ Bretlandi. Žį bęši vegna žess aš hann hefur ķtrekaš sagt į undanförnum vikum aš brezk stjórnvöld muni ekki lįta afgreišslu Frakka eša annarra ašildarrķkja Evrópusambandsins hafa įhrif į žaš hvort žau haldi žjóšaratkvęšagreišsluna ķ Bretlandi eša ekki og einnig, og ekki sķšur, vegna žess aš hann, įsamt öšrum leištogum ašildarrķkja sambandsins, skuldbatt sig til aš lįta afgreiša stjórnarskrįna ķ heimalandi sķnu viš formlega undirritun hennar sl. haust.

Allar lķkur verša žvķ aš teljast į žvķ aš stjórnarskrįrmįliš haldi įfram eins og ekkert hafi ķ skorizt. Sķšan muni forystumenn Evrópusambandsins setjast nišur, žegar öll ašildarrķki sambandsins hafa tekiš afstöšu til stjórnarskrįrinnar, og fara yfir žaš hversu mörg žeirra hafi hafnaš henni og hvernig og hvort hęgt sé aš komast framhjį žvķ meš einhverjum hętti. Lķkleg leiš veršur aš teljast sś aš haldnar verši nżjar žjóšaratkvęšagreišslur ķ žeim rķkjum, žį hugsanlega meš eitthvaš breyttu sniši og öšrum spurningum žannig aš lķklegra verši aš mįliš verši samžykkt. Hlišstętt og gert var ķ Ķrlandi žegar Nice-sįttmįlanum var hafnaš žar ķ landi um įriš.

Žannig aš forystumenn Evrópusambandsins eru varla af baki dottnir žó um sé vissulega aš ręša grķšarlegt kjaftshögg. Žeir munu leita leiša til aš komast framhjį vilja almennings ķ žessu mįli meš einum eša öšrum hętti eins og žeir hafa gert viš ófį tękifęrin hingaš til žegar almenningur hefur ekki viljaš dansa ķ takt og leggja blessun sķna yfir stöšugt meiri pólitķskan, efnahagslegan og félagslegan samruna innan Evrópusambandsins.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Valdatafl ķ Žżskalandi – kosningar framundan

Angela Merkel

Gerhard Schröder kanslari Žżskalands, hefur tilkynnt aš Žjóšverjar muni ganga aš kjörboršinu og kjósa žing ķ september. Er žaš įri įšur en kjörtķmabil rķkisstjórnar Jafnašarmannaflokksins og gręningja įtti aš ljśka. Er hann tilneyddur til aš rjśfa žing og boša kosningar eftir sögulegan ósigur jafnašarmanna ķ sambandsžingkosningunum ķ Nordrhein-Westfalen um helgina. Meš tapinu žar lauk fjögurra įratuga samfelldri valdasetu jafnašarmanna ķ hérašinu. Ósigurinn žar var grķšarlegt pólitķskt įfall fyrir Schröder. Eru fįir kostir góšir ķ stöšunni fyrir hann og hiš eina rökrétta fyrir hann ķ stöšunni aš leita til žjóšarinnar og bišja aftur um umboš landsmanna til pólitķskrar forystu. Ķ seinustu žingkosningum, ķ september 2002, hélt vinstristjórnin ķ landinu, undir forsęti Schröder naumlega völdum. Jafnašarmannaflokkurinn missti mikiš fylgi en stjórnin hélt velli vegna fylgisaukningar samstarfsflokksins, gręningja.

Munaši mjög litlu aš kosningabandalag hęgrimanna, undir forystu Edmund Stoiber forsętisrįšherra Bęjaralands og leištoga CSU, nęši žį völdum. Hefur stjórn Schröders allt frį žvķ veriš veik ķ sessi og stašiš höllum fęti gegn öflugri stjórnarandstöšu ķ žinginu. Eftir tapiš um helgina er Schröder žvķ naušugur sį kostur aš leita įlits kjósenda, mun fyrr en hann hefši žurft aš gera aš öllu ešlilegu. Samkvęmt könnunum nś bendir allt til öruggs sigurs hęgrimanna ķ nęstu kosningum. Einn er žó galli žżskra hęgrimanna - og hann nokkuš stór. Žeir hafa ekki enn getaš meš góšu sameinast um einn afgerandi leištoga fyrir hęgriblokkina ķ komandi žingkosningum. Lengi hefur stefnt ķ aš Stoiber og dr. Angela Merkel leištogi CDU (kristilegra demókrata) muni slįst um hvort žeirra verši kanslaraefni hęgriblokkarinnar (CDU/CSU) ķ žeim kosningum. Mörgum hefur žótt ešlilegt aš Merkel leiddi barįttuna, enda hefur Stoiber fengiš sitt tękifęri og ekki tekist aš nį völdum fyrir žrem įrum.

Mörgum žótti hann žį oršinn of gamall og virka žreytulegur og vilja žvķ aš annar leištogi leiši barįttu hęgrimanna aš žessu sinni. Eru uppi öflugar raddir žess efnis aš Merkel fįi aš taka slaginn og skora kanslarann į hólm ķ žessum kosningum. Er žaš óneitanlega bęši sögulega séš réttast, mišaš viš styrkleika CDU, og žaš aš Merkel hefur ekki fengiš tękifęriš enn til aš leiša bandalagiš og reyna į styrk sinn pólitķskt. Margir sjį žżsku śtgįfuna af Margaret Thatcher ķ henni og aš hśn verši leištogi hęgrimanna ķ Evrópu meš sama hętti og Thatcher nįši sinni stöšu fyrir tępum žrem įratugum. Merkel er töffari ķ žżskri pólitķk og žykir ķ flestu andstęša hins ķhaldssama Edmund Stoiber. Angela komst til įhrifa innan CDU į valdatķma Helmut Kohl, sem var kanslari Žżskalands samfellt ķ 16 įr, og žykir almennt vera pólitķsk fósturdóttir hans. Hśn er fimmtug, tvķfrįskilin og barnlaus og žvķ langt ķ frį lķk hinum 64 įra forsętisrįšherra Bęjaralands sem žykir vera ķmynd hins heilbrigša fjölskyldulķfs sem hinn haršgifti fjölskyldufašir.

Stoiber hefur ekki fariš leynt meš įhuga sinn į aš reyna aftur aš leggja ķ kanslarann og Merkel hefur hug į aš verša fyrsti kvenkyns kanslari Žżskalands. Ašeins annaš žeirra getur žó leitt hęgriblokkina til valda. Stefnir allt ķ aš samstaša muni nįst innan nokkurra daga um aš Merkel leiši hęgriblokkina. Verša hęgrimenn aš leysa žessi mįl fyrir lok mįnašarins og hefja kosningabarįttuna formlega og meš leištoga til taks sem taki viš embętti kanslara fari kosningar ķ takt viš kannanir. Žaš er aušvitaš svo aš hęgrimenn fara ekki aš lįta innbyršis deilur žeirra tveggja um hnossiš eyšileggja sigurmöguleika žegar sigurinn er handan viš horniš skv. könnunum. Menn verša aš sęttast į samstöšu og žaš sem kemur heildinni fyrir bestu. Aš mķnu mati hefur Merkel žann kraft og kjark sem žarf til aš leggja hina mįttlitlu vinstristjórn jafnašarmanna og gręningja aš velli. Ég hef lengi haft įhuga į žżskri pólitķk og fylgist žvķ vel meš žżsku netfréttunum žessa dagana, enda nóg um aš vera nś.

Stašan er žó ekki žaš einföld aš Schröder geti einhliša bošaš til kosninga. Gert er rįš fyrir aš kjörtķmabiliš sé fjögur įr og ekkert getur breytt žvķ nema samžykkt vantrausts į rķkisstjórnina ķ žinginu eša žį žaš aš forsetinn rjśfi žingiš ķ kjölfar hennar. Žaš stefnir flest ķ aš kanslarinn fari fyrri leišina, boši vantraustskosningu ķ jśnķmįnuši og stjórnin falli fyrir eigin tilstilli og žvķ verši knśiš į um kosningar meš žeim hętti. Žżska žingiš starfar śt jśnķmįnuš og žvķ veršur slķk kosning aš koma til fyrir lok mįnašarins. Er mun lķklegra aš kanslarinn geri žaš heldur en aš leita til forsetans, hęgrimannsins Horst Köhler, sem er aušvitaš svarinn andstęšingur rķkisstjórnarinnar. Hann vill frekar knżja kosninguna ķ gegn meš eigin įkvöršun og lįta žingiš slķta kjörtķmabilinu meš eigin hętti. Eftir aš slķk tillaga hefur veriš samžykkt verša kosningar aš fara fram innan 60 daga. Felli žingiš tillöguna getur forsetinn gripiš sjįlfkrafa inn ķ aš henni lokinni įn žess aš kanslarinn hafi bešiš um žaš.

Er ljóst aš slķk tillaga veršur samžykkt, enda nżtur hśn meirihlutafylgis innan žingsins, bęši Jafnašarmannaflokkurinn og kristilegir demókratar styšja tillöguna heilshugar: jafnašarmenn žvķ žetta er neyšartafl śr vondri stöšu og kristilegir žvķ žeir vilja koma stjórninni frį og stóla į kosningasigur. Sķšast var žessari ašferš til aš rjśfa žing og boša til kosninga fyrir lok kjörtķmabilsins beitt įriš 1983. Hęgrimašurinn Helmut Kohl varš kanslari įn kosninga įriš 1982 er slitnaši upp śr stjórnarsamstarfi jafnašarmanna og frjįlslyndra demókrata og žeir fóru ķ samstarf meš hęgrimönnum ķ CDU/CSU. Žį missti Helmut Schmidt völdin og Kohl tók viš eftir vantraustskosningu innan žingsins. Kohl vildi sjįlfur hljóta umboš žjóšarinnar til verka og bošaši vantraust um eigin stjórn įriš 1983 og kusu žingmenn hęgriblokkarinnar gegn eigin stjórn til aš knżja į kosningar. Žęr vann Kohl meš nokkuš afgerandi mun.

Enginn vafi leikur į žvķ aš Schröder ętlar aš nota žetta fyrirkomulag til aš snśa taflinu sér ķ vil og treystir į aš hęgriblokkin komi sér ekki saman um leištoga og verši ósamstķga ķ kosningabarįttunni. Hann ętlar aš reyna į samstöšu stjórnarandstöšunnar til aš tryggja sjįlfan sig ķ sessi og reyna meš žvķ aš halda völdum žrišja kjörtķmabiliš ķ röš. Lķtil gleši er innan herbśša Jafnašarmannaflokksins meš žessa įkvöršun, enda stendur flokkurinn illa ķ könnunum og samstarfsflokkur žeirra, Gręningjar horfa algjörlega meš hryllingi til kosninga ķ ljósi nżlegra hneykslismįla tengdum leištoga žeirra, Joschka Fischer utanrķkisrįšherra, og ljóst aš žeir standa mjög höllum fęti. Žaš er žó ljóst aš kosningar eru handan viš horniš, sama hvaš hver vill ķ stöšunni. Ljóst er aš sś kosningabarįtta sem brįtt hefst ķ Žżskalandi veršur beinskeytt og full af krafti. Allt veršur lagt ķ sölurnar.

Žįttaskil gętu veriš framundan ķ žżskum stjórnmįlum. Žaš er allavega alveg kristaltęrt aš verši Angela Merkel kanslari mun žaš breyta pólitķsku litrófi stjórnmįlanna ķ Žżskalandi og marka söguleg žįttaskil ekki sķšur. Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žessari kosningabarįttu, enda er hętt viš aš jafnašarmenn og Schröder kanslari muni leggja allt ķ sölurnar til aš halda völdum. Žaš eitt er žvķ ljóst viš upphaf žessarar kosningabarįttu aš mikil įtök eru framundan um völdin ķ Žżskalandi.

Stefįn Frišrik Stefįnsson
stebbifr(a)simnet.is


Hvar eru feministarnir nśna?

Śtlendingastofnun

Ķ byrjun įrsins var skipt um mann ķ brśnni į Śtlendingastofnun og Hildur Dungal tók viš af Georgi K. Lįrussyni sem forstjóri stofnunarinnar. Georg stóš sig vel ķ starfi forstjóra aš mķnu mati, en hefur nś horfiš til nżrra starfa sem forstjóri Landhelgisgęzlunnar og į klįrlega eftir aš gera góša hluti į žeim vettvangi lķka. Žann tķma sem Hildur hefur gengt starfi forstjóra Śtlendingastofnunar er ekkert sem gefur mér tilefni til aš ętla annaš en aš hęf manneskja sé į ferš og hef ég enga įstęšu til aš ętla annaš en aš stofnunin sé ķ góšum höndum žar sem hśn er.

Žaš var žó ekki ętlunin meš žessari grein aš fjalla sérstaklega um forstjóraskiptin hjį Śtlendingastofnun heldur hitt aš viš žaš tękifęri sem Hildur tók viš sem forstjóri kķkti ég fyrir tilviljun į starfsmannalistann hjį stofnuninni. Rak ég strax augun ķ žaš aš óvenjumargar konur starfa hjį stofnuninni mišaš viš karlpeninginn. Af 32 starfsmönnum stofnunarinnar eru ašeins tveir karlmenn. Persónulega gęti mér ekki veriš meira sama žar sem ég tel kyn fólks ekki eiga aš skipta mįli viš rįšningar ķ störf heldur hęfni žess, auk žess sem ég tel mig ekki hafa neina įstęšu til aš ętla annaš en aš allar žęr 30 konur, sem hjį stofnuninni starfa, séu vel aš störfum sķnum komnar.

Hins vegar gat ég ekki annaš en velt žvķ fyrir mér ķ ljósi žessa hvar fulltrśar ķslenzkra feminista vęru nśna. Hvers vegna žeir vęru ekki bśnir aš vekja į žessu athygli og męta fyrir utan stofnunina og mótmęla žvķ aš žarna vęri brotiš gróflega gegn rétti ķslenzkra karlmanna til aš skipa helming starfsmanna Śtlendingastofnunar og hananś. A.m.k. gętu feministar vakiš į žessu athygli opinberlega og krafist endurbóta, svona ef žeir vildu vera sjįlfum sér samkvęmir. Kannski hafa žeir ekki vitaš af žessu en žeir ęttu a.m.k. einhverjir aš gera žaš nśna.

Ég į žó ekki von į žvķ aš ķslenzkir feministar bregšist viš žessari hvatningu. Annaš vęri žó įn efa uppi į teningnum ef dęmiš vęri į hinn veginn, 30 karlar og ašeins tvęr konur. Žį yrši sjįlfsagt allt vitlaust ķ herbśšum feministanna og rśmlega žaš. Ég persónulega tel vitanlega allar hugmyndir um einhverja kynjakvóta vera śt ķ hött enda žeirrar skošunar aš kyn eigi ekki aš skipta mįli ķ žessum efnum heldur einungis hęfni fólks til aš gegna viškomandi stöšum eins og fyrr segir.

Žaš er einu sinni alveg klįrt mįl aš hagsmunum žjóšfélagsins ķ žessu sambandi byggjast į žvķ aš hver einstaklingur gegni žeirri stöšu sem hann er hęfastur til aš gegna, eša žvķ sem nęst, og žaš į svo sannarlega ekki samleiš meš hugmyndum um aš öllum svišum žjóšfélagsins eigi aš skipta til helminga į milli kvenna og karla. Fyrst og sķšast erum viš einstaklingar, óhįš kyni.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Mįnudagspósturinn 23. maķ 2005

Gunnar Örlygsson

Į fundi sem haldinn var sl. mišvikudag kom saman hópur fólks sem kallar sig „frambjóšendur og stušningsmenn Frjįlslynda flokksins ķ sušvesturkjördęmi fyrir alžingiskosningarnar 2003.“ Samžykkti hópurinn įlyktun žar sem harmaš var aš Gunnar Örlygsson hefši sagt skiliš viš flokkinn og gengiš til lišs viš sjįlfstęšismenn. Ķ įlyktuninni er Gunnar ennfremur hvattur til aš sżna drengskap og segja af sér žingmennsku svo Frjįlslyndi flokkurinn megi į nż eiga fjóra fulltrśa į Alžingi. Žetta vęri ķ senn sanngjörn og lżšręšisleg krafa.

Žaš er nefnilega žaš. Fyrir žaš fyrsta efast ég um aš žarna hafi veriš į ferš allir žeir yfir tvö žśsund kjósendur sem mér skilst aš hafi kosiš Frjįlslynda flokkinn ķ sušvesturkjördęmi fyrir sķšustu žingkosningar. Ķ annan staš žį vęri fróšlegt aš vita hvaš žessu annars įgęta fólki fyndist um žį įkvöršun Ólafs F. Magnśssonar aš halda sęti sķnu ķ borgarstjórn žrįtt fyrir aš hafa gengiš śr Sjįlfstęšisflokknum ķ lok įrs 2001 og ķ framhaldinu til lišs viš Frjįlslynda flokkinn?

Var žaš ekki lżšręšisleg og sanngjörn krafa aš Ólafur segši af sér sem borgarfulltrśi fyrst hann sagši skiliš viš borgarstjórnarflokk sjįlfstęšismanna samkvęmt formślu įšurnefnds hóps? Var žaš ekki ósanngjarnt gagnvart sjįlfstęšismönnum aš žar meš var borgarfulltrśum žeirra fękkaš um einn? Žaš hlżtur aš vera ef hugmyndin er aš sama reglan gildi um alla. Nema žaš eigi eitthvaš annaš viš žegar slķkt bitnar į Sjįlfstęšisflokknum en einhverjum öšrum?

---

Žjóšaratkvęši um fyrirhugaša stjórnarskrį Evrópusambandsins mun fara fram ķ Frakklandi nk. sunnudag. Benda sķšustu skošanakannanir til žess aš Frakkar hyggist hafna henni meš naumum meirhluta. Hafa forystumenn sambandsins keppst viš žaš į undanförnum mįnušum aš spį heimsendi og jafnvel rśmlega žaš ef stjórnarskrįnni veršur hafnaš af frönskum kjósendum. Hafa yfirlżsingarnar ekki veriš sparašar ķ žeim efnum. Nś sķšast sagši Michel Barnier, utanrķkisrįšherra Frakka, ķ dag aš ef stjórnarskrįnni yrši hafnaš ķ Frakklandi myndi žaš žżša pólitķskt hrun Evrópusambandsins, hvorki meira né minna.

Žetta er žó ekki ķ fyrsta skipti sem forystumenn innan Evrópusambandsins višhafa slķkar heimsendayfirlżsingar ef lķklegt er aš almenningur ķ einu eša fleiri ašildarrķkjum sambandsins vilji ekki leggja blessun sķna yfir eitthvaš samrunaskrefiš innan žess - ž.e. ķ žau fįu skipti sem almenningur er hafšur meš ķ rįšum. Er skemmst aš minnast žess žegar Göran Persson, forsętisrįšherra Svķžjóšar, spįši žvķ rétt fyrir žjóšaratkvęšiš um evruna žar ķ landi haustiš 2003 aš ef Svķar höfnušu henni myndi žaš žżša hörmungar fyrir sęnskt efnahagslķf. Eins og kunnugt er afžökkušu Svķar evruna og sķšan hefur sęnskt efnahagslķf blómstraš og stašiš mun betur aš vķgi en efnahagslķf evrusvęšisins. Žegar Persson var spuršur aš žvķ į blašamannafundi į sķšasta įri hvers vegna heimsendaspįr hans hefšu ekki gengiš eftir sagšist hann ekki vita žaš og var žį hlegiš aš honum.

---

Talsvert hefur veriš fjallaš um žaš aš undanförnu ķ fjölmišlum aš ef fer sem horfir muni fęšingar į Ķslandi ekki verša nęgar til aš višhalda fjölda Ķslendinga til lengri tķma litiš. Žetta eru sannarlega slęmar fréttir og ašvörunarljós sem full įstęša er til aš taka mark į og bregšast viš. Vķšast hvar į meginlandi Evrópu er žetta fyrir löngu oršiš aš vandamįli sem eykst meš hverju įrinu sem lķšur. Margar žjóšir ķ Evrópu eru ķ žeim sporum aš žeim fjölgar ekki meš nįttśrulegum hętti vegna žess aš mun fleiri deyja en fęšast. Fęšingar eru sem sagt ekki nęgar. Rįšamenn ķ žessum löndum hafa grķšarlegar įhyggjur af žessari žróun og žį ekki sķzt meš tilliti til lķfeyrisskuldbindinga, en fjölmennar kynslóšir Evrópubśa munu į nęstu įrum fara į eftirlaun sem fįmennari kynslóšir munu žurfa aš standa undir.

---

Og meira af fundahöldum. Landsfundur Samfylkingarinnar fór fram nś um helgina. Var fundurinn reyndar furšu tķšindalķtill og mį ķ raun segja aš lķtiš hafi gerzt į honum sem komiš hafi į óvart. Helzt var kannski óljóst hver yrši kjörinn varaformašur flokksins en nišurstaša formannskjörsins kom sennilega engum į óvart. Ég vil nota tękifęriš og óska Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir til hamingju meš kjöriš. Žetta eru vissulega glešifréttir fyrir alla žį sem ekki vilja sjį Samfylkinguna sem ašila aš nęstu rķkisstjórn enda mun kjör Ingibjargar aš öllum lķkindum draga enn frekar en įšur śr lķkunum į aš žaš geti gerzt.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Tilvistarkreppa breska Ķhaldsflokksins

Michael Howard

Fullyrša mį aš śrslit bresku žingkosninganna žann 5. maķ sl. hafi veriš eilķtil vonbrigši fyrir breska Ķhaldsflokkinn og forystumenn hans. Žrįtt fyrir aš śrslitin hafi hvergi nęrri veriš eins slęm og ķ tveim fyrri kosningum žar įšur, 1997 og 2001, voru žau samt sem įšur ekki višunandi. Hinsvegar er žaš óneitanlega svo aš žó aš Verkamannaflokkurinn hafi unniš sögulegan sigur og nįš aš tryggja sér völd žrišja kjörtķmabiliš standa žeir eftir meš veikari meirihluta og brothęttari stöšu. Žrįtt fyrir žaš varš žaš vonbrigši fyrir ķhaldsmenn aš nį ekki 200 žingmönnum į breska žingiš. Sįlfręšilega var žaš ķ raun sį žröskuldur sem žeir höfšu sett sér fyrir kosningarnar. Nęšist žaš markmiš ekki vęru žaš slęm śrslit – tįkn um žaš aš kjósendur vęru aš senda flokknum žau skilaboš aš hann vęri ekki veršugur žess aš taka viš valdataumunum ķ landinu og žyrfti aš fara ķ allsherjar naflaskošun. Vissulega var flokkurinn alveg į mörkum žess aš nį 200 žingsętum en lykilmarkmiš kosninganna nįšist ekki og ķ kjölfar žess tekur viš uppstokkun.

Nś er óneitanlega spurt: hvaša breytingar žurfa aš verša į breska Ķhaldsflokknum? Fyrst og fremst tel ég stöšu žeirra eftir kosningarnar vera byggša į žvķ aš flokkurinn sé ekki aš spila į žęr įherslur sem mestu skipta. Žaš vantar ašra śtfęrslu af hęgristefnu ķ lykilpunkta flokksins og hefur gert um nokkurn tķma aš mķnu mati. Segja mį aš Michael Howard hafi žrįtt fyrir žessi śrslit mįtt vel viš una aš sumu leyti. Honum tókst, žrįtt fyrir aš honum tękist ekki aš tryggja sér forsętisrįšherrastólinn og lyklavöldin ķ Downingstręti 10, aš byggja vissan grunn undir flokkinn. Hann nįši meš forystu sinni aš endurheimta žį viršingu sem flokknum hafši skort eftir afhrošiš ķ žingkosningunum 1997, žegar John Major féll af valdastóli og tapaši fyrir Tony Blair, sem heillaši žį landsmenn og leiddi Verkamannaflokkinn til stęrsta kosningasigurs ķ landinu ķ marga įratugi. Žrįtt fyrir tap aš žessu sinni vissulega er breski Ķhaldsflokkurinn samhentari nś en lengi įšur og menn voru ķ seinustu kosningum sameinašir ķ aš vinna saman sem heild.

Žingkosningarnar 2001 voru grķšarleg vonbrigši fyrir ķhaldsmenn. Žeir nįšu ašeins aš bęta viš sig einu žingsęti frį afhrošinu 1997. Žį voru fįir sem spįšu žvķ aš flokkurinn ętti séns ķ kosningunum nęstu, enda hafši sterkur meirihluti Blair haldiš miklu forskoti sķnu. Eftir kosningarnar sagši William Hague, eftirmašur Majors į leištogastóli, af sér leištogaembęttinu meš hvelli strax daginn eftir kosningarnar. Vali į leištoga hafši veriš breytt og ķ staš žess aš žingflokkurinn og forystumenn innan hans veldu leištogann voru žaš flokksmenn sjįlfir sem völdu leištogann ķ kjörinu 2001. Viš tók žvķ póstkosning um leištogaembęttiš - var kosiš į milli Iain Duncan Smith og Kenneth Clarke. Duncan Smith vann nokkurn sigur og hann tók viš leištogakeflinu um haustiš 2001. Alla tķš var forysta hans misheppnuš, honum skorti bęši kraftinn og žokkann til aš leiša fleytuna įfram. Fór žaš svo į įrinu 2003 aš jafnvel höršustu flokkshestar ķhaldsmanna voru algjörlega vissir um tap ķ nęstu kosningum. Forysta Duncan Smith var dęmd misheppnuš.

Ķ októberlok 2003 leiddi fjöldi žingmanna Ķhaldsflokksins vantrauststillögu til höfušs Duncan Smith. Var hśn samžykkt og hann neyddist til aš segja af sér leištogastöšunni. Ķ byrjun nóvember gaf Michael Howard kost į sér til leištogastöšunnar og nįšist full samstaša um hann. Var endurkoma hans ķ forystu breskra stjórnmįla nokkuš glęsileg og margra mati allnokkuš óvęnt. Hann var reyndur stjórnmįlamašur og lengi įšur veriš ķ forsvari flokksins. Hann hefur setiš į breska žinginu frį 1983 og varš rįšherra įriš 1990 į svipušum tķma og valdauppstokkunin innan flokksins varš ķ kjölfar brotthvarfs Margaret Thatcher ķ forystusveit breskra stjórnmįla įriš 1990. Sat Howard ķ stjórn John Major allan forsętisrįšherraferil hans. Hann var atvinnumįlarįšherra 1990-1992, umhverfisrįšherra 1992-1993 og innanrķkisrįšherra 1993-1997. Eftir ósigur flokksins ķ kosningunum 1997 gaf Howard kost į sér ķ leištogakjöri flokksins. Fleyg uršu ummęli Ann Widdecombe um hann er leištogakjöriš fór fram: “There is something of the night about him”. Howard tapaši ķ leištogakjörinu og varš minna įberandi ķ forystunni.

En ķ įrslok 2003 var tķmi Howard loks kominn. Ķ kjölfar leištogaskiptanna jókst fylgi flokksins verulega og į tķmabili į įrinu 2004 bjuggust viš žvķ aš hann gęti ķ raun fellt Blair af valdastóli, sem tekinn var aš dala allverulega ķ vinsęldum vegna Ķraksmįlsins. Segja mį aš Verkamannaflokkurinn hafi brugšist viš óvinsęldum Blair meš žvķ aš setja Gordon Brown ķ fremstu vķglķnu kosningabarįttu flokksins į žessu įri meš Blair og meš žvķ hafi flokkurinn ķ raun unniš kosningasigurinn sögulega, žann žrišja ķ röšinni. Žó aš Michael Howard hafi ekki tekist ętlunarverkiš, eins og fyrr segir, hefur breski Ķhaldsflokkurinn óneitanlega styrkst til mikilla muna. Hann hefur öšlast trśna į sig og nįš vissulega mun sterkari stöšu ķ žinginu og getur mun betur nś höggviš ķ žingmeirihlutann sem hefur lįtiš verulega į sjį. En ķ stjórnmįlum er barist um völd og įhrif. Žaš er žaš sem barįttuafl alls snżst um. Įn žeirra fer óneitanlega svo aš viškomandi flokkar og stjórnmįlamenn hafa ekki įhrif.

Žaš er mitt mat aš žó aš Howard hafi ekki veriš leištoginn sem fęrši Ķhaldsflokknum völdin ķ Downingstręti og forystuna ķ žinginu ķ Westminster verši hans minnst sem leištogans sem sameinaši flokkinn til įtaka og vann žann grunn sem naušsynlegur er til aš byggja į. Į žeim grunni er hęgt aš byggja upp flokk sem getur komist til valda og nįš žeim viršingarsess sem breskir ķhaldsmenn hafa žrįš mjög ķ stjórnarandstöšu seinustu įtta įra. Michael Howard hefur nś tilkynnt aš hann ętli sér aš stķga til hlišar, hann ętlar aš hętta sem leištogi fyrir įrslok. Ķ spjallžętti David Frost į BBC um seinustu helgi talaši žessi margreyndi stjórnmįlamašur śt um stöšuna, bęši hvaš sig varšaši og ekki sķšur Ķhaldsflokkinn ķ heild sinni. Hann sagši aš flokknum hefši mistekist aš nį sambandi viš kjósendur. Aš mati hans žarf flokkurinn aš vera öflugri ķ hęgristefnu sinni og verša meiri mįlsvarar ferskra tękifęra ķ hęgrimennsku nśtķmans. Flokkurinn žurfi ķ senn bęši aš breyta įherslum ķ takt viš žaš sem venjulegir Bretar vilja og takast aš finna sömu bylgjulengd og kjósendur vilja.

Sś sem fęrši breska Ķhaldsflokknum einn mesta valdasess sinn į sķšustu öld og tryggši įhrif hans ķ breskum žjóšmįlum um langa hrķš var Margaret Thatcher. Undir forystu hennar var bresku samfélagi gjörbreytt į nķunda įratugnum. Meš jįrnkrafti var hvert stórmįliš leitt til lykta; staša bresks efnahagslķfs batnaši grķšarlega, stjórn var komiš į śtgjöld rķkissjóšs, hlutur rķkisins ķ efnahagslķfinu var minnkašur til muna og sķšast en ekki sķst tók hśn til hendinni og einkavęddi fjölda rķkisfyrirtękja. Hśn tók į verkalżšsfélögunum og barši žau til hlżšni miskunnarlaust og sagši ómögulegt aš lįta stjórnast af dyntum žeirra. Margaret Thatcher var umdeildur stjórnmįlamašur, hśn var hinsvegar stjórnmįlamašur framkvęmda og markaši sér stefnu sem ekkert mannlegt gat beygt frį žvķ aš yrši aš veruleika. Nś ķ dag er žessarar öflugu forystukonu minnst fyrir žaš helst aš hafa breytt ekki bara bresku samfélagi, heldur ķ senn forystumynstri breskra stjórnmįla. Hśn breytti aušvitaš sķnum flokki og leiddi hann ķ gegnum žessa tķma, en ekki sķšur stjórnarandstöšunni. Vart mį į milli sjį nś hvor flokkurinn fylgir meira grunnįherslum hennar.

Segja mį aš breski Ķhaldsflokkurinn hafi veriš sjįlfum sér verstur žegar Margaret Thatcher var ķ raun żtt til hlišar af eigin flokksmönnum ķ nóvembermįnuši 1990. Į augnabliksandartaki óvinsęlda ķ skošanakönnunum og tķmabundnu mótstreymi var farsęlasta forystumanni flokksins į 20. öld – lykilstjórnmįlamanni breskra stjórnmįla ķ marga įratugi żtt til hlišar. Žį atburšarįs mį lesa ķ bókinni The Downing Street Years. Sś saga er rituš snilldarlega af frś Thatcher sjįlfri. Į einum dagparti ķ nóvember 1990 rann upp fyrir henni ljós sś staša sem hśn var komin ķ. Henni hafši mistekist mjög naumlega aš sigra ķ leištogakjöri flokksins, hafši tališ sig örugga og einbeitti sér ekki meš žeim krafti aš kjörinu sem hśn hefši gert ef hśn hefši skynjaš stöšuna betur. Į köldu fimmtudagssķšdegi ķ London ķ nóvember 1990 gerši Margaret Thatcher sér grein fyrir žvķ aš jafnvel hennar nįnustu samverkamenn į 15 įra leištogaferli og 11 įra forsętisrįšherraferli voru aš segja henni pent aš hér vęri komiš aš leišarlokum. Hśn gęti ekki unniš žingkosningarnar 1992 og hśn gęti ekki unniš leištogaslaginn. Jafnvel hennar nįnustu samherjar ķ rķkisstjórn og lykilįróšursmeistarar voru aš gefa hana upp į bįtinn.

Žaš er enginn vafi į žvķ žegar pólitķsk saga Bretlands er skošuš 15 įrum eftir afsögn Margaret Thatcher ķ nóvember 1990 aš žaš var röng įkvöršun ķhaldsmanna aš lįta hana fara. Hśn įtti aš standa og falla meš verkum sķnum og leiša flokkinn įfram. Henni įtti aš vera treyst fyrir žvķ aš fara ķ kosningarnar 1992 og skilja bęši viš flokkinn og bresk stjórnmįl meš öšrum hętti. Ég tel aš breski Ķhaldsflokkurinn sé enn ķ rusli, stefnulega sem forystulega séš eftir žaš órįš margra ķhaldsmanna aš gefa forystu Thatcher upp į bįtinn, lķkt og varš įriš 1990. Žó aš John Major hafi meš naumindum tekist aš halda völdum ķ kosningunum 1992 hefur flokkurinn veriš ein rśst eftir aš Thatcher fór frį og flokkurinn įtt ķ mikilli tilvistarkreppu. Eyšimerkurganga seinustu įtta įra er žvķ afleišing žess aš flokkurinn veiktist hugsjónalega séš sem forystulega og er enn aš vinna śr žeirri krķsu sem fylgdi brotthvarfi Margaret Thatcher. Segja mį aš sś eyšimerkurganga gęti tekiš langan tķma enn. Žaš fer žó aušvitaš allt eftir žvķ hvernig haldiš veršur į spilunum innan breska Ķhaldsflokksins.

Nś er vissulega komiš aš krossgötum fyrir Ķhaldsflokkinn ķ starfi sķnu. Žar žarf aš fara fram mikil endurnżjun ķ forystuliši aš mķnu mati og ekki sķšur hugmyndafręšileg vinna viš aš bęši marka flokknum nżja tilveru og sóknarfęri. Žaš er alltaf svo aš nżjir leištogar koma til sögunnar og žessi grunnvinna skilar įrangri. Viš sjįum bara hvernig Verkamannaflokkurinn hafši žaš lengi vel. Žeir voru ķ stjórnarandstöšu ķ heil 18 įr og įttu lengi ķ miklu basli viš aš marka sér grunn til aš lyfta sér til nżrra hęša. Žaš tókst og žaš mun ķhaldsmönnum takast, fyrr en sķšar. Hinsvegar vantar breskum ķhaldsmönnum verulega į aš hugmyndafręšilega heildin sé heil og menn hafa helst misreiknaš sig ķ žvķ aš hafa ekki öfluga framtķšarsżn aš boša. Žaš var helsti akkilesarhęll žeirra ķ annars góšri kosningabarįttu fyrir nokkrum vikum. Žaš kann aldrei góšri lukku aš stżra aš leiša kosningabarįttu įn framtķšarsżnar og leišsagnar til framtķšar um verkefni samtķmans. Žaš veršur verkefni nęsta leištoga aš taka viš keflinu og halda verkinu įfram.

Ljóst er aš margir muni sękjast eftir leištogastöšunni og žar muni žingmenn til fjölda įra og nżjir žingmenn leitast eftir forystu flokksins: fulltrśar bęši gamla og nżja tķmans. Aš mķnu mati er naušsynlegt aš menn fari nżjar įttir og velji fólk nżrra tķma til aš leiša flokkinn einmitt inn ķ nżja tķma. Breski Ķhaldsflokkurinn hefur ķ stöšunni mörg sóknarfęri og allmörg tękifęri er žeir feta sig inn į žetta kjörtķmabil og eru aš hefja leitina aš žeim sem į aš leiša žį alla leiš ķ Downingstręti 10. Framundan į krossgötunum er žvķ langur vegur. Nś vantar ķhaldsmönnum rétta leištogann inn ķ framtķšina til aš tryggja aš žeir nįi ķ mark meš įherslur sķnar og lykilmarkmiš. Spennandi tķmar eru žvķ framundan ķ breskum stjórnmįlum aš mķnu mati. En ķ grunninn séš veltur allt žetta į ķhaldsmönnum sjįlfum. Vilja žeir komast til valda? Vilja žeir stokka sig og flokkinn upp meš žaš aš markmiši aš nį aftur fyrri sess? Žetta er allt undir žeim sjįlfum vissulega komiš.

Stefįn Frišrik Stefįnsson
stebbifr(a)simnet.is


„Žś skalt ekki morš fremja“

Bandarķski fįninn„Ekki skal įkveša daušarefsingu eša lķfstķšarfangelsi įn möguleika į lausn fyrir afbrot sem yngri menn en 18 įra hafa framiš.“ Žannig hljóšar hluti 37. greinar samnings Sameinušu Žjóšanna um réttindi barnsins frį 1992. Ég hugsa aš fįir séu ósįttir viš žessa grein sįttmįlans. Samt er žaš žannig aš žaš var ekki fyrr en 1. mars sķšastlišinn aš tķmamótaśrskuršur féll ķ Hęstarétti Bandarķkjanna žegar fimm af nķu dómurum réttarins komust aš žeirri nišurstöšu aš žaš aš taka einstakling sem fremur brot sķn įšur en hann nęr 18 įra aldri af lķfi standist ekki stjórnarskrį Bandarķkjanna. Meš žessu eru Bandarķkin aš slįst ķ liš meš yfirgnęfandi meirihluta žjóša heimsins sem hafa lagst gegn žvķ aš beita žessari grimmilegu og ómannśšlegu refsingu į óharšnaša unglinga og börn.

Sķšan 1990 hafa įtta rķki tekiš afbrotamenn sem fremja glępi sķna įšur en žeir nį 18 įra aldri af lķfi en žaš eru auk Bandarķkjanna: Jemen, Kķna, Kongó, Ķran, Nķgerķa, Pakistan og Sįdķ Arabķa. Žegar litiš er yfir žennan lista sést aš Bandarķkin eru eina rķkiš sem viš teljum ķ hópi vest¬ręnna lżšręšisžjóša sem hafa stundaš žessa vafasömu išju. En žaš er ekki allt og sumt. Ef litiš er į grafiš hér til hlišar sem sżnir fjölda aftaka žessara įtta rķkja į einstaklingum sem frömdu brot sķn įšur en žeir nįšu 18 įra aldri į sķšustu 15 įrum sést aš Bandarķkin bera įbyrgš į 19 af žeim 39 aftökum sem fram fóru. Žaš rķki sem kemur nęst į eftir er rétt rśmlega hįlfdręttingum Bandarķkjanna en ķ Ķran hafa 10 einstaklingar veriš teknir af lķfi į tķmabilinu. Žetta eru skelfilegar tölur og Bandarķkjunum sķšur en svo til tekna. Žęr eru žó ķ fullkomnu samręmi viš tölur yfir heildarfjölda aftaka ķ heiminum en Ķran og Bandarķkin auk Kķna bera höfuš og heršar yfir ašrar žjóšir žegar kemur aš žvķ aš deyša menn svo um munar en yfir 80% žeirra aftaka sem fram fóru įriš 2003 voru framkvęmdar ķ löndunum žremur.

Įriš 2004 voru fjögur ungmenni tekin af lķfi ķ heiminum, eitt ķ Kķna og žrjś ķ Ķran. Žaš sem af er įrinu 2005 hefur eitt ungmenni veriš tekiš af lķfi svo vitaš sé en 19. janśar tóku yfirvöld ķ Ķran Iman Farokhi af lķfi fyrir glęp sem hann framdi žegar hann var į sautjįnda aldursįri. Klerkastjórnin Ķranska var hins vegar svo óforskömmuš aš sama dag hélt sendinefnd į vegum stjórnvalda žvķ fram ķ Genf aš engin börn undir 18 įra aldri vęru tekin af lķfi ķ landinu.

Aftökur barna er fyrirbęri sem į ekki aš žekkjast ķ nśtķmasamfélagi og er sem betur fer į undanhaldi. Žróunin er sś aš žęr žjóšir sem enn iška žessa grimmśšlegu išju eru undantekningar frį norminu og eru gagnrżndar į alžjóšavettvangi fyrir aftökur sķnar. Žaš var raunar oršiš žannig aš fyrir śrskurš Hęstaréttar Bandarķkjanna voru Bandarķkin eina rķki heimsins sem višurkenndi aftökur sķnar į afbrotamönnum undir lögaldri og framkvęmdi žęr fyrir opnum tjöldum.

Žaš er smįnarblettur į lżšręšisrķkinu Bandarķkjunum aš hafa allt žar til ķ įr tališ standast lög og stjórnarskrį aš taka börn af lķfi. Ég fagna žeirri breytingu sem varš meš tķmamótadómi Hęstaréttar Bandarķkjanna en sś stašreynd aš yfirvöld ķ Bandarķkjunum skuli yfir höfuš taka sér žann rétt aš įkvarša hver žeirra žegna fįi aš lifa og hvenęr hann skuli deyja er engu minni smįnarblettur. Réttur manna til lķfs er ęšri öllum öšrum og nokkuš sem enginn į aš geta tekiš frį mönnum. Rķkiš į ekki aš hafa žaš ķ hendi sér aš afnema rétt žegna sinna til lķfs. Žaš er ekki hlutverk žess.

Ég vona aš Bandarķkjamenn beri gęfu til aš afnema daušarefsinguna alveg. Žróunin mešal žjóša heims sķšustu įratugi hefur veriš ķ įtt til afnįms. Įriš 1977 hélt Amnesty International alžjóšlega rįšstefnu ķ Stokkhólmi um daušarefsingar. Žį höfšu ašeins 16 žjóšir afnumiš daušarefsingu aš fullu. Ķ dag eru žessar žjóšir oršnar yfir 80. Žaš hlżtur aš verša endingin aš allar žjóšir heims snśi baki viš žessari grimmśšlegu refsingu enda er fįtt sem męlir meš henni.

Gunnar R. Jónsson


Mįnudagspósturinn 16. maķ 2005

Siguršur Kįri KristjįnssonUpplżst var į Alžingi sl. mįnudag aš innan viš 6,5% af lagageršum Evrópusambandsins hafi veriš tekin upp ķ ķslenzka löggjöf ķ gegnum samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš (EES) žann rétt rśma įratug sem Ķsland hefur veriš ašili aš žvķ. Žetta er ķ hrópandi ósamręmi viš ķtrekašar fullyršingar Evrópusambandssinna hér į landi į undanförnum įrum um aš viš höfum veriš aš taka yfir 70-80% og jafnvel 90% af löggjöf sambandsins vegna EES-samningsins. Hefur žetta veriš eitt af lykilatrišunum ķ įróšri žeirra fyrir žvķ aš Ķsland ętti aš ganga ķ Evrópusambandiš, ž.e. aš viš vęrum aš taka yfir nęr alla löggjöf sambandsins og žvķ vęri allt eins gott aš ganga bara alla leiš inn ķ žaš.

En nś hefur sem sagt veriš sżnt fram į svo um munar aš žessar fullyršingar hafa ašeins veriš ómerkilegur įróšur og blekkingar. Vil ég benda į afar frįbęra śttekt vefritsins Andrķki.is į mįlinu į dögunum og ekki sķšri grein Siguršar Kįra Kristjįnssonar, alžingismanns, um žaš.

---

Gunnar Örn Örlygsson tók žį įkvöršun ķ vikunni aš segja skiliš viš Frjįlslynda flokkinn og ganga til lišs viš sjįlfstęšismenn. Ekki er hęgt aš segja aš žetta hafi gerzt óvęnt en margir höfšu lengi įtt von į aš til žessa kynni aš koma fyrr en sķšar. Samstarfserfišleikar Gunnars viš varaformann flokksins, Magnśs Žór Hafsteinsson, hafa lengi legiš fyrir sem og viš formanninn Gušjón Arnar Kristjįnsson. Segir Gunnar aš žeir hafi meira eša minna hunzaš hann og ekki bętti śr skįk aš flokkurinn, sem Gunnari var sagt aš vęri hęgriflokkur, var sķfellt aš žróast meira til vinstri.

Ég žekki žetta sjįlfur vel enda var ég ķ tępt įr ķ Frjįlslynda flokknum įšur en ég gekk til lišs viš Sjįlfstęšisflokkinn. Įstęša žess aš ég sagši skiliš viš frjįlslynda var einmitt m.a. sś aš mér finnst flokkurinn vera oršinn svo keimlķkur Samfylkingunni aš ég sé varla muninn į žeim. Og vķst er aš fleiri eru žeirrar skošunar en ég og Gunnar Örlygsson. Žannig mętti t.d. vitna ķ Egil Helgason sem sagši fyrr į įrinu ķ pistli į Vķsi.is aš vissulega vęri margt til ķ žvķ aš Frjįlslyndi flokkurinn hafi „veriš furšu langt til vinstri ķ mörgum mįlum - nįnast alltaf samhljóma Samfylkingu eša VG.“

Žaš sem hefur kannski veriš merkilegast viš žetta allt saman eru višbrögš żmissa į vinstrivęngnum viš įkvöršun Gunnars og žį aušvitaš sérstaklega forystumanna Frjįlslynda flokksins. Fjöldi manns ķ ķslenzkri pólitķk hefur vitanlega skipt um flokka ķ gegnum tķšina, žetta er ekkert nżtt. Frjįlslyndi flokkurinn var t.a.m. stofnašur aš mestu leyti af óįnęgšu fólki śr Sjįlfstęšisflokknum, margir af forystumönnum Samfylkingarinnar hafa veriš ķ fleiri en einum flokki ķ gegnum tķšina og sama er aš segja um Vinstri-gręna. Žetta er žannig engan veginn einhver einstęšur atburšur ķ Ķslandssögunni žó žaš mętti halda žaš af višbrögšum sumra.

Żmsir hafa sķšan oršiš til žess aš benda į aš forystumenn allra stjórnarandstöšuflokkanna hafi sl. haust gengiš į eftir Kristni H. Gunnarssyni meš grasiš ķ skónum žegar Framsóknarflokkurinn setti hann śt śr öllum nefndum į vegum flokksins. Hafi žeir viljaš aš Kristinn segši skiliš viš Framsókn og gengi til lišs viš žį. Žį var žaš sem sagt ķ góšu lagi aš menn fęru į milli flokka, en nś mį žaš hins vegar ekki aš mati forystumanna Frjįlslynda flokksins. Einnig hefur veriš bent į žaš žegar Ólafur F. Magnśsson gekk śr borgarstjórnarflokki sjįlfstęšismanna og ķ kjölfariš til lišs viš frjįlslynda. Žį mįtti slķkt alveg, en ekki nś.

Nei, svona tvöfeldni dęmir ašeins žį sem hana gerast sekir um sjįlfa. Įkvöršun Gunnars hefur klįrlega ekki veriš léttvęg, menn leika sér ekki aš žvķ aš taka slķkar įkvaršanir. Hann veršur žó aušvitaš fyrst og fremst aš eiga hana viš sjįlfan sig og sķna kjósendur. Sjįlfstęšisflokkurinn fagnar hins vegar aš sjįlfsögšu öllu góšu fólki sem gengur til lišs viš flokkinn og er tilbśiš aš starfa aš žeim hugsjónum sem hann stendur fyrir. Gunnar er žvķ velkominn ķ hópinn.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Umręša um Evrópumįlin?

Fįni Evrópusambandsins

Ófįir stušningsmenn žess aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš eiga žaš til aš kvarta sįran yfir žvķ aš ekki sé nęg umręša um Evrópumįlin hér į landi. Žrįtt fyrir žęr umkvartanir mį ętla aš fį mįl hafi veriš rędd eins mikiš og eins ķtarlega hér į landi hin sķšari įr en samband okkar viš Evrópusambandiš og stöšu okkar ķ Evrópu almennt. Sś umręša hefur žó eins og kunnugt er ekki leitt til žess aš Ķsland gengi ķ sambandiš – sem betur fer – en žaš mun einmitt vera įstęšan fyrir téšum umkvörtunum ķslenzkra Evrópusambandssinna.

Ekki er nefnilega annaš aš sjį en aš žeim žyki umręšur um Evrópumįlin ekki vera umręšur um Evrópumįlin nema žęr séu į žeirra forsendum, ž.e. aš žęr snśist um žaš aš Ķsland eigi aš ganga ķ Evrópusambandiš. Žetta hefur sżnt sig margoft. Ófį eru dęmin um žaš aš forystumenn ķslenzkra Evrópusambandssinna hafi fagnaš žvķ aš umręšan um Evrópumįlin hafi hafizt į nż ķ žau fįu skipti sem eitthvaš hefur gerzt sem žeir hafa tališ vera sķnum mįlstaš til framdrįttar į lišnum įrum.

Gott dęmi er grein sem Įgśst Ólafur Įgśstsson, žingmašur Samfylkingarinnar, ritaši į heimasķšu sķna ķ įgśst į sķšasta įri žar sem hann talaši um aš žaš vęri „alltaf įnęgjulegt žegar umręšan um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu fęri af staš hér į landi.“ Fram aš žeim tķma sem greinin var skrifuš hafši žó umręšan alls ekkert hętt og žurfti žvķ ekki aš hefjast į nż. A.m.k. var ekkert lįt į aš viš sjįlfstęšissinnar ręddum mįlin meš virkum hętti. Įgśst hins vegar hafši ekki ritaš grein um Evrópumįlin ķ įr įšur en hann reit umrędda grein ef marka mį žaš efni sem finna mį į heimasķšunni hans.

Tilefni greinar Įgśstar var fundur norręnna krataforingja hér į landi sl. sumar žar sem žeir lżstu žvķ m.a. yfir aš Ķsland ętti aš sękja um ašild aš Evrópusambandinu, eins og žeim komi žaš eitthvaš viš hvernig viš Ķslendingar högum okkar utanrķkismįlum. En sem sagt, meš žessari yfirlżsingu fannst Įgśsti umręšan um Evrópumįlin aftur hafa hafizt hér į landi žar sem veriš var aš fjalla um mįlin į forsendum Evrópusambandssinna.

Annaš įgętt dęmi er grein sem Björgvin G. Siguršsson, annar žingmašur Samfylkingarinnar, ritaši ķ lok įrs 2003 ķ Morgunblašiš žar sem hann sagši marga hafa oršiš fyrir vonbrigšum meš litla umręšu um mįlaflokkinn žaš įriš. Žarna įtti hann vęntanlega viš eigin skošanabręšur enda var engan bilbug aš finna į okkur sjįlfstęšissinnum žaš įriš žó umręšan hafi kannski veriš meš rólegra móti. Sem kunnugt er fór nefnilega allur vindur śr ķslenzkum Evrópusambandssinnum ķ upphafi kosningabarįttunnar fyrir alžingiskosningarnar 2003 ķ kjölfar žess aš Össur Skarphéšinsson, formašur Samfylkingarinnar, įkvaš aš setja Evrópusambandsašild ekki į oddinn fyrir kosningarnar eftir aš skošanakannanir höfšu ķtrekaš sżnt aš mikill meirihluti Ķslendinga vęri andvķgur ašild.

Žannig aš žaš er sem sagt ekki umręša um Evrópumįlin aš mati ķslenzkra Evrópusambandssinna nema hśn fari fram į žeirra forsendum. Žeir sem tala fyrir žvķ aš Ķsland eigi ekkert erindi ķ Evrópusambandiš eru ekki aš ręša mįlin samkvęmt žeirra įliti. Žessi afstaša Evrópusambandssinna er vęntanlega beintengd žeirri forlagahyggju sem einkennir gjarnan mįlflutning žeirra. Ž.e. aš halda žvķ fram aš Ķsland muni fyrr eša sķšar neyšast til žess aš ganga ķ Evrópusambandiš og žvķ žżši ekkert aš vera aš spyrna viš fótum (sem er aušvitaš talsverš breyting frį žvķ fyrir nokkrum įrum sķšan žegar Evrópusambandssinnar vildu gjarnan meina aš viš vęrum aš missa af einhverri hamingjulest til paradķsar meš žvķ aš ganga ekki ķ sambandiš). Umręšan um Evrópumįlin hljóti žvķ įvallt aš mišast viš žaš aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš – aš žeirra mati. Önnur nįlgun į mįlinu flokkast ekki undir žaš aš ręša mįlin.

Žetta sjónamiš er aušvitaš śt ķ hött og lżsir ķ bezta falli ótrślegri žröngsżni. Aš einblķnt sé svona į einn og ašeins einn mögleika fyrir okkur Ķslendinga ķ samskiptum okkar viš Evrópusambandiš er ekki beint til marks um mikla vķšsżni. Žaš sést nefnilega alltaf betur aš ķslenzkir Evrópusambandssinnar vilja ekki ręša ašra möguleika ķ žessum efnum en ašild aš sambandinu. Öšrum möguleikum sjį žeir allt til forįttu og žaš jafnvel įn žess aš žeir hafi fengiš sérstaka athugun eins og sś leiš aš gera tvķhliša samninga viš Evrópusambandiš eins og Svisslendingar hafa gert. Nei, Evrópusambandsašild er žaš eina sem žessir menn viršast sjį og vilja ręša. Og svo saka žeir ašra um žröngsżni.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg(a)hi.is


Nasistar: Vinstri öfgamenn

No NazismFrétt undir yfirskriftinni ,,Berlķn: Ganga nżnasista stöšvuš” birtist į textavarpi rķkisśtvarpsins žann 8.maķ sķšastlišinn. Ķ fréttinni voru nasistarnir kallašir hęgri öfgamenn, og ganga žeirra kölluš mótmęlaganga hęgri öfgamanna. Žaš er ekki bara frįleitt aš kalla nasista hęgri öfgamenn, heldur er um alveg fįrįnlega grófa mótsögn aš ręša. Ég veit satt aš segja ekki hvernig mönnum hefur tekist aš klķna nasistunum uppį hęgri menn. Stefna nasista hefur ekkert sameiginlegt meš stefnu eiginlegra hęgriflokka.

Oršiš nasisti er dregiš af fullu heiti žess ömurlega stjórnmįlaflokks sem nasistarnir tilheyršu, the National Socialist German Workers' Party, sem śtleggst į ķslensku į žessa leiš: Žżski verkamannaflokkur žjóšernis sósķalista. Nasistar eru semsagt sósķalistar. Žeir eru um margt lķkir gömlu sovésku kommśnistunum, Castro, Che Guevara og félögum frį Kśpu, og fleirum sem barist hafa fyrir alręši öreiganna og gegn kśgun aušmanna. Žessum rótęklingum hefur hinsvegar einungis tekist aš śtbreiša fįtękt, vosbśš, stjórnlyndi, einręši, tortryggni, ófriš og öfund um heiminn, en žaš er annaš mįl.

Žjóšernis Sósķalistar (Nasistar) böršust mešal annars fyrir eftirfarandi mįlum:

1. Žeir vildu banna vexti og fjįrmagnstekjur, žvķ slķkt var įlitiš aršrįn.
2. Böršust fyrir žjóšnżtingu fyrirtękja, og voru į móti allri einkavęšingu.
3. Kröfšust žess aš arši af stórišnaši yrši dreift til almennings.
4. Kröfšust rķkulegra framlaga frį rķkinu til aš framfleyta öldrušum.
5. Žeir kröfšust žess aš jaršir landeigenda yršu teknar eignanįmi, og engar bętur įttu aš koma fyrir. Žetta skyldi gert ķ žįgu heildarinnar, ķ žįgu almennings. Nasistar, eins og ašrir vinstri öfgamenn, virtu frišhelgi eignaréttarins aš vettugi. Žaš var ein af megin kenningum Karl Marx og Friedrich Engels aš uppręta skyldi einkaeign, svo aš ég bżst viš aš žeir félagar hefšu kannski getaš unaš sér vel ķ flokknum.
6. Auka tękifęri hęfileikarķkra barna fįtęks fólks til menntunar.
7. Auka śtgjöld til heilbrigšismįla, og aš rķkiš śtvegaši öllum betri lęknisžjónustu.
8. Mišstżršu žjóšfélagi meš sterku rķkisvaldi.

Žegar nasistar komust til valda var efnahagslķfiš keyrt įfram meš hagsmuni rķkisvaldsins ķ huga. Žeir žjóšnżttu af miklum móš. Rķkiš įtti aš reka sem flest fyrirtęki. Einkaeignir voru geršar upptękar ķ Žżskalandi eftir aš Hitler komst til valda ķ stórum stķl, lķkt og gert var ķ Sovétrķkjunum žegar kommśnistar komust til valda og į Kśpu eftir hina sósķalķsku byltingu žar svo dęmi séu tekin.

Menn ęttu aš sjį af framansögšu aš žaš er algerlega śt ķ hött aš kalla nasista hęgri öfgamenn. Žeir eru miklu fremur vinstriöfgamenn.

Sindri Gušjónsson


Nęsta sķša »

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband