Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, október 2004

Vangaveltur um vopn Ķraka

Žegar Bandarķkjamenn fóru inn ķ Ķrak var žvķ haldiš fram aš žaš vęri hreinn fyrirslįttur aš Ķrakar ęttu gereyšingarvopn. Žęr raddir eru nś enn hįvęrari, žar sem minna hefur fundist af slķkum vopnum en menn geršu rįš fyrir.

Įrangursleysi vopnaleitarinnar er žó eilķtiš żkt,
og įlyktanirnar sem menn draga eiga žaš til aš vera full sterkar.

Įriš 1998 višurkenndi Saddam Hussein aš Ķrakar ęttu eftirfarandi vopn:
- 3,9 tonn af VX taugagasi, auk žess įttu žeir 805 tonn af hrįefni til žess
   aš bśa til VX taugagas.
- Ķrakar höfuš framleitt og flutt inn um 4000 tonn af efni til žess aš framleiša    
   ašra tegund af taugagasi.
- Ķrakar höfšu framleitt 8500 lķtra af miltisbrandi
- 500 sprengjur, meš fallhlķfabśnaši til žess aš lįta żmsar tegundir af eiturgasi    
   og sżklavopnum sķga til jaršar.
- 550 eldflaugaodda meš sinnepsgasi.
- 107,500 umbśšir utan um efnavopn.
- 157 eldflaugar meš sżklum.

Samkvęmt fyrirskipun frį Sameinušu Žjóšunum var Saddam Hussein gert aš eyša žessu vopnabśri sķnu fyrir opnum tjöldum. Hann var ekki reišubśinn til žess og ķ stašinn rak hann vopnaeftirlitsmenn śr landi.

Margir vilja meina aš žaš hafi bara alls ekki veriš nein efna-, sżkla eša gereyšingarvopn ķ Ķrak, nema ef vera kynni einstaka ,,fornminjar” frį strķšinu viš Ķran. Sį listi sem birtur er hér aš ofan, er nś samt eilķtiš meira en einungis sakleysislegar strķšsminjar. Saddam hlżtur aš hafa haft yfir žessu vopnabśri aš rįša įriš 2003, ef hann hafši žaš įriš 1998, ekki gufar žetta upp og engar vķsbendingar hafa enn komiš fram um eyšingu vopnanna.

Bandarķkjamenn og Bretar héldu žvķ einnig fram aš Saddam vęri hugsanlega aš framleiša kjarnorkuvopn. Menn hrópa nś: ,,Lygi, ósvķfni, olķugręšgi og illmenska ķ žįgu heimsvaldastefnu Bandarķkjanna!”
Į sama tķma gefa menn žvķ engan gaum žó aš Bandarķkjamenn
hafi fundiš 500 tonn af śrani rétt sunnan viš Bagdad į įrinu! (sjį frétt)

Žegar David Kay, fyrrum yfirmašur vopnaleitar Bandarķkjamanna ķ Ķrak sagši:
“We have found no stockpiles of forbidden weapons in Iraq,” rötušu žau orš į forsķšur allra blaša.
Nokkrum vikum sķšar žegar nįkvęmlega sami mašur, David Kay, greindi frį žvķ hvaš hefši samt sem įšur fundist ķ Ķrak viš yfirheyrslur rannsóknarnefndar ķ október 2003, žótti žaš lķtiš spennandi fréttaefni.
Hvaš varš til žess aš David Kay var hęttur aš vera įhugaveršur heimildarmašur?

Žaš myndi taka um tvęr til žrjįr blašsķšur aš žylja allt upp sem mašurinn
sagši fundiš ķ Ķrak, svo ég ętla ašeins aš nefna örfį atriši:
Ég ętla aš fį aš hafa eina mįlsgrein į ensku:
They found equipment for "uranium-enrichment centrifuges" whose only plausible use was as part of a clandestine nuclear-weapons program. In all these cases, "Iraqi scientists had been told before the war not to declare their activities to the U.N. inspectors," the official said. (Bein tilvitnun ķ įšurnefnda frétt)

Ķ landinu voru rannsóknarstofur, sem einnig voru fangelsi. Opinberir ķrakskir starfsmenn, sem įttu aš starfa meš vopnaeftirliti Sameinušu Žjóšanna, höfšu sérstaklega leynt žeim fyrir eftirlitinu.
Ķ žeim voru vķsbendingar um tilraunastarfsemi meš sżklavopn į mönnum.

Žaš fundust nżjar rannsóknir į margskonar sżklum, m.a. Brucella, Congo Crimean Hemorrhagic Fever. Athyglisveršur er įhugi ķrakskra stjórnvalda į sżklum!
Sum skjöl og gögn sem fundust ķ žessu samhengi voru t.a.m. geymd undir vöskum
į einkaheimilum vķsindamanna Ķraksstjórnar.
Žetta hefur allt komiš upp į yfirboršiš en er ekki vinsęlt aš fjalla um.

Fundist hafa flaugar sem nefnast ,,drones”, sem drķfa 500km lengra en en leyft var, og teikningar af flaugum (missiles), sem drķfa 1000km, sem samstarfsfśsir Ķrakar hafa višurkennt aš hafa fališ fyrir vopnaeftirlitinu.
Einnig voru augljós merki um skipulega eyšingu gagna og skjala.

Ef menn lķta hlutlaust į mįliš, žį er ljóst aš djörfustu fullyršingar
Bandarķkjamanna og Breta hafa ekki stašist.
Žaš er hinsvegar alveg ljóst frį mķnum bęjardyrum séš aš Saddam įtti til
sżkla- og efnavopn og įsetti sér aš eignast kjarnorkuvopn.

Heimildir:
Weekly Standard, grein birt 10.nóvember 2003
“Deliver us from evil” eftir Sean Hannity, gefin śt 2004 af ReganBooks, bls 159-161.
Og einnig langdregin frétt į worldnetdaily, en fróšleg – fyrirsögn hennar full djörf.

Sindri Gušjónsson


Samtök herstöšvaandstęšinga, Jón og séra Jón

Fyrir nokkru sķšan ritaši ég grein į netiš žar sem ég undrašist žaš mjög aš ekkert skyldi heyrast frį svoköllušum ķslenzkum frišarsinnum allan žann
tķma sem vitaš var af heręfingum rśssneska herskipaflotans austur af landinu.
Ég var ekki einn um aš koma į framfęri undrun
minni vegna žessa og ķ kjölfar žeirrar gagnrżni birtist įlyktun frį Samtökum herstöšvaandstęšinga, hinum svoköllušu frišarsinnum, um mįliš. Sś įlyktun barzt žó ekki fyrr en eftir aš įšurnefnd gagnrżni hafši birzt,
bęši ķ blöšum og į netinu, og eftir aš rśssnesku skipin höfšu yfirgefiš ķslenzku lögsöguna. Žį hafši ķslenzkur almenningur vitaš um veru skipanna viš landiš ķ rśma viku, enda mįlinu gerš góš skil ķ hérlendum fjölmišlum.

En ekkert heyršist sem sagt frį hinum meintu frišarsinnum sem alla jafna hlaupa upp til handa og fóta ef fréttist af komu herskipa į vegum NATO til landsins, ekki sķzt ef um er aš ręša heręfingar viš landiš į vegum bandalagsins. Žį męta menn galvaskir ķ hvaša vešri sem er meš tilheyrandi mótmęlskilti og mótmęla veru žessara strķšstóla viš Ķsland, žį gjarnan fyrir utan bandarķska sendirįšiš eša į Austurvelli. En ekkert slķkt var hins vegar uppi į teningnum nśna. Engin mótmęli voru skipulögš fyrir utan rśssneska sendirįšiš eša į Austurvelli. Og įlyktun um mįliš var ekki send śt fyrr en skipin voru farin, mörgum dögum eftir aš vitaš var af žeim og eftir aš framganga hinna meintu frišarsinna ķ mįlinu hafši veriš haršlega gagnrżnd.

Umrędd įlyktun Samtaka herstöšvaandstęšinga snerist reyndar ekkert um veru rśssnesku herskipanna viš Ķsland sem slķka. Žaš er ekki aš sjį af įlyktuninni aš vera žeirra viš landiš hafi valdiš forystu samtakanna einhverju hugarróti. Jafnvel žó menn hafi lengi vel ķ raun ekki vitaš hvaš skipin voru nįkvęmlega aš gera žarna og hvaš žį svona nęrri landi. Nei, įlyktun Samtaka herstöšvaandstęšinga snerist ašeins um hugsanlega umhverfishęttu vegna žess aš einhver rśssnesku skipanna kynnu aš hafa kjarnorkuvopn um borš og aš eitt žeirra vęri kjarnorkuknśiš. Af žvķ hafši forysta herstöšvaandstęšinga įhyggjur og öšru ekki ef marka mį įlyktun hennar. Žeim hefur sem sagt aš öšru leyti legiš ķ léttu rśmi žó rśssnesku herskipin vęru viš landiš.

Mašur getur žvķ ekki annaš en spurt sig hvaš hefši veriš uppi į teningnum ef um hefši veriš aš ręša herskip frį NATO? Ef marka mį fyrri višbrögš Samtaka herstöšvaandstęšinga vegna komu skipa frį NATO til landsins hefšu žeir vafalaust stašiš fyrir mótmęlum af žvķ tilefni. En žaš skiptir greinilega öllu mįli hvort um er aš ręša Jón eša séra Jón ķ žeim efnum aš mati žeirra herstöšvaandstęšinga.

Hjörtur J. Gušmundsson


Hįtekjuskattur – ósanngjörn skattpķning

Margir vinstrimenn nį ekki upp ķ nef sér um žessar mundir af bręši og forundran yfir žeim įformum rķkisstjórnarinnar aš afnema svonefndan hįtekjuskatt
sem er sérstakur skattur sem lagšur er į lķtinn hluta žjóšarinnar, nįnar tiltekiš žį einstaklinga af öllum,
sem borga langsamlega hęstu skattana fyrir.

Launžegi greišir aš jafnaši 38,5% af tekjum sķnum til rķkis og sveitarfélaga ķ formi tekjuskatts og śtsvars, aš frįdregnum persónuafslętti sem nemur um 330.000 krónum į įri. Žvķ til višbótar leggst sérstakur 7% tekjuskattur į tekjur umfram 3.980.000 krónur. Til glöggvunar hef ég śtbśiš eftirfarandi töflu sem sżnir žęr fjįrhęšir sem launžegar greiša ķ tekjuskatt og śtsvar. Um gróflega śtreikninga er aš ręša. Žar sem ég ręši um įrstekjur ķ töflunni, į ég viš heildarlaun aš frįdregnum greišslum til lķfeyrissjóša. Meš afdreginni stašgreišslu į ég viš tekjuskatt og śtsvar aš frįdregnum persónuafslętti:

    Įrstekjur          Afdregin stašgreišsla        Hįtekjuskattur
  1.000.000                                 55.000
  2.000.000                               440.000
  3.000.000                               825.000
  4.000.000                            1.210.000                      1.400
  5.000.000                            1.595.000                    71.400
  6.000.000                            1.980.000                  141.400
  7.000.000                            2.365.000                  211.400
  8.000.000                            2.750.000                  281.400
  9.000.000                            3.135.000                  351.400
10.000.000                            3.520.000                  421.400

Į töflunni mį sjį aš einstaklingur sem er meš 2 milljónir króna ķ įrstekjur greišir um 440 žśsund krónur ķ tekjuskatt, į mešan einstaklingur meš 4 milljónir greišir rśmlega 1,2 milljónir og sį sem aflar 10 milljóna į įri greišir rśmlega 3,5 milljónir af žeim til hins opinbera. Į žessu sést hvernig tekjuskatturinn fer stigvaxandi meš auknum įrstekjum, ešli mįlsins samkvęmt, enda um hlutfallsskatt aš ręša. En žar meš er
ekki öll sagan sögš, heldur hefur löggjafinn kosiš aš rukka 10 milljóna króna manninn aukalega um rśmar 400 žśsund krónur til višbótar žeim rķflega žremur og hįlfri milljón sem hann hefur žegar greitt! Į mešan er fjögurra milljóna króna mašurinn ašeins rukkašur um 1400 krónur til višbótar žrįtt fyrir aš hann hafi į sama tķma greitt meira
en tveimur milljónum króna minna til samfélagsins en sį fyrrnefndi!
Žaš veršur hver aš dęma fyrir sig hversu sanngjarnt žetta fyrirkomulag er.

Margir vinstrimenn hafa fariš mikinn ķ hneykslan sinni yfir žvķ aš afnema eigi žennan sérstaka tekjuskatt og finnst žaš engan veginn nęgilegt aš sį sem er meš 10 milljónir
į įri greiši žrjįr og hįlfa milljón til samfélagsins. Žeir verši aš borga a.m.k. 400 žśsund ķ višbót svo žeir hafi minna śr aš moša. Žeir gętu nefnilega freistast til aš nota žį peninga ķ ,,erlendan lśxus” svo vķsaš sé til orša formanns Samfylkingarinnar.

Žaš er mikill śtśrsnśningur aš halda žvķ fram aš meš afnįmi hįtekjuskattsins sé veriš aš ,,fęra žeim rķkustu” fślgur fjįr. Sį sem heldur slķku fram hlżtur aš įlķta aš rķkiš eigi allar žęr tekjur sem mašur aflar og mišli launžeganum svo aftur hluta af žeim eftir gešžótta. Slķkur mįlflutningur er žó alveg ķ takt viš margt sem Samfylkingin lętur frį sér. Markmišiš žeirra viršist oft ekki vera žaš aš benda į stašreyndir heldur aš hylja
žęr meš žvķ aš žyrla upp ryki.

Viš skulum ekki gleyma žvķ aš sś žjónusta sem samfélagiš veitir er óhįš žvķ hve
mikiš menn greiša til žess. Sį sem hefur lįgar tekjur og greišir žvķ enga skatta fęr nįkvęmlega sömu žjónustu į heilbrigšisstofnunum ef hann veikist og hinn sem greišir žrjįr og hįlfa milljón króna ķ skatta įrlega. Börn žessara tveggja einstaklinga fį lķka samskonar kennslu ķ grunnskólum svo fįtt eitt sé nefnt.

Žaš er af mjög af hinu góša aš tekist hafi aš skapa svigrśm til skattalękkana.
Žaš er fagnašarefni aš žegar er bśiš aš lękka erfšafjįrskatt og veriš er aš afnema eignaskatt og hįtekjuskatt auk žess sem stefnt er aš lękkunum į żmsum sköttum
svo sem tekjuskatti og viršisaukaskatti į matvęli.

Žaš mį fęra įgęt rök fyrir žvķ aš višhalda skattleysismörkum til aš žeir sem lęgstar hafi tekjurnar hafi meira śr aš moša. Žaš aš tekjuskattur er reiknašur sem hlutfall af tekjum en ekki sem föst krónutala varnar žvķ aš žeir lęgst hafa launin sligist undan skattbyršinni. Hįtekjuskattur er hinsvegar afkastaletjandi skattur og hann bitnar į žeim sem mest hafa lagt til samfélagsins. Žvķ er engin eftirsjį ķ žvķ žó hann sé afnuminn.
Žaš eru fį rök sem męla meš žvķ aš halda ķ skattinn, kannski žó helst žau aš hann viršist til žess fallinn aš róa viškvęmar sįlir žeirra vinstrimanna sem hvaš erfišast
eiga meš aš unna samborgurum sķnum velgengni.

Žorsteinn Magnśsson

Žau mistök uršu viš vinnslu greinar um hįtekjuskatt aš mišaš var viš įlagningu fyrir įriš į 2002. Į žessu įri var įlagšur hįtekjuskattur fyrir įriš 2003 5% af tekjum umfram 4.089.450 kr.
Skatturinn er svo 4% af tekjum umfram 4.191.686 kr įriš 2004.
Rétt er aš skoša tölur sem birtast ķ greininni ķ ljósi žessa.
Žorsteinn M.


Hringavitleysa Samfylkingarinnar ķ varnarmįlum

Į flokkstjórnarfundi hjį Samfylkingunni fyrir skemmstu tilkynnti Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, varažingmašur flokksins og formašur svokallašs Framtķšarhóps innan hans, um hugmyndir hópsins ķ varnarmįlum. Megininntak žeirra voru aš Ķslendingar ęttu aš taka viš umsjón meš vörnum landsins og taka viš herstöšinni į Keflavķkurflugvelli. Žaš er aldeilis veriš aš finna upp hjóliš žarna, mašur hefur aušvitaš aldrei heyrt minnzt į slķkar hugmyndir įšur. Eins og flestir vita, sem eitthvaš vita um žessi mįl, žį er svo langt frį žvķ aš žarna sé um einhverjar nżjar hugmyndir aš ręša. Žetta hefur allt veriš rętt įšur meira eša minna.

Žannig hafa żmsir ašilar, ekki sķzt innan Sjįlfstęšisflokksins, meš reglulegu millibili lagt til aš viš Ķslendingar tękjum sjįlfir viš vörnum landsins į undanförnum įrum. Viškvęši Samfylkingarinnar, og annarra flokka į vinstrivęngnum ķ gegnum tķšina,
hafa jafnan veriš į žį leiš aš gera lķtiš śr žeim hugmyndum į alla lund. En nś er annaš uppi į teningnum. Nś hefur Samfylkingin sjįlf sem sagt tekiš slķkar hugmyndir upp į sķna arma og kynnt žęr meš pompi og prakti eins og veriš sé aš finna hjóliš upp eša um sé aš ręša einhvern žašan af stórkostlegri atburš. Annars er aušvitaš bara hiš
bezta mįl aš Samfylkingin sé žar meš aš mörgu leyti bśin aš taka undir hugmyndir margra hęgrimanna ķ žessum efnum.

Raunar eru žetta ekki fyrstu tillögur Ingibjargar Sólrśnar og Framtķšarhópsins hennar žegar kemur aš varnarmįlum. Einungis ķ byrjun žessa įrs voru allt ašrar hugmyndir
uppi į boršinu hjį henni og hópnum. Žį lagši hśn til aš viš Ķslendingar semdum viš Evrópusambandiš um aš sjį um varnir landsins. Žęr hugmyndir féllu žó fljótlega algerlega um sig sjįlfar og skildu menn raunar ekki hvaš veriš vęri aš blanda Evrópusambandinu inn ķ mįliš žar sem öll helztu herveldin innan sambandsins eru ķ NATO žar sem viš erum jś ašilar. Ef semja ętti viš eitt eša fleiri Evrópurķki ķ žessum efnum vęri aušvitaš ešlilegast aš žaš vęri gert į forsendum NATO frekar en nokkurn tķmann Evrópusambandsins.

Ekki batnaši stašan svo fyrir Ingibjörgu og hugmyndir Framtķšarhópsins hennar žegar Pieter C. Feith, fulltrśi į varnarmįlaskrifstofu framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins, kom hingaš til lands ķ febrśar sl. og gerši mönnum ljóst aš sambandiš vęri engan veginn ķ stakk bśiš til aš sjį um varnir Ķslands. Evrópusambandiš vęri aš koma sér hersveitum til aš bregšast viš einstökum deilum eša įrįsum en ekki til aš sinna varanlegum landvörnum.
Til žess hefši sambandiš einfaldlega ekki bolmagn ólķkt NATO.

Og nś er Ingibjörg og Framtķšarhópurinn hennar sem sagt komin meš nżjar hugmyndir um žaš hvernig standa skuli aš varnarmįlunum, hugmyndir sem aftur geta aš megininntaki engan veginn talizt nżjar.

Hjörtur J. Gušmundsson


Tóbaksvarnarlögin – frelsisskeršing eša naušsynlegar śrbętur?

Fram hefur komiš aš heilbrigšisrįšherra hefur ķ hyggju aš leggja nś į haustžingi fram frumvarp til breytinga į lögum nr 6/2002 um tóbaksvarnir. Lķklegt er aš lagt verši til ķ frumvarpinu aš reykingar verši bannašar meš öllu į opinberum stöšum, žar meš tališ kaffihśsum og veitingastöšum. Ólķkt mörgum öšrum sem telja sig til hęgri ķ stjórn-mįlum telur undirritašur aš sterk rök hnķgi til slķkra lagabreytinga og er almennt sįttur viš mörg af žeim skrefum sem stigin hafa veriš į undanförnum įrum ķ tóbaksvörnum.

Samkvęmt nżlegri śttekt Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands nemur įrlegur kostnašur samfélagsins af reykingum 20-21 milljarši króna, žar af var kostnašur viš sjśkrahśs-vistun tępir 3,5 milljaršar įriš 2000 og heildar heilbrigšiskostnašur rśmir 4,8 milljaršar. Žį hefur komiš fram aš ķ heiminum lįtast um 5 milljónir manna įrlega af sjśkdómum sem rekja mį til reykinga, žar af um 400 žśsund manns af völdum óbeinna reykinga.
Į Ķslandi eru įrleg daušsföll af völdum óbeinna reykinga 30-40 talsins. Žį eru ótalin önnur óžęgindi og heilsufarsleg vandamįl žolenda óbeinna reykinga, sem ekki draga fólk til dauša.

Ég vil byrja į aš taka fram aš ég tel aš sjįlfsögšu aš hverjum og einum sé, og eigi aš vera, ķ sjįlfsvald sett hvort hann kżs aš reykja eša ekki. Reykingar eru hins vegar žess ešlis aš žęr geta haft umtalsverš įhrif į ašra en žann einstakling sem tóbaksins neytir, eins og ofangreindar tölur bera meš sér. Žetta atriši tel ég vera algert grundvallaratriši ķ žessari umręšu. Reykingar ķ višurvist annarra einstaklinga hafa skašleg įhrif į žį en ekki reykingamanninn einan.

Sem hęgrimašur er ég žeirrar skošunar aš löggjafinn eigi einungis aš skerša frelsi einstaklinga, aš almannaheill eša réttindi annarra einstaklinga knżi į um slķkt.
Ég tel aš žau sjónarmiš eigi viš ķ žessu mįli. Žaš aš anda aš sér hreinu lofti eru mikilsverš lķfsgęši – sem ekki mį vanmeta. Mörgum brį ķ brśn žegar lög nr 6/2002 voru sett og töldu aš žar vęri löggjafinn aš seilast allt of langt meš bošum og bönnum. Ég vil žó minna į aš mżmörg dęmi eru um žaš ķ löggjöfinni aš skoršur séu settar viš athöfnum manna til aš tryggja réttindi annarra og vegna almannaheilla. Nęgir aš nefna žaš aš öll refsilöggjöfin er reist į slķkum sjónarmišum. Ég held aš velflestir séu nś oršnir allsįttir viš žęr breytingar sem uršu meš tilkomu nżrra tóbaksvarnarlaga įriš 2002.

Žann 19. október sķšastlišinn birtist grein į frelsi.is eftir Įsgeir Helga Reykfjörš Gylfason. Įsgeir er ķ hópi anstęšinga žess aš umręddar lagabreytingar eigi sér staš
og heldur žvķ fram ķ grein sinni aš ķ žeim löndum žar sem bann viš reykingum į veitingastöšum er žegar viš lżši hafi eigendur veitingahśsa misst spón śr aski sķnum
og staširnir jafnvel lagt upp laupana. Nżleg könnun sem gerš var hérlendis leišir hins vegar ķ ljós aš 86% svarenda telja aš žeir fęru jafnoft eša oftar į veitinga- eša kaffihśs ef žau vęru meš öllu reyklaus. Sama könnun leiddi ķ ljós aš 75% svarenda eru andvķg reykingum į slķkum stöšum og – žaš aš einungis 8% gesta slķkra veitingastaša reyki mešan į dvöl žeirra stendur. Žaš er žvķ ekkert sem bendir til aš įstęša sé til aš óttast um hag žeirra sem reka veitinga- og kaffihśs, komi umrędd lagabreyting til framkvęmda.

Menn hafa réttilega bent į aš engin ,,višveruskylda” er į veitingahśsum. Mönnum er ķ sjįlfsvald sett hvort žeir venja žangaš komur sķnar. Žį telur Įsgeir ennfremur ķ fyrr-nefndri grein aš markašurinn sjįi til žess aš rķkiš eigi ekki – og žurfi ekki – aš koma aš svona mįlum. Ķ žessu sambandi er rétt aš hafa hugfast aš žaš aš sękja veitinga- og kaffihśs er snar žįttur ķ okkar menningu. Menn sękja gjarnan kaffihśs ķ og veitingastaši ķ góšra vina hópi. Menn velja sér ekki vini eftir žvķ hvort žeir reykja, heldur į öšrum forsendum. Sömuleišis velja hópar sér oftast įfangastaši į öšrum forsendum en žeim hvort žar sé reykt eša ekki. Hópar tvķstrast ekki og velja sinn hvern veitingastašinn eftir žvķ hvort žar rķki reykingabann ešur ei. Žaš er žvķ vandséš aš veitingamenn sjįi sérstaka įstęšu til aš eiga frumkvęši aš reykingabanni – žó svo aš ósennilegt sé aš slķkt bann vęri žeim til tjóns.

Viš getum spurt okkur hvor eigi aš vega žyngra, réttur reykingamannsins til aš reykja žar eša réttur žess sem ekki reykir til aš anda aš sér hreinu lofti. Menn eru misjafnlega viškvęmir fyrir tóbaksreyk. Į astmasjśklingur sem žolir reykinn illa t.d. aš sęta žvķ aš geta aldrei fariš meš félögum sķnum į kaffihśs og aš geta ekki tekiš žįtt ķ almennu félagslķfi vegna ašstešjandi hęttu sem aušveldlega mį fyrirbyggja? Žaš er žó óvķst aš veitingamenn sjįi sér endilega hag ķ žvķ aš banna reykingar af sjįlfsdįšum. Stašreyndin er nefnilega sś aš flestir žeirra sem ekki reykja lįta sig frekar hafa žaš aš vaša reykinn, en aš sitja heima, žrįtt fyrir aš žeir tękju žvķ tvķmęlalaust flestir fagnandi aš vera lausir viš hann. Žį mį benda į aš žaš er aušveldara fyrir reykingamanninn aš stķga śt fyrir annaš kastiš til aš fį sér smók en fyrir žann sem ekki reykir og vill foršast reykinn aš halda nišri ķ sér andanum, eša standa fyrir utan, nęturlangt! Nišurstaša mķn er sś aš fyllilega sé réttlętanlegt aš lįta rétt žess reyklausa vega žyngra.

Vera kann aš nż lög muni fela ķ sér takmarkanir į reykingum ķ nįvist barna, jafnvel inni
į heimilum fólks. Takmarkanir į athöfnum manna žegar börn eru annars vegar, eiga sér mörg fordęmi ķ ķslenskri löggjöf. Ķ 2. gr. barnaverndarlaga nr. 80/2000 er t.a.m. kvešiš į um skyldu foreldra til aš ,,bśa börnum sķnum višunandi uppeldisašstęšur og gęta velfarnašar žeirra ķ hvķvetna”. Ķ 98. og 99. gr. eru sķšan įkvęši sem leggja žungar refsingar viš tilteknum athöfnum gagnvart börnum. Žessi įkvęši gilda hvort sem athafnirnar eiga sér staš inni į einkaheimilum manna eša annars stašar. Fleiri dęmi mętti nefna. Slķkar takmarkanir eru settar ķ žvķ skyni aš ljį börnum atbeina rķkisvaldsins žeim til verndar, žar sem žau eru ófęr um aš verja hagsmuni sķna sjįlf. Žaš er žvķ einfaldlega alrangt sem sumir hafa lįtiš liggja aš, aš um einsdęmi vęri aš ręša kysi löggjafinn aš ,,seilast inn į heimili fólks” meš įšurnefndum hętti. Žaš vęri fróšlegt aš vita hvort įšurnefndir menn vildu afnema žessar lagagreinar meš sömu rökum og beitt er gegn umręddum breytingum į tóbaksvarnarlöggjöfinni.

Meš sömu rökum og žeir beita sem ekki mega til žess hugsa aš frelsi til reykinga sé skert, mį fęra rök gegn banni viš mengun drykkjarvatns, banni viš losun spilliefna śt ķ umhverfiš, banni viš żmiss konar ofbeldisbrotum og fleiru. Svo góšur sem markašurinn er til sķns brśks hefur ekki veriš sżnt fram į meš sannfęrandi rökum aš hann bjóši lausnir viš ofangreindum vandamįlum. Slķkar röksemdir eru alveg af sama meiši og röksemdir žess fįmenna hóps manna sem berst fyrir lögleišingu eiturlyfja. Žaš vęri fróšlegt aš vita hvort Įsgeir sé ķ žeim hópi og žorri žjóšarinnar sé žvķ aš hans mati ,,eiturlyfjafasistar” rétt eins og hann kżs aš kalla stušningsmenn tóbaksvarnarlaganna ,,reykingafasista”. Ég geri nś alls ekki rįš fyrir aš svo sé žegar betur er aš gįš. En hugmyndafręšin, svo góš sem hśn er, mį ekki bera skynsemina ofurliši.

Žorsteinn Magnśsson


Ritstjórnarvišhorf - Hlutlausir fréttamenn?

Ķ dag birtist frétt um žaš aš Félag fréttamanna hefši veriš svo rausnarlegt aš leggja verkfallssjóši kennara liš meš gjöf upp į 220 žśs.Ķ fréttinni kemur fram aš žaš eru žeir fréttamenn sem starfa hjį RŚV, bęši ķ śtvarpi og sjónvarpi. Aušvitaš munu žessir sömu fréttamenn halda įfram aš fęra okkur hlutlausar og mįlefnalegar fréttir af stöšu mįla ķ verkfalli kennara. Eša hvaš??

Ritstjórn Ķhald.is


Framtķšarhópur Samfylkingarinnar

Nś į sko aš taka į žvķ. Samfylkingin hélt um s.l. helgi mįlfund.
Samfylkingin ętlar sér stóra hluti ķ ķslenskri pólitķk og heldur žvķ reglulega mįlfundi til aš, jś vęntanlega „ręša mįlin.”
Hvort aš nišurstaša komi śt frį fundunum er svo annaš mįl.

Žaš er athyglisvert aš vita aš Samfylkingin skuli starfrękja žaš sem hśn kallar „Framtķšarhóp Samfylkingarinnar.” Jį žaš er til nefnd eša rįš (orš sem koma oft fyrir
hjį vinstrimönnum) sem hefur žaš hlutverk aš móta stefnu flokksins ķ framtķšinni. Yfirmašur žessarar nefndar er sį ašili sem ekki fékk vinnu voriš 2003, Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir.
,,Į fundi flokksstjórnar Samfylkingarinnar sumariš 2003 var samžykkt aš setja į fót framtķšarhóp til aš móta og śtfęra nįnar žį stefnu flokksins sem samžykkt var į stofnfundi ķ maķ įriš 2000." (Tekiš af vef framtķšarhóps Samfylkingarinnar)

Žegar ķ ljós kom aš Samfylkingunni hafši ekki tekist aš fella žįverandi og nśverandi rķkisstjórn var įkvešiš aš halda, - jś mįlžing. Ķ žetta skipti var žaš žó kallaš flokkstjórnarfundur. Žį var įkvešiš aš žar sem Ingibjörg Sólrśn vęri nś atvinnulaus og bišlaun hennar frį Reykjavķkurborg vęru į enda, skyldi hśn veita žessum hóp forstöšu.
Lķklegast žykir mér aš Samfylkingarmenn hafi vaknaš upp viš žaš aš stefna žeirra s.l. 3-4 įr var innihaldslaus og aš žingmenn flokksins hefšu ekki afkastaš miklu.
Žvķ var žörf į aš stofna „framtķšarhóp” sem įtti ķ alvöru aš koma einhverju ķ verk.
En nżi hópurinn var žó ekki merkilegri en žaš aš forstöšumašur hans gat sinnt žvķ verki samhliša hįskólanįmi ķ London. Kannski aš menn hafi ekkert gert sér miklar vonir um „framtķš” nęststęrsta stjórnmįlaflokks į Ķslandi. Pęling.

En žaš eru nokkur atriši sem eru umhugsunarverš varšandi žennan hóp. Žaš eru fimm manns sem mynda „kjarnahóp” framtķšarhópsins. Žau eru Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, varaformašur Samfylkingarinnar, Kristrśn Heimisdóttir lögfręšingur, Svanfrķšur Jónasdóttir, fyrrverandi alžingismašur, Sverrir Teitsson hįskólanemi og Žorbjörn Gušmundsson, framkvęmdastjóri Samišnar. Nś hefur Samfylkingin veriš išin viš aš gagnrżna kynjahlutföll hjį flestum öšrum stjórnmįlaflokkum. Žessi flokkur hefur lįtiš hįtt ķ sér heyra varšandi [meint] brot bęši ęšstu embęttismanna, og svo stjórna hinna flokkanna į jafnréttislögunum. Hins vegar eru 60% af kjarnahóp framtķšarhóps (prófiš aš segja žaš tķu sinnum hratt) konur. Žaš mį žvķ skilja žaš žannig aš žaš séu framtķšarįform Samfylkingarinnar aš 60% allra žeirra ašila sem bjóša sig fram ķ flokknum og fyrir flokkinn skuli vera konur. Einum žingmanni flokksins fannst žaš meira aš segja naušsynlegt aš dreifa jafnréttislögunum til rķkisstjórnarinnar um daginn. Ętli žaš hafi stašiš eitthvaš um 60% hlut kvenna žar. Jį žaš er gott aš Samfylkingin er meš jafnréttishugarfariš į hreinu fyrst aš enginn annar er žaš. Kannski finnst mönnum ķhaldsmašurinn vera aš gera of mikiš śr žessu. En svo er nś ekki mišaš viš hvaš Samfylkingin hefur lagt mikiš upp śr „jafnréttismįlum.”

Jį, žaš eru fimm manns sem hafa žaš hlutverk aš móta framtķš Samfylkingarinnar.
Į sama tķma er skotiš harkalega aš Sjįlfstęšisflokknum (m.a. af Svanfrķši Jónasdóttur ķ Silfri Egils fyrir örfįum vikum) fyrir aš vera meš fįmenna karlaklķku sem tekur grófar įkvaršanir ķ reykfylltum bakherbergjum (žó svo aš fęstir af leištogum Sjįlfst.flokksins reyki ķ raun og veru).

Žaš hlżtur aš vera erfitt aš vera Össur Skarphéšinsson. Žaš er vera kosinn réttilega formašur flokks į flokksžingi en žurfa sķšan aš sanna öšru hvoru aš hann sé ķ raun formašur hlżtur aš vera erfitt. Kannski er Össur einfaldlega ekki góšur leištogi, um žaš skal žó ekki dęmt hér. Nś er aušvitaš spurning hvort aš Ingibjörg Sólrśn skuli leiša framtķšarhóp Samylkingarinnar meš sjįlfa sig ķ huga sem formann flokksins. Hśn hefur nś tilkynnt framboš sitt til formanns fyrir landsfund flokksins į nęsta įri.
Gera mį fastlega rįš fyrir žvķ aš hinir fjórir ķ kjarnahópnum styšji hana heilshugar.
Ętli hśn sjįi žó framtiš ķ flokknum meš Össur sem formann?
Getur Ingibjörg leitt įfram framtķšarhóp tapi hśn kosningunum į nęsta įri?

Žaš stendur til aš kjarnahópurinn sem hér hefur veriš nefndur kynni hugmyndir sķnar į nęsta įri. Žannig aš žaš verša s.s. lišin fimm įr frį stofnun flokksins žangaš til aš stefna hans veršur ķ raun og veru lögš į boršiš. Ekki kęmi į óvart žó aš Samfylkingin myndi sišan stofna nefnd eša „vinnuhóp” sem hefši sķšan žaš hlutverk aš „śtfęra” hugmyndir framtķšarhóps. (mikiš aš gęsalöppum enda „spes” flokkur)

Jį žaš er skrķtiš aš flokkur sem lagši af staš meš mikla hugsjón skuli enn vera aš móta framtķšarstefnu sķna. Hugmyndin į bakviš flokkinn var aš sameina alla vinstrimenn. Mikiš var lagt upp śr (og er enn) aš Sjįlfstęšisflokkurinn žyrfti aš vķkja śr rķkisstjórn. Hugsjónin var mikil og markmišiš hęrra.
Ekkert af žessu hefur žó tekist. Ekki hefur tekist aš fella rķkisstórnina (žó svo aš Össur hafi veriš tilbśinn aš setja svilkonu sķna śt ķ kuldann og ganga til samstarfs viš „ömurlega flokkinn” eins og Ingibjörg lét śr śr sér um sl. helgi)

Žaš sem stendur žvķ eftir er aš žaš rķkir mikil hagsęld fyrir žį sem žaš velja eftir stjórnartķš Sjįlfstęšisflokks og Framsóknarflokks.
Samfylkingin hins vegar stendur varla ķ lappirnar og er enn aš reyna aš móta stefnu sķna.
Kannski aš menn hefšu įtt aš koma sér saman um stefnu fyrst og stofna svo stjórnmįlaflokk sem įtti aš sigra landiš.

Gķsli Freyr Valdórsson


Hvar eru ķslenzkir frišarsinnar?

Eins og ķtrekaš hefur veriš greint frį ķ fréttum į undanförnum dögum og vikum var rśssneski noršurflotinn į dóli fyrir austan Ķsland rétt viš 12 mķlna lögsöguna og hafši veriš žar meira eša minna sķšan ķ lok september sl. Skipin munu nś vera farin frį
landinu aš sögn Landhelgisgęzlunnar en lengi vel var eitt žeirra eftir viš landiš,
žegar hin voru farin, įsamt einhverjum hjįlparskipum.

Žaš skip er kjarnorkuknśiš og er tališ aš žaš sé aš öllum lķkindum ķ afar slęmu įstandi. M.a. hefur veriš greint frį žvķ ķ fjölmišlum aš fyrir nokkrum mįnušum sķšan hafi veriš talin hętta į aš skipiš springi hreinlega ķ loft upp.

Žetta mįl hefur allt veriš hiš einkennilegasta eins og ķtarlega hefur veriš fjallaš um ķ fjölmišlum ķ samręmi viš žęr upplżsingar sem fyrir liggja um žaš sem aftur eru ekki beint miklar. Rśssnesk yfirvöld segja žarna hafa veriš um aš ręša heręfingar žar sem einkum hafi veriš lögš įherzla į flugtak og lendingar. En eitt af rśssnesku skipunum sem var fyrir austan land var flugmóšurskip. Vissulega voru skipin į alžjóšlegu hafsvęši, žó žau hafi veriš fast upp viš 12 mķlna lög-sögu Ķslands. En upplżsingaflęšiš frį rśssneskum stjórnvöldum til ķslenzkra vegna mįlsins var einfaldlega nįnast ekkert mišaš viš fréttir fjölmišla. Slķkt er aušvitaš algerlega óįsęttanlegt.

Enginn viršist vita neitt aš rįši um žaš hvaš rśssneski herskipaflotinn var aš gera žarna fyrir utan vęntanlega rśssnesk hermįlayfirvöld. Rśssneska sendirįšiš į Ķslandi veit nįnast ekkert, eša segir žaš allavega, og sama er aš segja um rśssneska fjölmišla sem allajafna fjalla ķtarlega um ęfingar rśssneska flotans. Ekkert viršist svo hafa veriš aš marka yfirlżsingar frį stjórnendum rśssnesku skipanna, en kjarnorkuskipiš mun hafa įtt aš fara fyrir nokkrum dögum frį Ķslandi. Žaš rennir aftur enn frekar stošum undir žęr kenningar aš eitthvaš hafi veriš, og sé jafnvel enn, aš skipinu.

Og žį er žaš spurningin, hvar voru ķslenzkir frišarsinnar į mešan aš į žessu stóš?
Hvers vegna mótmęltu žeir ekki veru rśssnesku herskipanna fyrir austan landiš? Žetta fólk er išiš viš aš andskotast śt ķ NATO og žį ekki sķzt ef hingaš koma herskip frį žvķ. En nś heyršist ekkert ķ žvķ, ekki bofs! Hvernig vęri aš menn hefšu nś veriš ašeins sjįlfum sér samkvęmir og fjölmennt fyrir utan rśssneska sendirįšiš og mótmęlt?
Žetta žżšir einfaldlega aš mašur mun taka enn minna mark į žeim en įšur nęst žegar žeir mótmęla komu herskipa į vegum NATO til landsins. Svo mikiš er vķst.

Hjörtur J. Gušmundsson


Frišarbošskapur ķ Palestķnu?

Į hverjum föstudegi er ręšum śr moskvum Palestķnu śtvarpaš žar ķ landi.
Žessar ręšur eru einnig sżndar ķ palestķnsku sjónvarpi. Śtvarpstöšvarnar og sjónvarpsstöšin eru ķ eigu palestķnsku heimastjórnarinnar og mśslimaklerkarnir
sem ręšurnar flytja eru starfsmenn hennar.

Lķtum į dęmi af žessum ręšum. Eftirfarandi ręšubśtar eru athyglsiveršir:

Ręšumašur: Dr. Ahmad Abu Halabiya.
Stašur og stund: Al-Nahyan moskvan ķ Gaza, 13 október 2000.

„Žaš žarf aš slįtra žeim og drepa, eins og hinn almįttugi Allah sagši: Berjist gegn žeim. Allah mun nota hendur ykkar til žess aš tortķma žeim, og mun aušmżkja žį, og hjįlpa ykkur aš sigra....”

„Allah hinn almįttugi hefur fyrirskipaš okkur aš standa ekki meš gyšingum eša kristnum, viš eigum ekki aš vingast viš žį, ekki aš gerast félagar žeirra, ekki lįta okkur lķka vel viš žį, og ekki gera samninga viš žį...”

„Jafnvel žó aš viš nįum undir okkur allri Gaza, žį munum viš ekki gleyma Haifa, Acre, Galelķu, Jaffa, eša Negev eyšimörkinni né hinum borgum okkar og žorpum...”

(Žessum manni er ekki einungis umhugaš um žaš aš nį til sķn hernumdu-svęšunum, heldur vill hann alls ekki sętta sig viš tilvist Ķsrales yfir höfuš.)

”Sżniš gyšingum enga miskun, žaš skiptir engu mįli hvar žeir eru, ķ hvaša landi sem er. Berjist gegn žeim, hvar sem žiš eruš. Hvar sem žiš hittiš žį, drepiš žį.”

Ręšan var margar blašsķšur, og talaši Halabiya um heilagt strķš og dįsamaši
pķslarvotta Ķslam. Einnig talaši hann um „hiš hreina Palestķnska blóš”, og fl.

Žeir sem hafa įhuga į aš lesa fleiri fallegar trśarlegar ręšur śr Palestķnu er bent į
aš fara į memri.org, en žar er fjöldin allur af ręšum „presta” palestķnsku heimastjórnarinnar frį 2000-2003 birtar:

Megin innihald hins umburšalynda bošskapar er žessi:

1. Kristnir og Gyšingar eru óvinir Allah.
2. Gyšingar eru afkomendur svķna.
3. Žaš er ekki hęgt meš nokkru móti aš semja friš viš gyšinga. (Er eina vandamįliš     skortur į frišarvilja Ķsraela?)
4. Mśslimar verša aš kenna börnum sķnum um heilagt strķš, og aš hata gyšinga og     kristna.
5. Barįtta Palestķnumanna veršur aš vera heilagt strķš aš hętti Ķslam, ekkert nema     vopnuš barįtta kemur til greina.
6. Kvennréttindi eru uppfinning vesturlanda, til žess aš uppręta og eyšileggja Ķslam.

Ręšur žessar, žar į mešal sś sem ég vitnaši sérstaklega ķ hér aš ofan,
er hęgt aš finna hér.

Žessar ręšur eru s.s. allar ķ hinum sama elskulega anda og ręša Dr. Ahmad Abu Halabiya sem vitnaš er til hér aš ofan. Lįtum nś uppfręšast af hinum frišelskandi og samningsfśsu palestķnsku stjórnvöldum. Žaš er fallega gert aš sjį til žess aš bošskapur žessi nįi eyrum og augum allra Palestķnumanna, žeim aš kostnašarlausu. Ég er viss um aš styrktarašilar palestķnsku heimastjórnarinnar (m.a. Evrópusambandiš) geri sér vel grein fyrir žvķ aš peningar žeirra fara ekki til spillis ķ höndum palestķnskra yfirvalda, enda hafa žeir ekki séš įstęšu til žess aš gera athugasemdir viš žetta. Žaš sama į hinsvegar ekki viš ķ Bandarķkjunum, en žar var Arafat tekinn į beiniš vegna žessara
„eldpredikara” sinna ķ ekki ómerkilegri žętti en 60 mķnśtum.
CBS, 60 Minutes, February 10, 2002.

Aš lokum vil ég benda į grein sem birt er į sķšu félagsins Ķsland-Palestķna.
Hśn heitir „The Palestinian Vision of Peace.”
Žar segir Arafat aš Palestķnumenn vilji lifa ķ friši viš nįgranna sķna Ķsraelsmenn,
žar sem bįšar žjóšir hafi fullveldi og frelsi. Vill Arafat flytja okkur vesturlandabśum frišarbošskap, en samlöndum sķnum strķšsįróšur?

Sjaldan veldur einn er tveir deila.

Sindri Gušjónsson


Óęskileg rķkisafskipti – ęskileg hugleišing ķhaldsmanns

Viš bśum ķ frįbęru landi. Landslagiš er fallegt, viš erum hraust og heilbrigš og okkur lķšur vel į eyjunni okkar. Viš eigum sterkustu mennina, fallegustu konurnar og hreinasta vatniš. Viš erum lķka meš nokkuš gott stjórnarfar – en bara misvitra rįšamenn.

Viš skulum skoša nokkur dęmi um įkvaršanir sem žingmenn
og rįšamenn žjóšarinnar hafa tekiš.

Einu sinni var bannaš aš drekka bjór į Ķslandi. Žegar menn hittust į bar gįtu menn fengiš sér kók eša vodka. Menn höfšu leyfi frį yfirvöldum til aš neyta 40% įfengra drykkja, en ekki bjórs. Og af hverju? Jś, af žvķ aš žaš voru menn į Alžingi sem įkvįšu einn daginn aš žaš vęri bannaš aš drekka bjór. Ekki er ķhaldsmašurinn aš męla meš stanslausri įfengisdrykkju – en žó „stjórn”lausri.

Žaš eru tęplega tveir įratugir sķšan śtvarprekstur var gefinn frjįls į Ķslandi.
Almenningi var bannaš aš starfrękja śtvarps- og sjónvarpsstöšvar.
Nokkrum įrum įšur en aš lögin voru afnumin höfšu menn veriš dregnir fyrir dómstóla fyrir žaš aš śtvarpa „frjįlsu” śtvarpi.
En žetta er kannski ekki alveg svona einfalt. Rķkiš setti sjónvarp og śtvarp aušvitaš ķ gang og žvķ kannski ešlilegt aš žaš vęri meš gamalt „einkaleyfi” undir höndum.
En žaš voru hins vegar žingmenn sem böršust hatrammlega gegn žvķ aš śtvarpsrekstur yrši gefinn frjįls. Jį, žaš voru ķ alvöru menn sem töldu aš almenningi vęri ekki treystandi til aš starfrękja śtvarp og sjónvarp.
(Athygli skal vakin į žvķ aš žaš voru raddir śr sömu įtt sem sökušu Davķš Oddsson um aš „vega aš lżšręšinu” meš žvķ aš ętla aš setja lög į fjölmišla).
En žaš er aušvitaš ekki veriš aš „vega aš lżšręšinu” meš žvķ aš berjast gegn žvķ aš leyfš yrši frjįls fjölmišlun į Ķslandi? Mašur spyr sig.

En žetta er ekki bśiš. Žangaš til fyrir örfįum įrum mįtti ekki stunda hnefaleika į Ķslandi. Menn mįttu stökkva śr flugvél meš fallhlķf į bakinu, klķfa jökla og fjöll, jś og aušvitaš sparka hver ķ annan ķ fótbolta. En nei, ekki hnefaleika, sem žó eru višurkennd ķžrótt.
Af hverju? Jś, einn daginn var įkvešiš į Alžingi aš banna hnefaleika į Ķslandi.
Um fimmtķu įrum seinna var lagt fram frumvarp um aš afnema žetta bann.
Ešlilegast hefši veriš aš žingheimur hefši strax séš aš žarna vęri um tķmaskekkju aš ręša sem aušvelt vęri aš leišrétta. Ekki alveg. Žaš voru žingmenn sem böršust lķka hatrammlega gegn afnįmi bannsins. Sem betur fer höfšu žeir ekki sigur.
Nś mį ekki skilja žaš svo aš höfundi žessarar greinar finnist gaman aš lįta lemja sig. En ef einhver annar vill gera žaš ķ leikfimissölum landsins hef ég engan rétt į aš banna honum žaš. Žaš vildi reyndar svo til aš leišinda atvik kom upp nokkrum mįnušum eftir aš banniš var afnumiš. Ungur strįkur sem fariš hafši ķ hringinn af fśsum og frjįlsum vilja slasašist ķ Vestmanneyjum. Ekki žurfti aš bķša lengi eftir aš Kolbrśn Halldórsdóttir kęmi meš tillögu sem yrši til žess aš drengurinn slasašist ekki aftur - setja lög ķ landinu sem bönnušu honum aš stunda sportiš.

Hér į undan eru rifjuš upp žrjś atriši sem einu sinni voru bönnuš meš lögum en eru žaš sem betur fer ekki lengur. En fyrst viš erum ķ žessum hugleišingum skulum viš skoša nokkur dęmi sem eru okkur ašeins nęr.

Ķ fyrra įkvįšu forsvarsmenn 10-11 aš hafa nokkrar af bśšum sķnum opnar į Hvķtasunnudag. Žaš er hinsvegar bannaš meš lögum hér og bśširnar voru ekki opnar til kl. 11 um kvöldiš heldur męttu laganna veršir og lokušu žeim nokkru fyrr.
Jį, lögreglan sį til žess aš menn gętu ekki verslaš žennan dag, allvega į žessum staš.
Žennan sama dag megum viš fara ķ feršalög, hitta vini og kunningja, fara ķ bķó, nį okkur ķ spólu – en, ekki versla ķ matvörubśš.

Ķslendingar eru neyddir til aš borga afnotagjöld af sjónvarpi. Žaš er fólk ķ vinnu viš žaš aš žefa uppi žį glępamenn sem eru meš sjónvarp en borga ekki afnotagjöld.
Žaš voru og eru menn og konur sem telja aš žaš sé mikilvęgt aš rķkiš haldi uppi menningarlegum fjölmišli. Einnig hafa żmsir afturhaldsmenn bent į aš žetta sé öryggistęki fyrir žjóšina.
Samkvęmt skilgreiningu rķkisins hlżtur Sex and the City žį aš vera „menningarlegri” heldur en t.d. Friends. Žaš er margt hęgt aš fara yfir ķ mįlefnum RŚV og verša žvķ sķšar gerš skil į vefritinu.

Ķ dag er borgarstjórn ķ Reykjavķk sem „vill helst” aš menn taki strętó ķ staš žess aš nota einkabķl. Žessi borgarstjórn telur aš Reykjavķk eigi aš vera borg fyrir fólk en ekki bķla. (eins og žaš žurfi aš vera annaš hvort eša). Borgarstjórnarmeirihlutinn telur sig vita betur en borgarbśar. Athyglisvert.

Žaš eru fleiri śrelt fyrirbęri sem rķkiš er aš sinna t.d. ĮTVR sem er efni ķ sérgrein.

Ég gęti haldiš hér įfram aš telja upp óešlileg og óęskileg afskipti rķkisvaldsins į borgurunum. En ég held aš lesendur geri sér nokkra grein fyrir stöšu mįla. Nś mį alls ekki skilja žaš svo aš ég sé aš draga neikvęša mynd af landinu okkar, alls ekki. Rįšamenn žjóšarinnar (lķka žeir ganga ķ fśssi śt śr žingsölum viš minnsta tilefni žurfa aš gera sér grein fyrir žvķ ķ hvers umboši žeir starfa og nżta žann tķma sem žeim er gefinn vel. Alžingismenn eru t.d. ekki į launaskrį okkar landsmanna til aš koma ķ veg fyrir aš menn geti stundaš įkvešnar ķžróttir. Borgarstjórnarmeirihlutinn hefur ekki leyfi til aš taka įkvöršun fyrir fólkiš meš bķlanotkun žeirra. Alžingismenn, rįšherrar, sveitarstjórnarmenn og fleiri sem kosnir eru af almenningi eiga ekki aš eyša dżrmętum tķma sķnum ķ aš velta fyrir sér hvernig žeir geti reynt aš hafa vit fyrir landsmönnum.

Hér hefur veriš stiklaš į stóru. Ofangreind dęmi sżna okkur aš žaš er mikiš verk fyrir höndum. Žaš skiptir meira mįli aš rįšamenn bśi žannig ķ haginn fyrir okkur aš viš getum lįtiš drauma okkar rętast og įkvešiš svo sjįlf hvernig viš viljum haga okkar lķfum. Til žess žarf ekki misvitra Alžingismenn.

Gisli Freyr Valdórsson


Nęsta sķša »

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband