Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2006

Ķslenzkir sambandsrķkissinnar?

Sennilega žętti fįum žaš fréttir ef ég segši aš Evrópusamtökin vildu aš Ķsland gengi ķ Evrópusambandiš. Hins vegar yrši e.t.v. eitthvaš annaš uppi į teningnum ef ég segši aš samtökin vildu aš Evrópusambandiš žróašist yfir ķ žaš aš verša aš sambandsrķki. Žaš vill nefnilega svo til aš Evrópusamtökin eru ašili aš regnhlķfarsamtökunum European Movement sem hafa höfušstöšvar sķnar ķ Brussel, en meginmarkmiš žeirra samtaka er aš stušla aš žvķ aš Evrópusambandiš žróist yfir ķ aš verša „sameinaš evrópskt sambandsrķki“ ("united federal Europe") ef marka mį heimasķšu žeirra Europeanmovement.org.

Reyndar skilst mér aš skiptar skošanir séu ķ žessum efnum innan European Movement og aš žar skiptist menn einkum ķ tvęr fylkingar. Annars vegar žį sem telja žróun Evrópusambandsins hafa gengiš of langt meš samžykkt Maastricht-sįttmįlans įriš 1992 og hins vegar sambandsrķkissinnana sem vilja sjį sambandiš žróast yfir ķ aš verša aš sambandsrķki sambęrilegu viš Bandarķkin. En hvaš sem lķšur skiptum skošunum innan European Movement žį breytir žaš ekki žvķ aš meginmarkmiš samtakanna er alveg skżrt.

Hver er afstašan?
Bęši ķ ljósi žessa, sem og žeirrar alvarlegu pólitķsku krķsu sem Evrópusambandiš hefur bśiš viš sķšan Frakkar og Hollendingar höfnušu fyrirhugašri stjórnarskrį sambandsins ķ byrjun sumars [2005], held ég aš žaš vęri vel viš hęfi aš Evrópusamtökin upplżstu žaš hvernig žau vilji sjį žróun Evrópusambandsins ķ framtķšinni. Eru samtökin hlynnt žvķ meginmarkmiši European Movement aš žróa eigi sambandiš yfir ķ aš verša aš einu rķki? Eša fylla žau žann flokk innan samtakanna sem telja žaš Evrópusamband, sem viš stöndum frammi fyrir ķ dag, vera komiš śt fyrir ęskileg mörk? Einnig vęri fróšlegt aš vita hvort Evrópusamtökin séu žvķ fylgjandi aš fyrirhuguš stjórnarskrį Evrópusambandsins nįi fram aš ganga? Sem notabene er engan veginn tķmabęrt aš afskrifa, žį ekki sķzt ķ ljósi žeirrar stašreyndar aš stofnanir sambandsins eru žegar fyrir margt löngu byrjašar aš innleiša stóra hluta stjórnarskrįrinnar žrįtt fyrir aš hśn hafi ekki enn nįš fram aš ganga – hvort sem sś veršur sķšan raunin eša ekki. Žaš er žvķ alveg eins vķst aš hśn taki gildi fyrr en sķšar meš einhverjum hętti og enn ljósara aš litlar lķkur eru į žvķ aš žau vinnubrögš sem notuš verša til žess verši lżšręšisleg.

Vaxtarverkir unglings?
Nįi stjórnarskrį Evrópusambandsins sem slķk fram aš ganga mun hśn klįrlega verša hornsteinninn ķ žvķ evrópska stórrķki sem marga Evrópusambandssinna dreymir um. Žaš žarf ekki annaš en aš lesa upphafskafla hennar til gera sér grein fyrir žvķ hvert stefnt er. Spurningin er bara hvort forystumenn Evrópusamtakanna dreymir sama draum. Formašur samtakanna sagši ķ grein ķ Morgunblašinu 28. jśnķ sl. [2005] aš lķkja mętti žeirri pólitķsku krķsu sem Evrópusambandiš stęši frammi fyrir ķ dag viš vaxtarverki unglings sem vęri „aš breytast ķ fulloršna manneskju.“ Mašur spyr sig žvķ óneitanlega aš žvķ ķ hvaš sambandiš eigi nįkvęmlega aš breytast aš mati formannsins? Eitt rķki kannski? Žaš er allavega vandséš aš Evrópusambandiš geti tekiš ašra stefnu verši mikiš meiri samruni innan žess en oršinn er. Sambandiš er ķ dag a.m.k. miklu nęr žvķ aš vera einhvers konar sambandsrķki en nokkurn tķmann alžjóšastofnun. Og nįi stjórnarskrįin fram aš ganga er alveg ljóst aš žar meš veršur Evrópusambandiš oršiš aš rķki enda mun tilkoma hennar žżša aš sambandiš veršur komiš meš svo aš segja öll einkenni rķkis samkvęmt alžjóšlegum skilgreiningum. Er žetta žaš sem formašur Evrópusamtakanna į viš meš žeirri fulloršnu manneskju sem hann sér fyrir sér aš Evrópusambandiš breytist ķ?

Sambandsrķkissinnar
Aš žessu sögšu veršur aš teljast afar ólķklegt aš Evrópusamtökin séu žeirrar skošunar aš žróun Evrópusambandsins hafi gengiš of langt. Raunar verša orš formanns samtakanna ekki skilin öšruvķsi en svo aš hann telji aš žróun sambandsins sé einmitt komin of skammt į veg. Spurningin er bara hvernig Evrópusamtökin sjįi fyrir sér žróun Evrópusambandsins ķ framtķšinni eins og įšur segir. Ķ ljósi ummęla formanns samtakanna, sem og veru žeirra ķ regnhlķfarsamtökum evrópskra sambandsrķkissinna, liggur beinast viš aš draga žį įlyktun aš Evrópusamtökin séu samtök žeirra Ķslendinga sem vilji sjį Evrópusambandiš breytast ķ sambandsrķki og Ķsland verša hluta af žvķ. Ég leyfi mér hins vegar aš efast stórlega um aš meirihluti landsmanna sé tilbśinn aš skrifa upp į žį ömurlegu framtķšarsżn.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is

(Greinin birtist įšur ķ Morgunblašinu 8. september 2005. Žvķ mį bęta viš aš engin svör hafa enn borizt frį Evrópusamtökunum viš žeim spurningum sem fram koma ķ greininni.)


Hvers vegna žarf aš blekkja?

Žaš er svona allajafna ekki til marks um aš menn hafi góšan mįlstaš aš verja ef žeir velja aš beita blekkingum til aš reyna aš fį fólk į sitt band. Sérstaklega ef žaš gerist trekk ķ trekk. Ég geri fastlega rįš fyrir žvķ aš žeir sem styšja žį hugmynd aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš vilji meina aš žeir tali fyrir góšum mįlstaš, ž.m.t. žeir sem stillt hafa sér upp sem sérstökum talsmönnum žeirra sjónarmiša s.s. forystumenn Evrópusamtakanna. En hvers vegna žarf žį aš reyna aš blekkja fólk?

Tökum dęmi. Žann 4. įgśst į sķšasta įri héldu Evrópusamtökin fund um reynslu Möltu af ašild sinni aš Evrópusambandinu. Framsögumašur var mašur aš nafni dr. Roderick Pace og var hann kynntur til sögunnar ķ auglżsingu Evrópusamtakanna sem einn helzti sérfręšingur Möltu ķ samskiptum viš Evrópusambandiš og rįšgjafi maltnesku rķkisstjórnarinnar ķ samningunum um ašild žeirra aš žvķ. Auk žess sagši aš dr. Pace vęri forstöšumašur Evrópufręšaseturs Hįskólans į Möltu. Hann vęri meš MA grįšu ķ alžjóšasamskiptum og Evrópufręšum frį Bologna Center viš John Hopkins hįskóla ķ Bandarķkjunum og doktorspróf frį Reading hįskóla į Bretlandi. Aš lokum aš hann hafi skrifaš tvęr bękur um samskipti Möltu viš Evrópusambandiš og fjölmargar greinar ķ virt fręširit um żmis alžjóšamįl.

M.ö.o. var augljóslega žarna į feršinni velmenntašur fręšimašur sem vęntanlega vissi hvaš hann vęri aš tala um. Eša žaš var allavega žaš sem Evrópusamtökin vildu aš fólk, sem ekki veit betur af einhverjum įstęšum, héldi. Samtökin "gleymdu" nefnilega aš greina frį einu atriši varšandi feril dr. Pace sem kannski er žaš mikilvęgasta ķ žessu sambandi. Svo vill nefnilega til aš hann er forseti Evrópusamtakanna į Möltu (European Movement Malta) og žar meš ekki hlutlausari ķ umfjöllun sinni um Evrópumįl en kollegi hans hér į Ķslandi, Andrés Pétursson. Jį, eša bara ég ef śt ķ žaš er fariš. En af einhverjum įstęšum sįu Evrópusamtökin ķslenzku enga įstęšu til aš upplżsa fólk um žessa pólitķsku aškomu dr. Pace. Hvers vegna ekki?

Nś kann einhver aš segja aš žetta hafi kannski bara veriš einsdęmi en svo er žó alls ekki. Žaš mį eiginlega frekar segja aš um reglu sé aš ręša en hitt. Žann 18. marz į sķšasta įri héldu Evrópusamtökin annan fund meš erlendum fyrirlesara. Aš žessu sinni var žaš tyrkneskur mašur aš nafni dr. Halūk Günugür sem fjallaši um Evrópusambandiš og Tyrkland. Ķ auglżsingu Evrópusamtakanna kom fram aš dr. Günugür vęri lögfręšingur aš mennt og aš hann hefši doktorspróf frį hįskólanum ķ Aix-en-Province ķ Frakklandi ķ Evrópurétti. Hann vęri nś yfirmašur Alžjóšasamskiptadeildar Hįskólans ķ Izmir. Hann hefši um įratugaskeiš veriš einn helsti sérfręšingur Tyrkja ķ samskiptum viš Evrópusambandiš og veriš rįšgjafi tyrknesku rķkisstjórnarinnar ķ samningum viš sambandiš. Aš lokum sagši aš dr. Günugür vęri frįbęr ręšumašur og mikill įhugamašur um aukin tengsl Tyrklands og Evrópu (ž.e. Evrópusambandsins).

Ekki žarf aš koma į óvart aš dr. Günugür sé mikill įhugamašur um aš auka tengslin į milli Tyrklands og Evrópusambandsins ķ ljósi žess aš hann er, lķkt og įšurnefndur dr. Roderick Pace, forseti Evrópusamtakanna ķ heimalandi sķnu (European Movement Turkey). En sem fyrr sįu Evrópusamtökin hér į landi litla įstęšu til aš vera aš taka žaš fram aš svo vęri. Hvers vegna ekki?

Žetta er sķšan ķ fullkomnu samręmi viš žaš žegar żmsir forystumenn ķslenzkra Evrópusambandssinna koma ķ fjölmišla undir žvķ yfirskini aš žeir séu einungis aš nįlgast mįlin śt frį fręšilegum forsendum žegar žeir eru ķ raun meira eša minna aš reka įróšur fyrir Evrópusambandsašild. Žannig er treyst į aš fólk, sem nennir ekki sjįlft aš setja sig af einhverju rįši inn ķ Evrópumįlin, lķti svo į aš žessi eša hinn stjórnmįlafręšingurinn hljóti aš vera hlutlaus og vel aš sér um mįlin fyrst hann er titlašur sem fręšimašur ķ fjölmišlum.

Og įfram. Žann 14. desember 2004 birtist frétt į heimasķšu Evrópusamtakanna žar sem žvķ var haldiš fram aš žaš vęri oršum ofaukiš aš Evrópusambandiš vęri reglugeršabįkn (sem er merkilegt sjónarmiš žegar jafnvel forystumenn sambandsins sjį sér ekki lengur fęrt aš neita žeirri stašreynd). Žetta byggšu samtökin į brezkri rannsókn sem sögš var hafa veriš gerš af sjįlfstęšri rannsóknarstofnun. Žegar mįliš var kannaš kom ķ ljós aš žessi svokallaša "sjįlfstęša rannsóknarstofnun" var Evrópusamtökin ķ Bretlandi (European Movement UK).

Nś, 80% vitleysan er enn eitt dęmiš. Hvernig datt mönnum eins og Eirķki Bergmanni Einarssyni og Baldri Žórhallssyni aķ hug aš halda žvķ fram aš viš vęrum aš taka upp um 80% af lagageršum Evrópusambandsins ķ gegnum EES-samninginn žegar žessir menn eiga aš heita sérstaklega menntašir ķ Evrópufręšum? Svo žegar upplżst var af skrifstofu EFTA ķ Brussel aš žetta vęru ašeins 6,5% žį voru fyrstu višbrögšin aš segja aš žetta vęri eitthvaš sem Halldór Įsgrķmsson hefši haldiš fram. Allt honum aš kenna. Hvers vegna könnušu žessir menn ekki mįlin betur eins og fręšimenn eiga aš gera ķ staš žess aš éta upp einhverja fįrįnlega fullyršingu eftir stjórnmįlamanni? Kannski vegna žess aš fullyršingin hentaši žeirra eigin pólitķsku skošunum og žeir vonušu aš enginn myndi sjį įstęšu til aš kanna hiš rétta ķ mįlinu?

Og svona mętti halda lengi įfram. T.d. bulliš um aš EES-samningurinn vęri aš veikjast žó aldrei hafi veriš hęgt aš sżna fram į aš svo vęri. Žvķ héldu bęši Evrópusambandssinnašir stjórnmįlamenn og fręšimenn fram jöfnum höndum um įrabil. Fįir hafa žó sennilega haldiš žessu meira fram en nś fyrrverandi formašur Framsóknarflokksins, Halldór Įsgrķmsson. En žetta heyrir mašur nśoršiš varla lengur žvķ žessir ašilar hafa aldrei getaš tilgreint nein veikleikamerki į samningnum žrįtt fyrir margķtrekašar óskir um žaš. Framsóknarflokkurinn įlyktaši meira aš segja į flokksžingi sķnu į dögunum aš samningurinn hentaši Ķslendingum vel og aš ekkert benti til annars en aš svo yrši įfram. Um leiš og flokkurinn var laus viš Halldór.

Svo aftur sé spurt: Ef Evrópusambandssinnar telja sig hafa góšan mįlstaš aš verja, hvers vegna žį žessar blekkingar?

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is


Spennandi kosningar framundan

Komandi kosningar gętu oršiš mjög spennandi. Žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš hvernig fylgi stjórnmįlaflokkanna mun žróast eftir žvķ sem nęr dregur kosningunum. Framsókn teflir fram nżjum formanni sem į eftir aš sżna hvaš ķ honum bżr - eša bżr ekki. Žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort nż forysta flokksins į eftir aš höfša frekar til kjósenda en sś gamla. Hvaš sem öšru lķšur veršur allavega seint sagt aš Halldór Įsgrķmsson hafi haft mikinn kjöržokka žannig allt er mögulegt žó ekki nema fyrir žaš aš honum hafi veriš skipt śt. Svo veršur jś alltaf aš gera rįš fyrir žeim möguleika aš Framsókn taki góšan endasprett rétt fyrir kosningar eins og gjarnan hefur veriš raunin.

Samfylkingin hefur nįš nżjum lęgšum ķ fylgi samkvęmt skošanakönnun Gallups sem birt var į föstudaginn og er nś ķ ašeins 22% fylgi. Žaš žarf aš fara aftur ķ aprķl 2002 til aš finna jafn slaka śtkomu hjį flokknum ķ könnunum fyrirtękisins. Žaš var greinilega hręšilegt axarskaft hjį samfylkingarfólki aš skipta Össuri Skarphéšinssyni śt fyrir Ingibjörgu Sólrśnu. Ingibjörg įtti aš auka stórlega fylgi Samfylkingarinnar, en hefur žess ķ staš sennilega skašaš flokkinn meira en nokkur annar. Allt getur žó vitanlega enn gerzt ķ žeim efnum eins og öšru en žaš ber aš hafa ķ huga aš Samfylkingin hefur haft tilhneigingu til aš hegša sér hlišstętt og Sjįlfstęšisflokkurinn, ž.e. aš fį nokkuš minna ķ kosningum en ķ skošanakönnunum.

Sjįlfstęšisflokkurinn hefur nś veriš meš fylgi um og yfir 40% sķšan ķ september į sķšasta įri. Mest hefur fylgiš fariš ķ 44% en gjarnan veriš ķ 42-43%. Žaš veršur fróšlegt aš sjį hvort žessi žróun helst įfram fram aš kosningum og vona ég svo sannarlega aš sś verši raunin.

Vinstri-gręnir hafa tilhneigingu til aš toppa į vitlausum tķmum ķ skošanakönnunum. Męlast gjarnan meš mikiš fylgi į mišju kjörtķmabili eša allt žar til kosningabarįttan fer ķ gang og enda svo ķ fįeinum prósentum. Aš mķnu mati eiga Vinstri-gręnir og Samfylkingin viš andstęš vandamįl aš strķša. Vinstri-gręnir hafa nokkuš skżra stefnu į flestum svišum (allavega mišaš viš Samfylkinguna) og žeir hafa sömuleišis įgętan leištoga. Samfylkinguna skortir hins vegar bęši. Stefnan er śt og sušur, ef hśn er žį einhver, og leištogaskorturinn er vęgast sagt tilfinnanlegur sem og višvarandi.

Vandi Vinstri-gręnna er aš stefna žeirra er ķ flestum tilfellum jašarstefna sem gera mį rįš fyrir aš höfši nęr eingöngu til žröngs hóps į vinstri vęng stjórnmįlanna. Stefna žeirra mun sennilega seint höfša til fjöldans nema žį kannski ef allt fęri bókstaflega noršur og nišur ķ efnahagsmįlum og helmingur žjóšarinnar yrši atvinnulaus eša eitthvaš žvķumlķkt. Lķkt og geršist ķ Žżzkalandi ķ byrjun fjórša įratugar sķšustu aldar. Viš einhverjar slķkar ašstęšur nį öfgafullar jašarstefnur helzt įrangri. Žaš veltur žó vitaskuld allt į vinstri-gręnum hvernig žeir halda į mįlum hvernig fylgi žeirra žróast į nęstu mįnušum.

Ég spįi žvķ annars aš lokum Frjįlslyndi flokkurinn nįi inn ķ mesta lagi tveimur mönnum og jafnvel bara einum - ef einhverjum. Žaš er žó vissulega full snemmt aš segja mikiš til um žaš į žessari stundu. Helzti dragbķtur flokksins er aš mķnu mati sį aš hann hefur alls enga sérstöšu og er enn aš reyna aš festa sig ķ sessi ķ ķslenzkum stjórnmįlum. Hver er t.d. munurinn į frjįlslyndum og Samfylkingunni? Nįkvęmlega! Hinn helzti dragbķturinn er aftur bezti vinur ķhaldsins, Magnśs Žór Hafsteinsson.

Žetta veršur įn efa fróšlegur vetur og fróšlegar kosningar nęsta vor. Ég hlakka til!

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is


Mįnudagspósturinn 21. įgśst 2006

Ofbeldisfull mótmęli nokkurra andstęšinga Kįrahnjśkavirkjunar undanfarna daga fęr mann til aš velta fyrir sér hvernig fįmennur hópur öfgamanna getur komiš óorši į mun stęrri hóp hófsamra einstaklinga. Ég er viss um aš flestir ķslenzkir umhverfisverndarsinnar geta engan veginn fallizt į žęr ofbeldisfullu ašferšir sem öfgamennirnir fyrir austan beita žessa dagana. Ekki kannski sķzt vegna žess aš žaš er gefiš mįl aš margir muni lķta į ofbeldismennina sem dęmigerša umhverfisverndarsinna og andstęšinga Kįrahnjśkavirkjunar sem žeir eru žó alls ekki aš mķnu mati - eša žaš vona ég allavega ekki meš žeirra eigin hagsmuni fyrst og fremst ķ huga.

Stašreyndin er einfaldlega sś aš öfgar skila aldrei neinu. Žaš er sama hvaša mįl er annars vegar ķ žvķ sambandi. Ofbeldismennirnir fyrir austan munu ekki nį neinum įrangri meš ašgeršum sķnum öšrum en aš skemma enn frekar žį ķmynd sem umhverfisverndarsinnar hafa hér į landi. Žessi ofbeldisverk höfša įn efa ekki nema ķ bezta falli til žröngs hóps į vinstrivęngnum sem tilbśinn er aš samžykkja slķka öfga og skemmdarverk - og žegar hefur veriš sannfęršur.

Žaš vantar žó ekki aš ófįir forystumenn ķslenzkra vinstrimanna stķgi fram į svišiš og mótmęli žvķ sem žeir kalla ašför aš tjįningarfrelsi ofbeldismannanna. Bęši vinstri-gręnir og Samfylkingin sįu įstęšu til aš įlykta sérstaklega ķ žį veru. Samfylkingin sį sér vitaskuld ekki annaš fęrt en aš fylgja ķ kjölfar vinstri-gręnna ķ žeim efnum, enda hefur forysta Samfylkingarinnar tekiš žann pól ķ hęšina undir žaš sķšasta aš lķta į vinstri-gręna sem sinn höfuš andstęšing og samkeppnisašila.

Stefįn Pįlsson, arftaki titilsins mótmęlandi Ķslands, var spuršur aš žvķ ķ Blašinu sl. föstudag hvort hann teldi virkjanaframkvęmdir nżtt hernįm (žegar herinn veršur farinn žurfa herstöšvaandstęšingar vitaskuld aš finna sér nżtt įhugamįl). Stefįn svaraši: "Ég ętla nś ekkert aš segja um žaš, en žaš hlżtur aš vera įhyggjuefni fyrir alla sem taka žįtt ķ pólitķskri barįttu žegar veriš er aš brjóta į rétti fólks til aš mótmęla og funda."

Žaš er nefnilega žaš. Hvorki Stefįn, félagar hans ķ Vinstrihreyfingunni - gręnu framboši né Samfylkingin hafa hins vegar įhyggjur af rétti fólks til aš sinna atvinnu sinni ķ friši eša rétti fólks til aš žurfa ekki aš žola žaš aš eignir žeirra séu skemmdar eša slegiš sé upp tjaldbśšum į žeim įn žess aš fį til žess leyfi fyrst. Vinstrimenn hafa aš vķsu aldrei veriš miklir įhugamenn um eignarréttinn minnugir orša gušföšur sķns, Karls Marx, um aš eign sé žjófnašur.

Stašreyndin er einfaldlega sś aš žaš er enginn aš banna einum eša neinum aš mótmęla ef žaš er gert į frišsamlegan hįtt og ķ samręmi viš leikreglur lżšręšisins. En um leiš og fariš er śt į brautir ofbeldis og skemmdarverka eru menn komnir langt yfir strikiš og į žaš er ekki hęgt aš fallast žó vinstri-gręnir og Samfylkingin telji žaš vera ķ góšu lagi.

Žaš er einfaldlega ekki hęgt aš fallast į žaš aš ekkert sé gert ķ žvķ įkveši einhverjir ašilar aš vķkja til hlišar lżšręšislegum leikreglum vegna žess aš žeir telji sig ekki nį nęgilegum įrangri meš žvķ aš fylgja žeim og velji žess ķ staš aš beita ofbeldi og skemmdarverkum. Ef menn fara śt fyrir strikiš verša žeir einfaldlega aš taka afleišingum gerša sinna sama hvaš ķslenzkir vinstrimenn segja.

En vinstrimenn hafa aš vķsu heldur aldrei veriš neinir sérstakir įhugamenn um aš fólk beri įbyrgš į eigin lķfi og geršum...

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is


Gullkorniš į sunnudegi

"Abortion is advocated only by persons who have themselves been born."

Ronald Reagan


Virka mótmęli?

Nś eru margir į žeirri skošun aš grasrótarhreyfingar og mótmęli séu hluti af almennri stjórnmįlažįtttöku manna. Žessi atriši kunna ef til vill aš vera óhefšbundin stjórnmįlažįtttaka en žįtttaka er hśn engu aš sķšur.

Ég tel aš mótmęli virki best žar sem ekki eru lżšręšisrķki eša ,,frjįls” rķki. Žaš kann ef til vill aš hljóma žversagnarkennt žar sem flest mótmęli ķ ólżšręšisrķkjum eru kęfš nišur meš vopnavaldi. Hins vegar tel ég aš ef mótmęlendurnir eru nógu žrautseigir žį nįi žeir įrangri.

Frakkar žurftu aš berjast meš blóši fyrir lżšręši įriš 1789, Bandarķkjamenn sömuleišis nokkrum įrum įšur. Žar var fólk aš berjast fyrir réttinum til aš fį į annaš borš aš mótmęla, žaš er aš segja, lżšręši, skošana- og tjįningafrelsi. Annaš gott dęmi er réttindabarįtta blökkumanna ķ Bandarķkjunum. Žó svo aš Bandarķkin hafi į žessum tķma veriš lżšręšisrķki voru annmarkar į lżšręšinu og žvķ takmörk sett. Flestir myndu vera sammįla um aš takmörkun blökkumanna aš sama lķferni og annarra hafi veriš mannréttindabrot og stór brotalöm į lżšręšinu.

En žį aš mótmęlum ķ frjįlsum vestręnum rķkjum. Žau mótmęli eru oftast nęr, fullyrši ég, skipulög af annaš hvort sérhagsmuna hópum eša stjórnarandstöšu viškomandi landa.

Tökum bara Ķsland sem dęmi. Hver eru helstu mótmęlin og hverjir standa fyrir žeim? Verkalżšsfélög og ASĶ, stjórnarandstöšuflokkarnir, Öryrkjabandalag Ķslands, Félag eldri borgara, Samtök herstöšvarandstęšinga og svo framvegis. Nś mį ekki skilja žaš sem svo aš hér sé gert lķtiš śr mótmęlum og hvaš žį fyrrnefndum félögum, langt žvķ frį. Ég er ašeins aš benda į žaš aš žaš er ekki veriš aš berjast fyrir ,,naušsynlegum umbótum” į mannréttindum eša lżšręši. Žaš getur ekki hvaša félag sem er sagt aš sinn mįlstašur sé spurning um mannréttindi. Ég get ekki samžykkt žaš aš bęttari launakjör séu mannréttindi. Žau eru einfaldlega samningsatriši milli žess sem greišir og žess sem žiggur launin.

Žaš er nś ekki hęgt annaš, žegar į annaš borš er talaš um mótmęli, aš velta fyrir sér vitleysisganginum į Austurlandi žessa dagana. Helsta markmiš žeirra sem telja sig vera aš mótmęla einhverju er aš ,,vekja athygli į mįlstaš sķnum.” Žaš gera žeir meš žvķ aš rįšast inn į skrifstofur fyrirtękja og halda fólki žar ķ gķslingu (skilja svo reyndar ekkert ķ žvķ aš starfsmenn skuli reyna aš henda žeim śt), rįšast inn į lokuš vinnusvęši žar sem strangar öryggiskröfur eru viš lżši, tefja vinnu og valda fjįrhagslegur tjóni.

Slķk hįttsemi er aušvitaš meš öllu fįrįnleg og óįsęttanleg. Hśn gefur mótmęlum slęmt orš og er komin langt śt fyrir žaš sem kallast venjuleg mótmęli. Hegšun žessa hóps mun engann įrangur bera. Nś hafa menn aš sjįlfsögšu rétt į aš hafa skošanir, hvort sem žęr eru aš vera meš eša į móti virkjunarframkvęmdum, en įkvöršunin hefur veriš tekin ķ fullvalda rķki meš lżšręšislega kjörna stjórn aš fara śt ķ žessar framkvęmdir og žęr verša ekki stöšvašar žó aš hópur manna sem hafa greinilega ekkert annaš aš gera meš lķf sitt eyši sumrinu ķ tjaldi og framkvęmi skemmdarverk.

Gķsli Freyr Valdórsson


Um ofurlaun og samfélagslega įbyrgš

Tekjur, bęši hįar og lįgar, hafa veriš mikiš ķ umręšunni sķšustu daga. Umręšan er aš mestu leyti į žann veg aš hér į landi sé hópur manna meš allt of hįar tekjur og oftar en ekki er talaš um aš žęr séu ,,śr takt viš raunveruleikann” eins og allir séu meš į hreinu hver raunveruleikinn sé ķ žessum mįlum. Meira aš segja Morgunblašiš tekur undir žessar raddir ķ leišara sķnum ķ dag žar sem tekiš er undir sjónarmiš varaforseta ASĶ um aš ķ gamla daga hafi hįlaunamenn unniš sveittir fyrir launun sķnum ólķkt žvķ sem nś gerist. Tekiš er žar dęmi af žeim merka manni, Žorvaldi ķ Sķld og Fisk.

Žaš er tvennt sem hér er vert aš fjalla um tengt žessu. Ķ fyrsta lagi er aušvitaš sį fįrįnlegi sišur aš į Ķslandi fį allir aš skoša įlagningarskrįr nįungans og ķ öšru lagi umręšan um žessi laun sem oftast er į lįgu plani. Nś vil ég taka fram aš mér finnst 22 milljónir ķ mįnašarlaun mjög mikill peningur (eins og öllum öšrum) en slķkar upphęšir eru lķklega einsdęmi um tekjur manna hér į landi.

Birting įlagningarsešla

Žaš hefur einnig mikiš veriš fjallaš um birtingu įlagninarsešla. Ašeins einn alžingismašur, Siguršur Kįri Kristjįnsson, hefur beitt sér af einhverju viti fyrir žvķ aš slķkri birtingu verši hętt. Birting žeirra er žó oftast vörš meš kjafti og klóm meš alls kyns vitleysis rökum. Mešal annars žvķ aš žetta auki gegnsęi ķ landinu, sżni tölur um launamun kynjanna og svo frv. Siguršur Kįri bendir einnig réttilega į aš forsendur slķkra birtinga (sem settar voru ķ lög įriš 1921) eru löngu brostnar eftir aš kęruheimild einstaklinga til skattstjóra voru afnumdar įriš 1962.

Birting įlagningarskrįanna hefur ekkert meš gegnsęi aš gera. Žęr eru bara til žess valdar aš fullnęgja hnżsni ķ fólki og gera žaš oft aš verkum aš fólk veršur fyrir aškasti eftir slķka birtingu, žį vegna of hįa launa eša of lįga ef einhver telur svo vera. Fyrir utan žaš er vert aš hafa ķ huga aš um 10-15% allra skattgreišenda bišja um einhvers konar leišréttingu į įlagningarsešlum sķnum žannig aš upplżsingarnar sem žarna eru birtar eru aušvitaš ekki allar réttar. Tķmaritiš Frjįls Verslun birtir slķkar upplżsingar af gróšavoninni einni saman en tekur ekkert tillit til annara žįtta.

Morgunblašiš og rķkisafskipti

En žį aš ofurlaunum. Eins og fyrr sagši žį gerir fólk mikiš mįl śr žeim upplżsingum sem koma fram ķ fjölmišlum eftir aš įlagningarskrįr hafa veriš birtar. Einhverra hluta vegna žurfa stjórnarmenn fyrirtękja aš verja žį stefnu sķna aš vilja greiša stjórnendum sķnum hįar tekjur. Verkalżšsforingjar og jafnvel stjórnmįlamenn hoppa hęš sķna af hneykslun og reiši yfir žessum fréttum. Allt ķ einu er žaš oršiš ósišlegt aš fyrirtęki ķ einkarekstri borgi hįar tekjur.

Eins og fyrr hefur komiš fram tekur Morgunblašiš undir raddir verkalżšshreyfingarinnar ķ žessum mįlum. Ķ leišara blašsins ķ dag segir skort į gagnrżni į žessar tekjur, ,,Verkalżšshreyfingin hefur žagaš žunnu hljóši. Stjórnmįlaflokkar, sem kenna sig viš jafnašarmennsku, hafa žagaš žunnu hljóši. Og meš žvķ aš segja žaš er ekki gert lķtiš śr įbyrgš žeirra, sem hafa meš athöfnum og athafnaleysi gert stórfyrirtękjum kleift aš fara sķnu fram, en žaš eru aš sjįlfsögšu nśverandi stjórnarflokkar, Sjįlfstęšisflokkur og Framsóknarflokkur.”

Og sķšar segir leišarinn, ,,Nś veršur fróšlegt aš sjį hver višbrögšin verša. Verkalżšshreyfingin hefur bolmagn til žess aš taka žetta mįl upp. Rķkisstjórninni ber skylda til aš taka žetta upp og höfušįbyrgšin į aš koma böndum į žessa žróun liggur hjį Alžingi.
Hafa žessir ašilar kjark og dug til aš taka til hendi? Žaš kemur ķ ljós en žeir hinir sömu męttu gjarnan minnast žess, aš žaš eru kosningar til žings ķ vor.”

Žar höfum viš žaš, Morgunblašiš er oršinn stęrsti talsmašur rķkisafskipta į Ķslandi. Morgunblašiš vill aš rķkisstjórnin og Alžingi setji lög sem ,,koma böndum į žessa žróun”. Hvernig lög vill Morgunblašiš sjį? Į Alžingi aš setja lög sem banna fjįrmįlafyrirtękjum aš greiša meira en X mikla upphęš į mįnuši? Į rķkiš aš setja lög sem taka tekjur af žessum mönnum? Hvaš yrši žį réttlęt upphęš, er Morgunblašiš meš einhverja sérstaka tölu ķ huga? Eru 5 milljónir skįrra en 20 milljónir? Og ef svo er, į hverju byggist žaš? Hefur Morgunblašiš ķ samvinnu viš Verkalżšshreyfingarnar hugsaš sér upp sérstaka tölu fyrir žį sem reka eša stjórna fyrirtękjum.? Į slķkt aš nį bara yfir fjįrmįlafyrirtęki eša öll fyrirtęki?

Og annaš. Hvaš meinar Morgunblašiš meš žvķ aš verkalżšshreyfingin hafi ,,bolmagn til žess aš taka žetta mįl upp.” Er verkalżšshreyfingin į Ķslandi ekki bśin aš gera nógu mikinn skaša nś žegar? Žeim hefur tekist aš koma ķ veg fyrir skattalękkanir į alla launžega meš frekju og yfirgangi og hótun um ofbeldi. Į verkalżšshreyfingin lķka aš stjórna žessu? Į verkalżšshreyfingin aš hafa ,,bolmagn” til aš geta tekiš upp hvaša mįl sem er, hvenęr sem er og nį sķnu fram, bara ef žaš er nógu pólitķskt?

Ummęli verkalżšsforingja

Nei, umręšan um žessi mįl er į villigötum. Hinn męti og annars įgęti mašur, Kristjįn Gunnarsson formašur Starfsgreinasambands Ķslands, blindast af kratanum (Kristjįn var ķ framboši fyrir Alžżšuflokkinn žegar ég var aš alast upp ķ Keflavķk) ķ sjįlfum sér žegar hann tjįir sig ķ Morgunblašinu ķ dag. Hann segir, ,,Ég kalla eftir samfélagslegri įbyrgš KB-banka. Hvernig ętli samningarnir viš ręstingafólkiš ķ bankanum séu? Eru sömu gildin ķ gangi žegar žaš er samiš viš žaš fólk eins og ofurforstjórana?”
Nż spyr ég Kristjįn, hversu bęttari er ręstingakonan ķ KB-banka (sem ég vona aš hafi sęmileg laun) af žvķ aš laun forstjórans verši lękkuš? Gręšir hśn eitthvaš į žvķ? Önnur spurning er, ber hśn jafn mikla įbyrgš į rekstri fyrirtękisins eins og ,,ofurforstjórinn”? Ef aš hann stendur sig ekki ķ starfi žį hefur hśn lķklega ekkert starf. Gleymum žvķ ekki.

Pétur Siguršsson formašur Verkalżšsfélags Vestfjarša lętur hafa eftir sér orš ķ anda Marx ķ Morgunblašinu, ,,Žaš er greinilegt aš viš erum ekki aš bśa til žjóšfélag jafnašar meš žessari žróun.” Bķddu viš, žaš er bśiš aš reyna aš bśa til žjóšfélag jafnašar, žaš var reynt ķ Sovétrķkjunum sįlugu og tókst nś ekki betur en svo aš um 50 milljónir manna dóu śr hungri. Enn eru austantjaldsrķkin aš reyna aš rķfa sig upp śr įhrifum kommśnistmans og eiga enn langt ķ land. Pétur heldur sķšan įfram og gagnrżnir stefnu stjórnvalda um aš hafa lįga skatta į fyrirtękjum, gagnrżnir almenningshlutafélög eins og žau leggja sig meš žeim oršum aš allt ķ einu įtti ,,almśginn ekki neitt.”
Žį vęri gaman aš bišja Pétur aš rifja upp fjįrhagslegt įstand žjóšarinnar fyrir 1991. Vill hann kannski fara aftur til žess tķma. Telur hann aš fyrirtęki eins og bankarnir, Sķminn og fleiri séu betur farin ķ höndum hins opinbera en einkaašila.

En allir žessi verkalżšsleištogar meš Morgunblašiš hika ekki viš aš nota žessi fleygu orš, ,,žetta er śr takt viš samfélagiš” eša ,,śr öllu samhengi”. Hver gefur žeim rétt til žess aš skilgreina hvernig samfélagiš į aš virka? Ég spyr aftur, hversu bęttari vęri samfélagiš ef launin yršu minnkuš į žį menn sem hafa fyrrnefndar tölur ķ tekjur? Viš vitum öll aš žaš er ekki hęgt aš jafna śt öll laun žannig aš allir séu meš jafn mikiš. Slķkt fyrirkomulag virkar ekki. Žaš er aušvelt aš standa fyrir utan og gagnrżna. Žaš er aušvitaš alveg rétt aš slķkar tölur valda óróa ķ samfélaginu. En er žaš ekki bara af žvķ aš hlutirnir eru aš breytast mjög hratt. Tekjur Thors fjölskyldunnar ollu lķka óróa į sķnum tķma. Žaš eru alltaf til žeir sem öfundast og skammast yfir velgengni annara. Ķ staš žess aš hoppa į vagninn taka žeir žįtt ķ neikvęšninni.

Žaš ętti hver aš lķta ķ eigin barm og fara vel meš žaš sem hann hefur. Žaš skašar engann žó aš örfįir menn hafi einhverjar ofurtekjur (ef menn vilja žannig aš orši komast) ef aš almennt rķkir hagsęld ķ landinu. Kannski vill Morgunblašiš koma nśverandi stjórnmįlaflokkum frį og taka upp sósķalķskt kerfi? Kannski vill blašiš stöšva žį hagsęld sem hefur veriš į Ķslandi s.l. įr? Stjórnarmenn stórfyrirtękja eiga ekki aš žurfa aš verja launagreišslur til stjórnenda fyrirtękjanna. Hluthafar geta ,,kosiš” meš ašgeršum, s.s. selt hlutabréf sķn ķ žeim eša tekiš višskipt sķn annaš. Morgunblašiš ętti ekki aš kalla į rķkisafskipti. Žaš er nóg af žeim fyrir.

Aš lokum, af hverju spurši Morgunblašiš forsvarsmenn verkalżšshreyfinganna ekki um margföld laun sķn mišaš viš žį launžega sem žeir semja fyrir? Hvaš ętli réttlęti žaš? Er žaš ķ takt viš ,,samfélagiš?”

Gķsli Freyr Valdórsson

Styttri śtgįfa af greininni birtist ķ Morgunblašinu 10.įgśst 2006.


Grįšugu geiturnar

Evrópubśar eiga sér guš. Hann heitir ,,hiš opinbera". Rķki og bęr sinna okkur frį vöggu til grafar. Viš sękjum opinbera skóla, leggjumst inn į sjśkrahśs rķkisins, žiggjum atvinnuleysisbętur, vaxtabętur, barnabętur og hvaš žaš nś heitir allt saman. Viš treystum žvķ aš stjórnvöld hjįlpi žeim sem minna mega sķn, sjįi um žróunarašstoš, fylgist meš hlżnun jaršar, segi okkur vešurfréttir, kenni börnum okkar į hljóšfęri og śtvegi okkur atvinnu (gefšu mér įlver), sjįi um fjįrveitingar til menninga, lista, ķžrótta og tómstunda og ég veit ekki hvaš.

Ég held aš ein af mörgum afleišingum žessarar tilbeišslu okkar į ,,stóra bróšur" sé sś aš margir geri lķtiš til aš hjįlpa t.d fįtękum, sjśkum og öšrum slķkum. Af hverju segi ég žaš? Jś, žaš er innprenntaš ķ okkur frį blautu barnsbeini aš žeir sem minna megi sķn, eša žurfi į einhverskonar ašstoš aš halda, eigi aš vera sinnt af ,,hinu opinbera". ,,Rķkiš" į aš hjįlpa žeim. Afleišingin er sś aš einstaklingum finnst žaš frekar en ella vera vandamįl einhvers annars en žeirra sjįlfra aš ašstoša.

Žessari kenningu minni til stušnings bendi ég hér į žį stašreynd aš almenningur ķ Bandarķkjunum, žar sem rķkiš hefur tekiš aš sér miklu fęrri ,,velferšarverkefni" en stjórnmvöld ķ Evrópu, gefur 15 falt meira ķ žróunarašstoš til žrišja heims landa en almenningur bśsettur ķ Evrópu. Ath: FIMMTĮN DOLLARAR FRĮ BANDARĶKJUNUM Į MÓTI EINUM FRĮ EVRÓPU!

Ég legg til aš framlög einstaklinga til mannśšarmįla (og hér er ég ekki einungis aš tala um žróunarašstoš, heldur um hvašeina annaš, sem talist getur gott mįlefni) verši gerš frįdrįttarbęr frį skatti. Žaš gęti hjįlpaš til viš aš virkja hinn ,,óobinbera" almenning til dįša, og losaš hann undan slęmum įhrifum ,,uppeldisins".

Sindri Gušjónsson


Veršur Evrópa ķslömsk?

Veršur Evrópa ķslömsk innan fįrra įratuga og jafnvel skemmri tķma en žaš? Mörgum žykja vęgast sagt miklar blikur į lofti ķ žvķ sambandi ķ ljósi žróunar undanfarinna įra. Ķ dag munu tugir milljóna mśslima bśa ķ Vestur-Evrópu og žeim fer sķfellt fjölgandi, bęši vegna žess aš žeir eignast aš mešaltali mun fleiri börn en innfęddir Evrópumenn og vegna žess aš sķfellt fleiri mśslimar kjósa aš setjast aš ķ Evrópulöndum meš samžykki viškomandi stjórnvalda įn žess aš allajafna séu geršar sérstakar kröfur til žeirra um ašlögun. Į sama tķma fękkar innfęddum ķ mörgum rķkjum Vestur-Evrópu žar sem fęšingar halda ekki ķ viš tölu lįtinna. Viš žetta bętist sķšan aš sķvaxandi fjöldi innfęddra Evrópumanna kżs aš flytja frį heimalöndum sķnum, einkum vegna vaxandi glępatķšni og almennrar óįnęgju meš žį žjóšfélagsžróun sem getiš er aš framan.

Fyrir fįum įrum sķšan žótti żmsum žaš vera til marks um hreint ofsóknaręši, heimsku og jafnvel rasisma aš tala um aš mśslimar kynnu innan ekki svo langs tķma aš verša meirihluti ķbśa żmissa Evrópurķkja (ķslam hefur vitaskuld ekkert meš kynžętti aš gera frekar en kristni). En žeim fjölgar įn efa stöšugt sem telja žį žróun vel mögulega og rśmlega žaš sem er kannski ekki aš furša žegar evrópskir rįšamenn eru farnir aš ganga śt frį žvķ sem gefnum hlut aš žróunin verši meš žessum hętti. Žannig geršist žaš t.a.m. fyrir ekki alls löngu aš jafnašarmašurinn Jens Orback, rįšherra lżšręšismįla ķ sęnsku rķkisstjórninni, lét žau orš falla ķ śtvarpsvištali aš Svķar yršu aš sżna ķslam og mśslimum skilning og umburšarlyndi žar sem mśslimar myndu gera slķkt hiš sama žegar Svķar yršu oršnir minnihlutahópur ķ Svķžjóš!

Žarna er sennilega byggt į žeirri sögufölsun aš kristnir menn, Gyšingar og ašrir, sem ekki ašhylltust ķslam, hafi notiš umburšarlyndis ķ rķkjum mśslima fyrr į öldum. Stašreyndin er sś aš langur vegur er frį žvķ aš svo hafi veriš. Žeir voru žvert į móti skilgreindir sem undirmįlsliš og höfšu réttarstöšu samkvęmt žvķ. Lönd žeirra voru žannig t.a.m. gerš upptęk og žeir uršu aš vinna sem įnaušugir leigulišar mśslima, žeir žurftu aš borga hįa skatta, žeim var ekki heimilt aš byggja kirkjur eša bęnahśs né višhalda žeim sem fyrir voru, žeir uršu aš bśa ķ sérstökum hverfum og klęšast sérstökum fötum sem ašgreindu žį frį öšrum svo eitthvaš sé nefnt.

Miklum fjölda kristinna manna var ķ gegnum aldirnar ręnt frį heimalöndum sķnum og žeir hnepptir ķ žręldóm ķ rķkjum mśslima, ekki sķzt konum. Ekki einu sinni viš Ķslendingar fórum varhluta af žvķ samanber Tyrkjarįniš svokallaš (sem ķ raun var framiš af Mįrum frį Alsķr). Žetta varš til žess aš żmsir kristnir menn tóku žann kostinn aš taka upp ķslam ķ von um betri mešferš. Ein afleišing žess eru mśslimarnir ķ Bosnķu ķ dag sem eru ķ raun ašeins Serbar sem köstušu trśnni į mešan Tyrkir réšu Balkanskaganum. Fyrir vikiš fengu slķkir trśskiptingar eilķtiš betri mešhöndlun en voru įfram įlitnir undirmįlsfólk. Önnur afleišing žessa voru tķšar uppreisnir kristinna manna og Gyšinga gegn kśgurum sķnum.

Žetta gilti vķšast hvar ķ hinum mśslimska heimi, hvort sem žaš var į Balkanskaganum, Noršur-Afrķku eša į Spįni įšur en mśslimar voru hraktir žašan 1492. Nś kann einhver aš spyrja aš žvķ hvort lķklegt sé aš komiš verši fram viš kristna, Gyšinga og ašra sem ekki ašhyllast ķslam, meš sama hętti ef mśslimar verša meirihluti ķbśa Evrópurķkja? Žaš getur vitaskuld enginn sagt fyrir um. Hins vegar lķzt manni ešlilegt ekki į žaš t.a.m. žegar skošanakönnun ķ Bretlandi frį žvķ fyrr į žessu įri sżnir aš 40% brezkra mśslima séu hlynnt žvķ aš taka upp Sharia lög ķslams į žeim svęšum ķ Bretlandi žar sem mśslimar eru ķ meirihluta. Helmingur žeirra ef ašeins er mišaš viš žį sem tóku afstöšu.

Žeir munu sömuleišis vera ófįir mśslimsku trśarleištogarnir sem hafa talaš fyrir žvķ aš žegar mśslimar hafi nįš undirtökunum ķ Evrópu verši Sharia lögunum komiš žar į og evrópsk rķki žar meš gerš ķslömsk. Nś žegar eru Sharia lögin ķ gildi aš meira eša minna leyti į afmörkušum svęšum ķ Evrópu žar sem mśslimar eru fjölmennir, s.s. ķ śthverfum żmissa franskra borga. Žar gilda ķ raun ekki lög viškomandi lands nema žį aš litlu leyti og lögreglan žorir allajafna ekki inn ķ žau af ótta viš afleišingarnar (samanber óeirširnar ķ Frakklandi ķ nóvember sl.).  Ķ vištali viš norska dagblašiš Klassekampen fyrr į žessu įri sagši Hege Storhaug, hjį mannréttindahugveitunni Human Rights Service, aš hśn myndi gjarnan vilja sjį žann mśslimska trśarleištoga sem segši aš Sharia lögin yršu ekki rįšandi ķ Noregi ef mśslimar kęmust žar ķ meirihluta. Żmsir mśslimskir trśarleištogar hafa sömuleišis haldiš žvķ fram aš lżšręšiš sé heišiš stjórnfyrirkomulag sem samrżmist ekki ķslam og mśslimar hvattir til aš hunza lżšręšislegar kosningar. T.d. geršist žetta ķ tengslum viš sveitarstjórnarkosningar ķ Danmörku s.l. haust.

Eins og ég hef oft sagt er ég sannfęršur um aš minnihluti mśslima ķ heiminum séu öfgamenn. Hins vegar er žaš ógnvęnlega aš öfgamennirnir viršast oftar en ekki hafa grķšarleg ķtök og įhrif į mešal žeirra sem hófsamir eru. Lķkt og geršist ķ Evrópu į mišöldum žegar kažólska kirkjan gein yfir öllu og lķtil ašgreining var į milli hins veraldlega og andlega - rétt eins og vķšast hvar ķ mśslķmaheiminum ķ dag. Gott dęmi um žetta er teikningamįliš svokallaš sem hófst ķ Danmörku eins og kunnugt er. Mśslimskir trśarleištogar, einkum ķ Danmörku, kynntu undir žvķ mįli og ekki sķzt ķ rķkjum mśslima meš tilheyrandi ofbeldisverkum og hatri. Žaš mįl varš raunar til žess aš hópur hófsamra mśslima gekk fram fyrir skjöldu og sagši trśarleištogana ekki vera sķna fulltrśa.

Hvaš varšar žį spurningu hvort mśslimar verši oršnir meirihluti ķbśa ķ einhverjum Evrópurķkjum innan fįrra įratuga mį vel vera aš żmsir telji žaš žróun sem ekkert sé viš aš athuga verši hśn aš raunveruleika. Žaš mį žó allt eins og ekki sķšur gera rįš fyrir aš mörgum lķtist ekki į žį framtķšarsżn. Žaš er vitaskuld furšulegt aš ekki hafi fariš fram nein umręša um žetta ķ Evrópu aš kalla megi. Og enn furšulegra aš evrópskir rįšamenn eins og Jens Orback skuli tala opinberlega um žaš aš žróunin verši svona eins og mįliš sé bara frįgengiš og ekkert viš žaš aš athuga. En ķ ljósi žess félagslega rétttrśnašar sem einkennt hefur mįlaflokkinn er žetta vissulega ekkert einkennilegt. Žaš eru vitaskuld litlar lķkur į žvķ aš hęgt sé aš ręša annars hvaša mįl sem er, og hvaš žį komast aš einhverri skynamlegri nišurstöšu, ef ašeins mį ręša žaš frį einni hliš og öšrum ekki.

Hjörtur J. Gušmundsson
hjorturg@hi.is

(Myndin meš greininni er af forsķšu hins virta brezka tķmarits The Spectator frį žvķ ķ nóvember sl. žar sem fjallaš var um žetta mįl į sömu nótum og hér er gert.)


Hezbollah hvaš?

Žaš er eiginlega alveg sama hvert er litiš – flestir sem eitthvaš lįta sig varša mįlefni Ķsraels og nįgrannarķkja žeirra mótmęla framferši Ķsraelsmanna ķ Lķbanon žessa dagana. Heilu žingflokkarnir įlykta til um aš yfirvöld eigi aš mótmęla ,,hörku” Ķsraelsmanna.

Ögmundur Jónasson (sem ég held aš hati Ķsrael eins og žessi grein segir til um) tekur vel ķ hugmyndir róttęklinga ķ flokk sķnum aš Ķsland slķti stjórnmįlasambandi viš Ķsrael og sett verši višskiptabann į landiš. Félag eins og Ķsland-Palestina mótmęla ašgeršum Ķsraelsmanna ķ Lķbanon.

Fjölmišlar tala um innrįs Ķsraelsmanna inn ķ Lķbanon hafi byrjaš 11. jślķ en minnast sjaldan į aš hryšjuverkasamtök hafi ręnt Ķsraelskum hermönnum fyrir žaš.

BBC talar um aš Lķbanskir borgarar séu drepnir (e.killed) af Ķsraelsmönnum į mešan almenningur ķ Ķsrael lętur lķfiš (e.die) af völdum flugskeyta Hezbollah.

NFS birtir myndir af lįtnum börnum ķ Lķbanon en lętur sig litlu skipta af lįtnum börnum af strķšsvöldum ķ Ķsrael. Kannski skipta žau ekki miklu mįli?

Hezbollah skżtur į hverjum degi mörgum tugum flugskeyta į N-Ķsrael frį Lķbanon. Žaš er athyglisverš stašreynd aš žaš eru ašallega ķsraelskir mśslimar sem bśa ķ N-Ķsrael og hafa oršiš fórnarlömb Hezbollah. Hezbollah hefur drepiš marga trśbręšur sķna sķšustu vikur... og žeim er alveg sama.

Enginn minnist hins vegar į Hezbollah. Ögmundi, Steingrķmi J., Össuri og žeir sem mest hafa tjįš sig um žessi mįl viršist vera nokkuš sama um Hezbollah. Kannski aš žeir telji samtökin vera saklaus? Žetta er kannski bara allt Bush og Ķsrael aš kenna?

Žaš er alltaf aušveldasta nišurstašan og SJĮLFSKIPAŠIR sérfręšingar ķ mįlefnum žessara landa eins og Jón Ormur Halldórsson, telja sig geta sett fram slķkar kenningar įn nokkurns rökstušnings. Meira um žetta sķšar.

Gķsli Freyr


Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband